Psalmynas
Vadovui. Koracho sūnų+ psalmė.
49 Klausykitės, visos tautos,
sukluskite, pasaulio gyventojai –
2 prastuoliai ir didžiūnai,*
turtuoliai ir vargšai!
3 Mano lūpos išmintį kalbės,
širdies apmąstymai+ bus kupini išmanymo.
4 Į patarlę įsiklausysiu
ir savo mįslę, lyra pritardamas, išaiškinsiu.
5 Kodėl nelaimės dienomis turėčiau aš bijoti,+
kai savo nedorybėmis mane apninka priešai,
6 kurie tik turtais savo kliaujasi,+
kurie puikuojasi didžiuliais lobiais?+
7 Juk nė vienas iš jų savo brolio negali išpirkti,
negali sumokėti Dievui išpirkos už jį.+
8 Mat išpirka už gyvastį labai didžiulė;
tiek niekad neįstengs jie sumokėti,
9 kad žmogus gyventų amžinai ir duobės neregėtų.+
11 Širdy jie trokšta, kad jų namai stovėtų amžiais,
palapinės – per kartų kartas,
žemes jie savo vardu pavadina.
13 Štai toks galas laukia kvailių+
ir tų, kurie jais seka, kurie tuščiais jų žodžiais gėrisi. (Sela.)
14 Lyg avys jie bus genami į kapą*,
mirtis juos ganys.
Rytą jiems viešpataus dorieji.+
16 Nesijaudink, jei žmogus turtėja,
jei prabangos jo namuose daugėja.
18 Kol gyvas, jis savimi didžiuojasi+
(net ir kiti giria tą, kuris pralobęs+),
19 bet galiausiai prisidės jisai prie savo protėvių kartos,
šviesos daugiau neberegės.
20 Jei žmogus šito nesuvokia, kad ir kaip gerbiamas būtų,
jis ne geresnis už pragaištantį gyvulį.+