Klaidingo supratimo apie Jehovos Liudytojus panaikinimas

SKELBDAMI po namus, du Jehovos Liudytojai sutiko vyrą, kuris jiems pasakė, kad nesidomi. Liudytojai ramiai nuėjo, tačiau eidami šaligatviu pastebėjo, kad tas vyras eina paskui juos. „Prašom sustoti! — sušuko jis. — Aš noriu atsiprašyti. Aš nieko nežinau apie Liudytojus ir manau, kad daug žmonių buvo klaidingai informuoti apie jus.“

Tada jis prisistatė esąs Renanas Domingesas, Pietų San Francisko (Kalifornija) „Rotary“ klubo programos pirmininkas. Jis paprašė, kad į klubą ateitų Liudytojas ir pasakytų kalbą apie Jehovos Liudytojų įsitikinimus bei veiklą. Buvo sudaryta programa. Liudytojui buvo skirta kalbėti 30 minučių, o likęs laikas buvo skirtas atsakyti į klausytojų klausimus. Ernestas Garetas — jau daugelį metų San Franciske gyvenantis Liudytojas — buvo paprašytas pasakyti kalbą „Rotary“ klube 1995 metų rugpjūčio 17 dieną, ir štai ką jis papasakojo:

„Aš galvojau, ką galiu pasakyti klubo nariams — verslo ir visuomenės lyderiams, tokiems kaip bankininkai, teisininkai ir gydytojai, ir meldžiausi dėl to. Truputį patyrinėjęs, sužinojau, kad paskelbtas „Rotary“ klubo tikslas yra stiprinti visuomenę. Tad aš pateikiau informaciją iš brošiūros Jehovos Liudytojai dvidešimtajame amžiuje 23 puslapio, iš straipsnio ‛Praktinė gerosios naujienos vertė jūsų visuomenei’.a

Aš paaiškinau, kad Jehovos Liudytojai daro įtaką šia kryptimi. Kiekvieną savaitės dieną Jehovos Liudytojai eina ir beldžiasi į gyventojų duris. Jie trokšta paveikti savo kaimynus sustiprinti savo šeimas, nes visuomenė yra stipri, jei stiprios šeimos. Kuo daugiau žmonių ir šeimų Jehovos Liudytojai paveiks gyventi pagal krikščioniškus principus, tuo visuomenėje bus mažiau nusikalstamumo, amoralumo ir piktadarybių. Šią informaciją klubo nariai priėmė labai teigiamai, nes ji derinosi su „Rotary“ klubo tikslais.“

„Kodėl jūs nesikišate į politiką?“

„Kai tik buvo pereita prie klausimų, vienas iš pirmųjų buvo toks: ‛Kodėl jūs nesikišate į politiką ir valdymą?’ Džentelmenas, uždavęs šį klausimą, pridūrė: ‛Jūs žinote, kad Biblija sako: „Atiduok ciesoriui tai, kas priklauso ciesoriui.“’ Aš jam pasakiau, kad mes visiškai sutinkame su šiuo nurodymu ir pritariame jam. Aš pabrėžiau, kad dauguma žmonių, iš kurių lūpų girdėjau tą Rašto tekstą, niekada necituoja antrosios jo dalies, kur sakoma: ‛Atiduokite, kas Dievo, Dievui’ (Mato 22:21). Taigi mes turime padaryti išvadą, kad ne viskas priklauso ciesoriui. Kai kurie dalykai priklauso Dievui. Mums reikia nustatyti, kas priklauso ciesoriui, kas — Dievui.

Aš jam paaiškinau, kad Jėzus, paklaustas ‛valia mokėti ciesoriui mokesčius ar ne?’, neatsakė nei taip, nei ne. Jis pasakė: ‛Parodykite man mokesčių pinigą!’ — romėnų denarą. Tada paklausė: ‛Kieno čia paveikslas ir įrašas?’ Jie atsakė: ‛Ciesoriaus.’ Tuomet jis pasakė: ‛Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui’ (Mato 22:17-21). Kitaip tariant, mokėkime mokesčius ciesoriui, nes jis teikia mums kai kuriuos patarnavimus, ir mes tinkamai mokame mokesčius už juos. Aš paaiškinau, kad Jehovos Liudytojai moka mokesčius ir nenusuka iš vyriausybės to, kas jai teisėtai priklauso.

Tada pasakiau, kad Jehovos Liudytojai nemano, jog jie skolingi gyvybę ciesoriui. Jie mano, kad turi garbinti Dievą, ir garbinimą jie tinkamai skiria jam. Tad laikydamiesi tokios pozicijos mes nerodome nepagarbos ciesoriui. Mes paklūstame visiems jo įsakymams, tačiau, jei yra prieštaravimų, pagarbiai nusprendžiame labiau klausyti Dievo kaip valdovo negu žmonių. Tada vyras, kuris buvo uždavęs šį klausimą, pasakė visų dalyvaujančiųjų akivaizdoje: ‛Aš negaliu su tuo nesutikti!’

Taip pat galėjome atsakyti į daugelį klausimų apie mūsų skelbimo veiklą. Daugelis klubo narių po sueigos priėjo, paspaudė ranką ir pasakė, kad visiškai sutinka su mumis — šeima yra stiprios visuomenės pagrindas. Tada mes kiekvienam klubo nariui padavėme po brošiūrą Jehovos Liudytojai dvidešimtajame amžiuje.

