1 Metraščių

29 Dabar karalius Dovydas kreipėsi į visą bendruomenę: „Mano sūnus Saliamonas, kurį Dievas išsirinko,+ yra dar jaunas ir nepatyręs,+ o darbas laukia didelis. Juk ši šventykla* skirta ne žmogui, o pačiam Dievui Jehovai.+ 2 Aš negailėdamas pastangų visko prikaupiau Dievo Namams: aukso dirbiniams – aukso, sidabro dirbiniams – sidabro, vario dirbiniams – vario, geležies dirbiniams – geležies,+ medžio dirbiniams – medžio,+ taip pat oniksų, mūrijamųjų apdailos akmenų, mozaikinių akmenų, visokiausių brangakmenių ir daug alebastro akmens. 3 Ir kadangi Dievo Namai man tokie brangūs,+ be viso to, ką šventiesiems Namams esu priruošęs, aš duodu savo Dievo Namams aukso ir sidabro iš asmeninių santaupų.+ 4 Duodu 3000 talentų* Ofyro aukso+ ir 7000 talentų išgryninto sidabro patalpų sienoms padengti 5 ir visokiems meistrų darbams atlikti, aukso dirbiniams – aukso, sidabro dirbiniams – sidabro. O dabar gal ir iš jūsų kas norėtų duoti dovaną Jehovai?“+

6 Kilčių vyriausieji, Izraelio giminių vyriausieji, tūkstantininkai, šimtininkai+ ir karaliaus darbų prižiūrėtojai+ noriai davė dovanų. 7 Dievo Namams jie paaukojo 5000 talentų aukso, 10 000 darikų*, 10 000 talentų sidabro, 18 000 talentų vario ir 100 000 talentų geležies. 8 Kas tik turėjo brangakmenių, atidavė juos Jehovos Namų iždui, geršono+ Jehielio žinion.+ 9 Žmonės davė noriai ir patys tuo džiaugėsi, nes geros valios aukas Jehovai aukojo iš visos širdies.+ Karalius Dovydas irgi labai džiaugėsi.

10 Tada Dovydas visos bendruomenės akivaizdoje ėmė šlovinti Jehovą. Dovydas kalbėjo: „Tebūna tau, Jehova, mūsų tėvo Izraelio Dieve, šlovė per amžių amžius. 11 Tavo, Jehova, yra didybė,+ galybė+ ir grožis, spindesys ir prakilnumas,+ nes tau priklauso visa, kas danguje ir žemėje.+ Ir karališka valdžia, Jehova, yra tavo.+ Tu esi galva viršum visko. 12 Turtai ir garbė ateina iš tavęs,+ tu visa valdai,+ tavo rankoje yra jėga+ ir galybė,+ tavoji ranka kiekvieną gali padaryti didį+ ir stiprų.+ 13 Taigi dabar, mūsų Dieve, dėkojame tau ir šloviname tavo gražųjį vardą.

14 Bet kas aš toks ir kuo ypatinga manoji tauta, kad galime aukoti šias geros valios aukas? Juk visa ateina iš tavęs, ir mes tau atiduodame, ką esame gavę iš tavo rankos. 15 Tavo akivaizdoje esame tik svečiai, tik atvykėliai, kaip ir visi mūsų protėviai.+ Mūsų dienos žemėje tėra šešėlis,+ be jokios vilties. 16 Jehova, mūsų Dieve, visa ši gausybė, kurią suruošėme tavo šventojo vardo šlovei, tavo Namams statyti, yra iš tavo rankos, visa tai priklauso tau. 17 Žinau, manasis Dieve, kad tu tiri širdį+ ir tau patinka nuoširdumas*.+ Iš tyros širdies viską paaukojau laisva valia, ir kaip džiaugiuosi, kad tavo žmonės, čia susirinkę, aukoja tau su noru! 18 Jehova, mūsų protėvių Abraomo, Izaoko ir Izraelio Dieve, padėk savo žmonėms amžiais išsaugoti širdyje tokius jausmus ir tokias mintis. Kreipk į save jų širdį.+ 19 Ir duok ištikimą širdį+ mano sūnui Saliamonui, kad jis laikytųsi tavo įsakymų+ ir nuostatų, paisytų tavo priminimų, kad jis visa tai darytų ir kad pastatytų šventyklą*, kuriai viską esu suruošęs.“+

20 Tada Dovydas kreipėsi į visą bendruomenę: „Šlovinkite Jehovą, savo Dievą!“ Ir visa bendruomenė šlovino Jehovą, savo protėvių Dievą, puolė ant kelių ir žemai lenkėsi Jehovai ir karaliui. 21 Tą ir kitą dieną žmonės aukojo Jehovai aukas, atnašavo Jehovai deginamąsias atnašas+ – 1000 veršių, 1000 avinų ir 1000 avinėlių su liejamosiomis atnašomis.+ Jie aukojo daugybę aukų už visą Izraelį.+ 22 Tądien Jehovos akivaizdoje jie valgė ir gėrė su didžiausiu džiaugsmu.+ Dovydo sūnų Saliamoną jie antrą kartą paskelbė karaliumi; Jehovos akivaizdoje jį patepė valdovu,+ o Cadoką – kunigu.+ 23 Saliamonas atsisėdo į Jehovos sostą+ ir ėmė karaliauti vietoj savo tėvo Dovydo. Jam gerai sekėsi, visi izraelitai jam pakluso. 24 Karaliaus Saliamono valdžią pripažino visi pareigūnai,+ karžygiai,+ taip pat visi karaliaus Dovydo sūnūs.+ 25 Jehova viso Izraelio akyse Saliamoną nepaprastai išaukštino, suteikė jam tokios karališkos didybės, kokios joks Izraelio karalius nebuvo ligi tol turėjęs.+

26 Jesės sūnus Dovydas valdė visą Izraelį. 27 Izraelyje jis karaliavo 40 metų: Hebrone – 7 metus,+ Jeruzalėje – 33 metus.+ 28 Dovydas mirė sulaukęs žilos senatvės,+ pasisotinęs ilgu gyvenimu, turtingas ir gerbiamas. Vietoj jo ėmė karaliauti jo sūnus Saliamonas.+ 29 Regėtojas Samuelis, pranašas Natanas+ ir regėtojas Gadas+ savo raštuose yra nuo pradžios iki pabaigos aprašę karaliaus Dovydo darbus, 30 visą jo karaliavimą, jo didybę ir tų laikų įvykius – ką pačiam Dovydui teko patirti ir kas vyko Izraelyje ir visose aplinkinėse karalystėse.