Gobšumas — kaip jis mus veikia?

GOBŠUMAS griauna milijonų žmonių gyvenimą. Gobšuoliai praranda žmoniškumą, o jų aukos kenčia skausmą bei sielvartą. Tu galbūt taip pat jauti gobšumo poveikį savo gyvenime. Netgi dėl įprasto vagiliavimo parduotuvėse kyla prekių kainos. Jeigu tu uždirbi nedaug ir kasdieniniai dalykai tau neįkandami, tu tikriausiai esi kieno nors gobšumo auka.

Alkanieji ir mirštantieji

Gobšus nacionalinis egoizmas trukdo vyriausybėms veiksmingai padėti neturtingiesiems. Jau 1952 metais mokslininkas ir mitybos specialistas ponas Džonas Boidas Oras pasakė: „Vyriausybės yra pasiryžusios sutelkti žmones ir išteklius pasauliniam karui, tačiau Didžiosios Valstybės nelinkę vienytis, kad pašalintų alkį ir skurdą pasaulyje“ (En Bučanan knyga Food Poverty & Power).

Šiokia tokia pagalba, žinoma, teikiama. Tačiau koks iš tikrųjų yra neturtingų, apleistų daugumos pasaulio gyventojų gyvenimas? Neseniai viename pranešime buvo pareikšta, kad, nors maisto gamybos apimtis padidėjo kai kuriose vietovėse, „alkis ir pusbadžiavimas iki šiol kamuoja daugumą pasaulio neturtingųjų... Penktadalis [per milijardą] pasaulio žmonių alkanauja kasdien“. Toliau pranešime sakoma: „Be to, du milijardai žmonių kenčia nuo ‛nepastebimo alkio’ dėl... [maisto] trūkumo, kuris gali sukelti sunkias ligas“ (Developed to Death—Rethinking Third World Development). Informacijos priemonės tikrai turėtų pranešti šią statistiką!

Pavergtieji

Nusikalstamo pasaulio vadai turtėja savo aukų ir visos visuomenės sąskaita. Narkotikai, smurtas, prostitucija ir ekonominis išnaudojimas pavergia milijonus. Gordonas Tomas savo knygoje Enslaved sako: „Kovos su vergija draugijos duomenimis, pasaulyje yra 200 milijonų vergų. Maždaug 100 milijonų iš jų — vaikai.“ Kokia pagrindinė to priežastis? Pranešime paaiškinama: „Noras pavergti kitus lieka tamsioji žmogiškos prigimties pusė... [Vergija yra] godumo, gobšumo ir valdžios troškimo vaisius.“

Galingieji atima turtą iš silpnų, lengvai pažeidžiamų žmonių ir daugelį jų nužudo. „Iš dviejų milijonų indėnų, gyvenusių Brazilijoje, kai ten pirmą kartą nuvyko baltieji, dabar yra išlikę gal tik du šimtai tūkstančių“ (The Naked Savage). Kodėl? Pagrindinė priežastis — gobšumas.

Didėja praraja tarp turtingųjų ir beturčių

Kaip pranešama laikraštyje The New York Times, Jungtinių Tautų vystymosi programos administratorius Džeimsas Gustavas Spetas pareiškė, jog „iškylantis pasaulio elitas... kaupia didelius turtus ir didina galią, o daugiau kaip pusė žmonijos skursta“. Ši pavojinga praraja tarp turtingųjų ir vargšų dar akivaizdesnė iš tokių jo žodžių: „Iki šiol daugiau kaip pusė planetos žmonių — daugiau kaip 3 milijardai — uždirba mažiau nei 2 dolerius (apie 8 litus) per dieną.“ Jis pridūrė: „Šiame dviejų klasių pasaulyje tokia situacija kelia neturtingiems žmonėms nusivylimą ir pyktį.“

Nusivylimą padidina tas faktas, kad daug turtuolių atrodo neturį nei sąžinės, nei jokios užuojautos nuskurdusioms bei alkanoms žmonijos masėms.

Gobšumo aukų yra visur. Pavyzdžiui, pažvelk į suglumusius žvilgsnius pabėgėlių, patekusių sūkurin kovų dėl valdžios Bosnijoje, Ruandoje ir Liberijoje. O kokia neviltis veiduose badaujančiųjų turtingame pasaulyje. Kas už viso to slypi? Gobšumas — vienoks ar kitoks!

Kaip tu gali išgyventi apsuptas gobšių grobuonių tokioje nesvetingoje aplinkoje? Šis klausimas nagrinėjamas tolesniuose dviejuose straipsniuose.