Stebime pasaulį
Jautis porceliano parduotuvėje
Apie nerangų žmogų anglų kalboje sakoma: „Tarsi jautis porceliano parduotuvėje“. Kaip manote, kas atsitiktų, jeigu jautis iš tiesų įkėblintų į porceliano parduotuvę? Pasak BBC naujienų agentūros pranešimo, būtent taip ir nutiko. Anglijoje, Lankašyre, jautis paspruko iš aukciono, partrenkė moterį ir įsiveržė į antikvarinių daiktų parduotuvę. „Antikvariate buvo prekiaujama porcelianu, taigi, kaip ir tikėtasi, įsibrovėlis sutrypė keletą vertingų dirbinių“, — rašoma pranešime. Pasitarę su jaučio savininku ir pasvarstę, jog gaudyti gyvulį būtų pavojinga, pareigūnai nusprendė geriau nušauti. Taigi vietovę užtvėrė ir užspęstą parduotuvėje gyvulį nugalabijo.
Kur žaibuoja daugiausiai?
Mokslininkai, tyrinėdami palydovais surinktus duomenis, sužinojo, kad „daugiausiai žaibuoja Brazilijoje, — rašo laikraštis O Globo. — Kas sekundę [Brazilijoje] tvyksteli du ar trys žaibai, taigi per metus — 70 milijonų elektros išlydžių“. Kodėl žaibavimas čia toks dažnas? Priežastis — dideli drėgnųjų miškų plotai bei šiltas klimatas. Tai idealios sąlygos perkūnijai. Žaibai šioje šalyje kasmet nutrenkia apie šimtą žmonių bei pridaro žalos už kokius 170000000 eurų — nukerta telefono bei elektros linijas, sugadina elektrinius prietaisus bei kitokius įrenginius. Be to, priešingai liaudyje įsigalėjusiai nuomonei, „žaibas gali trenkti tris, penkis ir net dešimt kartų į tą pačią vietą“, — sako mokslininkas Osmaras Pintusas jaunesnysis iš Nacionalinio kosminių tyrimų instituto.
Mobilusis telefonas — šnipinėjimo įrankis?
„Mobilieji telefonai su įtaisytais fotoaparatais kelia pavojų verslo konfidencialumui“, — rašoma laikraštyje Frankfurter Allgemeine Zeitung. Nors iš pradžių buvo manoma, kad fotoaparatas mobiliajame telefone tėra tik niekutis prekybai pagyvinti, naujausių mobiliųjų telefonų paveikslėlių kokybė yra žymiai geresnė, ir tai, daugelio kompanijų apsaugos darbuotojų nuomone, sukelia problemų. Mobiliuosiuose telefonuose įtaisyti fotoaparatai ne tik nekrinta į akis, bet jais, kitaip nei įprastais fotoaparatais, paveikslėlį galima akimirksniu persiųsti, todėl šitoks telefonas gali būti puikus pramoninio šnipinėjimo įrankis. Net jei įsibrovėlis sugaunamas, žala vis tiek jau būna padaryta. Todėl kai kurios kompanijos uždraudė naudotis mobiliaisiais telefonais su įmontuotu fotoaparatu tam tikrose konfidencialios paskirties patalpose, pavyzdžiui, projektavimo bei naujausios produkcijos bandymų skyriuose.
Eismo nelaimės — skaudi rykštė
„Kasmet automobilių avarijose žmonių žūva keliais tūkstančiais daugiau negu nuo smurtininkų rankos“, — rašo Ispanijos laikraštis El Pais. Vien Europoje autoavarijos kasmet nusineša 55000 gyvybių, dar trys su puse milijono žmonių sužalojami. Ispanijoje 35 procentai visų aukų yra 15—29 metų, taigi šios amžiaus grupės žmonėms avarijos tampa pagrindine mirties priežastimi. „Tai didžiausia grėsmė visuomenei, — sako Žana Pikard Maho, atstovaujanti nevyriausybinei organizacijai „La Ligue“, siekiančiai užtikrinti keliuose didesnį saugumą. — Jei netikite, paklauskite medikų, kiekvieną savaitgalį skubančių į eismo nelaimių vietas.“ „La Ligue“, kaip ir dvi kitos Europoje veikiančios organizacijos, siūlo įvairias priemones, pavyzdžiui, kad įmonės įtaisytų savo gaminamuose automobiliuose greičio ribotuvus ir įmontuotų „juodąją dėžę“, kuri vėliau padėtų atskleisti autoavarijos priežastis.
