17 Geriau sausa kriaukšlė su taika+
negu vaidingi namai, pilni vaišių.+
2 Sumanus tarnas bus valdovas šeimininko sūnui, kuris elgiasi gėdingai,
ir dalysis palikimą tarsi vienas iš jo brolių.
3 Lydyklė – sidabrui, krosnis – auksui,+
o širdį ištiria Jehova.+
4 Nedorėlis klausosi piktų kalbų,
melagis – sukto liežuvio.+
5 Kas tyčiojasi iš vargšo, įžeidžia jo Kūrėją,+
kas džiaugiasi kito nelaime, neišvengs bausmės.+
6 Senelių vainikas yra vaikaičiai,
vaikų pasididžiavimas – tėvai.
7 Dora šneka netinka kvailiui,+
juo labiau netinka melas valdovui.+
8 Dovana jos davėjo akyse – brangakmenis;+
ko tik jis imtųsi, ji neša jam sėkmę.+
9 Kas atleidžia kaltę, tas puoselėja meilę,+
o kas ją vis primena, sugriauna draugystę.+
10 Pabarimas protingam žmogui padeda labiau+
nei šimtas rykščių kvailiui.+
11 Piktavalis visada maištauja
ir jam nubausti siunčiamas nuožmus baudėjas.+
12 Geriau sutikti jauniklių netekusią mešką
negu kvailį, kai jam užeina kvailumas.+
13 Kas atmoka blogu už gera,
to namai neatsigins negandų.+
14 Pradėti kivirčą – lyg atidaryti užtvanką,
tad kol ginčas nepratrūko, pasitrauk.+
15 Kas išteisina nedorėlį ir kas pasmerkia teisų žmogų+ –
tiek vienas, tiek kitas, – Jehovai bjaurūs.
16 Kas iš to, kad kvailys turi už ką išminties įsigyti,
jeigu jo širdis negali jos suvokti?+
17 Tikras draugas myli visada,+
jis – tarsi brolis, gimęs padėti nelaimėje.+
18 Žmogus, neturintis nuovokos, sukerta rankomis
ir sutinka kaimyno akivaizdoje laiduoti už kitą.+
19 Kas mėgsta vaidytis, netruks nusižengti,+
kas pasidirba aukštas duris, prisikvies nelaimę.+
20 Kas suktos širdies, tam nesiseks,+
kas kalba apgaulingai, užsitrauks pražūtį.
21 Kvailas sūnus – tikra bėda tėvui,
neprotingas vaikas džiaugsmo jam neteikia.+
22 Linksma širdis – puikus vaistas,+
o prislėgta dvasia sekina jėgas.+
23 Nedorėlis iš užančio traukia kyšį
ir iškraipo teisingumo kelią.+
24 Protingas žmogus sutelkęs žvilgsnį į išmintį,
o kvailio akys klaidžioja po žemės pakraščius.+
25 Kvailas sūnus – tėvo sielvartas
ir širdgėla tos, kuri jį pagimdė.+
26 Nekaltam skirti baudą neteisinga
ir kilmingo žmogaus plakti nedera.
27 Supratingo žmogaus kalba santūri,+
įžvalgus žmogus išlieka ramus.+
28 Net kvailys, kol tyli, laikomas išmintingu
ir atrodo protingas, kol jo lūpos sučiauptos.