Biblija. „Naujojo pasaulio“ vertimas Jobo: apžvalga JOBO TURINIO APŽVALGA 1 Jobas – turtingas, dievobaimingas žmogus (1–5) Šėtonas ginčija Jobo ištikimybę Dievui (6–12) Jobas praranda turtą ir vaikus (13–19) Jobas Dievo nekaltina (20–22) 2 Šėtonas vėl ginčija Jobo ištikimybę (1–5) Šėtonui leidžiama varginti Jobą skauduliais (6–8) Žmona sako: „Prakeik Dievą ir mirk!“ (9, 10) Jobą aplanko trys jo bičiuliai (11–13) 3 Jobas keikia dieną, kurią gimė (1–26) Klausia, kodėl turi taip kentėti (20, 21) 4 Pirmoji Elifazo kalba (1–21) Duoda Jobui suprasti, kad jis pats kaltas (7, 8) Sakosi iš dvasios gavęs žinią (12–17) „Net savo tarnais jis nepasitiki“ (18) 5 Elifazas tęsia savo kalbą (1–27) „Jis išmintinguosius sugauna jų pačių gudrumu“ (13) Jobui nederėtų atmesti Dievo auklybos (17) 6 Jobo atsakas (1–30) Tvirtina galįs teisėtai skųstis (2–6) Guodėjai jį tik nuvilia (15–18) „Nuoširdūs žodžiai juk nežeidžia“ (25) 7 Jobas kalba toliau (1–21) Gyvenimas – sunki prievolė (1, 2) „Kodėl į mane nusitaikei?“ (20) 8 Pirmoji Bildado kalba (1–22) Duoda suprasti, kad Jobo sūnūs nusidėjo (4) „Jei tikrai būtum tyras ir doras. . .“ (6) Duoda suprasti, kad Jobas bedievis (13) 9 Jobo atsakas (1–35) Mirtingasis negali aiškintis su Dievu (2–4) „Jo darbai didingi ir neištiriami“ (10) Žmogus negali su Dievu bylinėtis (32) 10 Jobas kalba toliau (1–22) „Kodėl su manim galynėjies?“ (2) Dievas – ne toks kaip žmogus (4–12) „Kad bent kiek atsikvėpčiau“ (20) 11 Pirmoji Cofaro kalba (1–20) Jobo šnekos tėra „plepalai“ (2, 3) Ragina Jobą atsisakyti nedorybės (14) 12 Jobo atsakas (1–25) „Nesu už jus menkesnis“ (3) „Bičiuliams aš pajuoka tapau“ (4) Išmintis priklauso Dievui (13) Dievas viršesnis už teisėjus ir karalius (17, 18) 13 Jobas kalba toliau (1–28) „Mieliau aš kreipsiuosi į Visagalį“ (3) „Visi jūs – niekam tikę gydytojai“ (4) „Žinau, kad teisybė mano pusėje“ (18) Klausia, kodėl Dievas laiko jį priešu (24) 14 Jobas kalba toliau (1–22) Žmogus gyvena trumpai ir vargsta (1) „Net ir medis turi vilties“ (7) „O kad kape mane paslėptum!“ (13) „Kai žmogus numiršta, ar bus jis vėl gyvas?“ (14) Dievas ilgėsis savo rankų kūrinio (15) 15 Antroji Elifazo kalba (1–35) Pareiškia, kad Jobas neturi Dievo baimės (4) „Nejaugi vienas esi išmintingas?“ (7–9) „Net savo šventaisiais jis nepasitiki“ (15) „Nedorėlis kenčia“ (20–24) 16 Jobo atsakas (1–22) „Užuot paguodę, dar labiau kamuojat!“ (2) Pareiškia, kad Dievas pavertė jį savo taikiniu (12) 17 Jobas kalba toliau (1–16) „Aplink mane – šaipūnai“ (2) „Mane jis priežodžiu padarė“ (6) „Kapas taps mano namais“ (13) 18 Antroji Bildado kalba (1–21) Nupasakoja, kas laukia nusidėjėlių (5–20) Duoda suprasti, kad Jobas nepažįsta Dievo (21) 19 Jobo atsakas (1–29) Nesutinka su kaltinimais (1–6) Jaučiasi visų paliktas (13–19) „Gyvas mano atpirkėjas“ (25) 20 Antroji Cofaro kalba (1–29) Jaučiasi Jobo užgautas (2, 3) Duoda suprasti, kad Jobas yra nedorėlis (5) Pareiškia, kad Jobui patinka nuodėmiauti (12, 13) 21 Jobo atsakas (1–34) Kodėl nedorėliai klesti? (7–13) „Žinau, ką manote ir kokias pinkles rezgate“ (27–34) 22 Trečioji Elifazo kalba (1–30) „Ar gali žmogus būti Dievui naudingas?