Blogi metai Alpių ledynams
Kaip skelbia Italijos laikraštis Corriere della Sera, karšta 2003-iųjų vasara buvo „baisiausias, kokį tik galime atminti, sezonas“ Alpių ledynams. Vasaros šiltėja, kyla vidutinė oro temperatūra, todėl sniego bei ledo sankaupos šiaurės Italijos kalnuose tirpsta „negirdėtais tempais“. O atitirpus ledams kartais aptinkama įdomių radinių. Vienas jų — 3300 kilogramų austriška patranka, rasta 3178 metrai virš jūros lygio. Šiuo pabūklu per Pirmąjį pasaulinį karą buvo atakuojamos Italijos pajėgos. „Paskutinius 20 metų panašūs radiniai tampa vis dažnesni, — rašoma straipsnyje. — Šiltėjančios vasaros pavertė ledynus šaldytuvu pravertomis durimis.“
Daugėja savižudybių Pietų Korėjoje
Laikraštyje The Korea Times rašoma, kad nuo 1999-ųjų savižudybių skaičius Pietų Korėjoje nuolat auga. „Per pastaruosius mėnesius, — informuojama straipsnyje, — beveik kasdien girdime liūdnus pranešimus apie nusižudymus. Dažniausiai tokių tragedijų priežastys yra ekonominės, pavyzdžiui, įsiskolinimai kreditinėmis kortelėmis, tačiau žudomasi ir iš nevilties. Nacionalinės policijos duomenimis, [2002-aisiais] gyvybę sau atėmė 13055 žmonės, tai yra 6,3 procento daugiau nei 2001-aisiais (tais metais nusižudė 12277). Vadinasi, kasdien po 36 žmones, arba 1,5 kas valandą.“ Tačiau nerimą kelia dar štai kas. Laikraštyje rašoma: „Nevilties apimti tėvai prieš mirdami nužudo ir vaikus.“ Pavyzdžiui, 37 metų moteris nusižudė sužinojusi, kad jos vyras vertybinių popierių biržoje prarado sumą, tolygią 400000 su viršum litų. Jų abu vaikai — keturiolikmetis sūnus bei dvylikametė dukra taip pat buvo rasti negyvi. Straipsnyje daroma išvada: „Psichologų nuomone, vis dažniau žmonės renkasi savižudybę, nes visuomenė nepalieka jiems jokios vilties išspręsti problemas.“
Keliautojams gresia užkratai
„Daugiau kaip vienas iš devynių keliautojų užsikrečia kvėpavimo takų ligomis“, — rašoma Kanados žurnale The Medical Post. Straipsnio pabaigoje pateikti GoeSentinel (dviejų bendradarbiaujančių organizacijų — Tarptautinės kelionių medicinos bendrijos bei JAV ligų kontrolės ir profilaktikos centrų) atlikto tyrimo duomenys, surinkti iš 25 klinikų, kurios visame pasaulyje rūpinasi keliautojų sveikata. Nuo 1997-ųjų sausio iki 2002-ųjų gruodžio klinikose apsilankė 18817 keliautojų; 2173 asmenims buvo diagnozuotos gerklės, ausų ar sinusų infekcijos, netgi plaučių uždegimas, bronchitas, grybelis. Vykstantiems į šalis, kuriose didesnė rizika užsikrėsti, patariama pasitikrinti, ar paskiepijimas tebėra veiksmingas, ir nesvarbu, koks būtų metų laikas, pasiskiepyti nuo gripo. Kaip tvirtina infekcinių ligų specialistė dr. Izabelė Netola iš Pasaulinės sveikatos organizacijos, higiena yra geriausia priemonė apsisaugoti nuo bakterinių bei virusinių ligų. Ji sako: „Jei reikėtų nurodyti vieną taisyklę, kartočiau vis tą patį: ‘Plaukitės rankas!’“