Po tos sueigos programos pirmininkas ponas Domingesas man paskambino ir paprašė mus ateiti į jo kabinetą, nes norėjo paklausti dar kai ko apie mūsų įsitikinimus. Mes puikiai aptarėme keletą Rašto tekstų. Jis ypač norėjo, kad paaiškinčiau mūsų požiūrį į kraują. Jis pasisakė, jog nesutiktų, kad jam būtų padarytas kraujo perpylimas, ir jį taip nustebino informacija, kurią pateikiau iš brošiūros „Kaip kraujas gali išgelbėti tavo gyvybę?“, kad jis pakvietė mane ateiti dar kartą ir pasikalbėti su klubo nariais apie mūsų požiūrį į kraują. Aš pakviečiau kitą Liudytoją, Doną Dalą, dalyvauti su manimi toje programoje. Kai Liudytojai turi būti operuojami, jis eina į ligoninę aptarti tą klausimą su gydytojais. Mes kartu nuodugniai aiškinome, kaip dirbame su gydytojais ir ligoninių administracija, norėdami paaiškinti savo Raštu pagrįstą požiūrį bei pasiūlyti veiksmingas alternatyvas kraujo perpylimui“ (Kunigų 17:10-12; Apaštalų darbai 15:19-21, 28, 29).

‛Ar tai reiškia, kad jūs leistumėte savo sūnui numirti?’

„Po sueigos prie manęs priėjo vienas džentelmenas ir asmeniškai paklausė: ‛Ar tai reiškia, kad jūs leistumėte savo sūnui numirti, jeigu jis patektų į avariją ir smarkiai kraujuojantis būtų nuvežtas į greitosios pagalbos punktą?’ Aš jį patikinau, kad suprantu jo susirūpinimą, nes pats turėjau sūnų, kurio netekau 1988 metais sprogus lėktuvui virš Lokerbio (Škotija). Atsakydamas į jo klausimą pirmiausia pasakiau, jog nenorėčiau, kad mano sūnus numirtų.

Mes nesame prieš gydytojus, mediciną ar ligonines. Mes negydome tikėjimu. Mums reikia medicinos personalo patarnavimų. Mes pasitikime Dievu ir esame įsitikinę, kad jo nurodymai dėl kraujo yra mūsų ilgalaikei naudai. Dievas Biblijoje aprašytas kaip tas, ‛kuris moko tave, kas naudinga, ir veda keliu, kuriuo turėtum eiti’ (Izaijo 48:17, Brb red.). Jis suteikė savo Sūnui galią prikelti mirusiuosius. Jėzus pasakė: ‛Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, — nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius. Ar tai tiki?’ (Jono 11:25, 26)

Mes tik norėtume, jog gydytojai suprastų, kad mūsų pozicija yra sąžinės klausimas ir kad dėl jos nesiderama. Mes negalime derėtis šiuo klausimu lygiai taip pat, kaip negalime derėtis dėl Dievo įstatymo, liečiančio svetimavimą. Mes negalėtume derėtis su Dievu sakydami: ‛Dieve, gal yra kokia nors aplinkybė, kuri man leistų svetimauti?’ Tada pasakiau tam vyrui: ‛Jūs manęs paklausėte, ar aš leisčiau savo sūnui numirti dėl kraujo perpylimo atsisakymo. Leiskite paklausti, ar jūs leistumėte, kad jūsų sūnus žūtų atlikdamas karinę tarnybą kokioje nors šalyje?’ Jis tuojau pat tvirtai atsakė: ‛Taip! Nes tai jo pareiga!’ Aš pasakiau: ‛Jūs leistumėte savo sūnui žūti dėl to, kuo tikite. Leiskite man turėti privilegiją pasielgti taip pat.’

Įdomi viso to pasekmė ta, kad programos pirmininkas ponas Domingesas pakvietė mane su žmona papietauti su juo ir jo žmona. Jis manė, kad jo žmona buvo klaidingai informuota apie Jehovos Liudytojus ir turėjo klaidingą požiūrį į juos. Jis buvo teisus. Ji buvo suklaidinta. Mes maloniai praleidome vakarą, ir jo žmona uždavė daug klausimų apie mus bei mūsų darbą leisdama detaliai į juos atsakyti. Kitą dieną ponas Domingesas paskambino ir pasakė, kad jo žmonai buvo labai malonu susitikti su mumis ir kad ji mano, jog esame labai malonūs žmonės.

Aš toliau reguliariai lankausi pas poną Domingesą, ir jis labai domisi Biblija. Jis man pasakė: ‛Aš nedvejodamas paskatinčiau tave susisiekti su visų Didžiosios San Francisko įlankos „Rotary“ klubų programų pirmininkais ir pasisiūlyti pasakyti kalbą, tokią kaip mūsų klube. Tu galėtumei paminėti mane, ir, jei su manimi susisieks, su malonumu duosiu puikią rekomendaciją, kad būtumei pakviestas kaip svečias kalbėtojas.’

„Rotary“ klubai yra tarptautiniai. Ar negalėtų būti taip, kad kiti klubai Jungtinėse Valstijose ir visame pasaulyje mielai paklausytų Jehovos Liudytojų kalbų?“

[Išnaša]

[Iliustracija 23 puslapyje]

Ponas Renanas Domingesas (kairėje) ir brolis Ernestas Garetas