“ (2, 3) Apkaltina Jobą godumu ir neteisybe (6–9) „Pas Visagalį jei grįši, vėl suklestėsi“ (23) 23 Jobo atsakas (1–17) Nori išdėstyti savo bylą Dievui (1–7) Sako, kad Dievo neranda (8, 9) „Nenukrypdamas laikaus jo kelio“ (11) 24 Jobas kalba toliau (1–25) „Kodėl Visagalis nenustato atpildo meto?“ (1) „Dievui tai nerūpi“ (12) Nusidėjėliams patinka tamsa (13–17) 25 Trečioji Bildado kalba (1–6) „Kaipgi bus mirtingasis teisus prieš Dievą?“ (4) Pareiškia, kad nėra prasmės stengtis (5, 6) 26 Jobo atsakas (1–14) „Kaip tu padėjai bejėgiui!“ (1–4) „Ant nieko pakabina žemę“ (7) „Tai tik Dievo kelių pakraščiai“ (14) 27 Jobas liks ištikimas Dievui (1–23) „Kol mirsiu, nepaliksiu Dievo“ (5) Bedievis neturi vilties (8) „Kam šnekate niekus?“ (12) Nedorėlis galiausiai liks be nieko (13–23) 28 Jobas gretina žemės turtus ir išmintį (1–28) Žemės turtų paieškos (1–11) Išmintis vertingesnė už perlus (18) Tikroji išmintis – Jehovos baimė (28) 29 Jobas prisimena geras dienas (1–25) Gerbiamas miesto vartuose (7–10) Jo teisūs darbai (11–17) Žmonės klausydavo jo patarimo (21–23) 30 Jobas pasakoja, kaip viskas pasikeitė (1–31) Išjuokiamas niekingų žmonių (1–15) Atrodo, kad Dievas nepadeda (20, 21) „Oda juoduoja“ (30) 31 Jobas kalba apie savo dorumą (1–40) „Esu sudaręs sandorą su savo akimis“ (1) „Te Dievas pasveria mane“ (6) Ne svetimautojas (9–12) Nelinkęs į pinigus (24, 25) Ne stabmeldys (26–28) 32 Prabyla Elihuvas (1–22) Pyksta ant Jobo ir jo bičiulių (2, 3) Pagarbiai laukė, kol galės tarti žodį (6, 7) Vien amžius žmogaus nepadaro išmintingo (9) Elihuvas negali nekalbėti (18–20) 33 Elihuvas pabara Jobą už tai, kad šis laiko save teisiu (1–33) „Radau jam išpirką!“ (24) „Teatgauna jis jaunatviškas jėgas!“ (25) 34 Elihuvas gina Dievo teisumą (1–37) Anot Jobo, Dievas jam užgynė teisingumą (5) „Neįmanoma, kad Dievas bloga darytų“ (10) Jobui stinga išmanymo (35) 35 Elihuvas atskleidžia, kur Jobas klysta (1–16) Jobas sako esąs teisesnis už Dievą (2) „Jei nusidėtum, kaipgi jam pakenktum?“ (5, 6) Jobas turi laukti Dievo (14) 36 Elihuvas apsako Dievo didybę (1–33) Kas paklauso, gyvena laimingi; kas nepaklauso, žūva (11–13) „Kas kitas gali taip pamokyti kaip jis?“ (22) Jobui dera šlovinti Dievą (24) „Dievo didybė mums neaprėpiama“ (26) Dievas įsakinėja lietui ir žaibams (27–33) 37 Gamtos jėgos byloja apie Dievo didybę (1–24) Dievas nutraukia žmogaus užsiėmimą (7) „Pamąstyk apie didingus Dievo darbus“ (14) Ne žmogui suvokti Visagalį (23) Nedera laikyti savęs išmintingu (24) 38 Jehova padeda suvokti, koks žmogus menkas (1–41) „Kur tu buvai, kai klojau žemės pamatus?“ (4–6) Dievo sūnūs pratrūko liaupsėmis (7) Klausimai apie gamtos reiškinius (8–32) „Ar dėsnius, dangų valdančius, tu išmanai?“ (33) 39 Pavyzdžiai iš gyvūnijos rodo, kad žmogaus žinios ribotos (1–30) Kalnų ožka ir elnė (1–4) Laukinis asilas (5–8) Laukinis jautis (9–12) Strutis (13–18) Žirgas (19–25) Sakalas ir erelis (26–30) 40 Jehova klausinėja toliau (1–24) Jobas pripažįsta neturįs ką atsakyti (3–5) „Nejau išdrįsi ginčyt mano teisingumą?“ (8) Dievas kalba apie begemoto jėgą (15–24) 41 Dievas kalba apie grėsmingąjį Leviataną (1–34) 42 Jobo atsakas Jehovai (1–6) Trys Jobo bičiuliai subarami (7–9) Jehova grąžina Jobui gerovę (10–17) Jobo sūnūs ir dukterys (13–15)