Sudominanti įžanga

ĮŽANGA yra svarbi kiekvienos kalbos dalis. Jeigu tikrai sudominsi klausytojus, tavo kalbos jie klausysis atidžiau. Taip ir skelbimo tarnyboje: jei įžanginiais žodžiais pašnekovo nesudominsi, pokalbis gali nutrūkti. Sakydamas kalbą Karalystės salėje irgi turi patraukti auditoriją, kitaip žmonės mintimis pradės klajoti, nors ir liks sėdėti savo vietose.

Ruošdamas įžangą turėk omenyje tokius tikslus: 1) patraukti auditorijos dėmesį, 2) aiškiai nurodyti kalbos temą, 3) paaiškinti, kodėl ta tema klausytojams svarbi. Kartais visi šie tikslai pasiekiami beveik vienu metu. Tačiau kai kada galima sutelkti dėmesį atskirai į kiekvieną, nebūtinai iš eilės.

Kaip patraukti auditorijos dėmesį. Jeigu žmonės susirinko pasiklausyti kalbos, dar nereiškia, kad jie pasiruošę į temą sutelkti visą dėmesį. Kodėl? Todėl, kad jiems neduoda ramybės daugybė dalykų. Galbūt slegia kokia šeimos problema ar kitokie gyvenimo sunkumai. Kalbėtojui tenka nelengva užduotis — patraukti ir išlaikyti auditorijos dėmesį. Tai galima padaryti įvairiai.

Viena žymiausių kalbų per visą žmonijos istoriją yra Kalno pamokslas. Kuo jis prasideda? Pasak Luko pranešimo, Jėzus pasakė: „Palaiminti jūs, vargdieniai... Palaiminti, kurie dabar alkstate... Palaiminti, kurie dabar verkiate... Palaiminti esate, kai žmonės jūsų nekenčia“ (Lk 6:20-22). Kodėl tai sukėlė susidomėjimą? Jėzus keliais žodžiais paminėjo, kokios bėdos slegia jo klausytojus. Užuot išsamiai nagrinėjęs jas, jis pasakė, jog prispausti žmonės vis dėlto gali būti laimingi, ir kalbėjo taip, kad sužadino klausytojų norą išgirsti daugiau.

Dėmesį patraukti galima ir klausimais, tačiau reikia parinkti deramus. Jeigu iš jų auditorija suvoktų, jog kalbėsi apie jau girdėtus dalykus, jos dėmesys gali greit sumažėti. Neužduok trikdančių ar kaltinamų klausimų. Verčiau stenkis suformuluoti juos taip, kad skatintum auditoriją pamąstyti. Po kiekvieno klausimo padaryk trumpą pauzę — leisk klausytojams pagalvoti, kaip atsakyti. Kai jie pasijus mintimis bendraują su tavimi, būsi laimėjęs jų dėmesį.

Kitas geras būdas patraukti dėmesį yra pavyzdžiai iš gyvenimo. Bet jeigu dėl tokių pavyzdžių klausytojai pasijustų nejaukiai, tikslo nepasiektum. Taip atsitiks ir tuomet, jei pateiktas pavyzdys bus įsimintinas, tačiau nieko įsimintino nepamokys. Jeigu įžangoje papasakoji kokį nors atvejį iš gyvenimo, juo turi pagrįsti svarbų kalbos aspektą. Kad pasakojimas būtų gyvas, gali pateikti keletą smulkmenų, tačiau venk per ilgų pavyzdžių.

Kai kurie kalbėtojai pradeda nuo naujausio įvykio, žinutės iš vietinio laikraščio ar pripažinto autoriteto teiginio. Tokie faktai gali būti naudingi, jei tikrai derinasi su tema ir tinka auditorijai.

Sakant kalbą iš ciklo ar mokomąją kalbą Tarnybos sueigoje, geriausia yra trumpa konkreti įžanga. Jei sakai viešąją kalbą, neviršyk įžanginei kalbos daliai skirto laiko. Vertingiausia informacija yra pagrindinėje kalbos dalyje.

Kartais gali tekti kalbėti abejingiems ar net priešiškiems klausytojams. Kaip patraukti jų dėmesį? Pirmojo amžiaus krikščionis Steponas, ‛pilnas Dvasios ir išminties’, buvo jėga atvestas į žydų sinedrioną. Čia jis iškalbingai gynė krikščionybę. Kaip Steponas pradėjo? Pirmiausia pagarbiai kreipėsi ir paminėjo tai, kas visiems priimtina. „Broliai ir tėvai, pasiklausykite! Šlovingasis Dievas apsireiškė mūsų tėvui Abraomui“ (Apd 6:3; 7:2). Atėnų Areopage apaštalas Paulius įžanginius žodžius pritaikė visai kitokiai auditorijai: „Atėniečiai, man rodos, kad jūs visais atžvilgiais itin dievobaimingi“, — pasakė jis (Apd 17:22). Taip veiksmingai sudominti žmonės norėjo išgirsti daugiau.

Tarnyboje irgi svarbu patraukti žmonių dėmesį. Jeigu lankaisi iš anksto nesusitaręs, namų šeimininkas gali būti užsiėmęs. Kai kur priimta, kad nekviesti lankytojai nedelstų pasakyti, ko atėję. Kitur įprasta laikytis tam tikrų formalumų prieš pasakant apie apsilankymo tikslą (Lk 10:5).

Šiaip ar taip, nuoširdus draugiškumas padeda sukurti atmosferą, palankią užmegzti pokalbį. Dažnai naudinga pradėti nuo to, kas tuo metu rūpi pašnekovui. Kaip tai nustatyti? Pagalvok: kuo, tau atėjus, buvo užsiėmęs šeimininkas? Galbūt dirbo darže, tvarkėsi aplink namą, remontavo automobilį, ruošė valgį, skalbė ar prižiūrėjo vaikus? Gal skaitė laikraštį ar stebėjo, kas dedasi gatvėje? Gal iš namų aplinkos galima spręsti, koks šeimininko pomėgis: žvejyba, sportas, muzika, kelionės, kompiuteriai ar dar kas nors? Daugeliui rūpi tai, ką neseniai išgirdo per radiją ar matė per televiziją. Klausimu ar trumpu komentaru apie tai galima pradėti draugišką pašnekesį.

Jėzaus pokalbis su samariete prie šulinio netoli Sicharo yra puikus pavyzdys, kaip pradėti kalbėti norint paliudyti (Jn 4:5-26).

Įžangą reikia paruošti kruopščiai, ypač jei tavo susirinkimo teritorijoje lankomasi dažnai. Kitaip paliudyti bus sunku.

Nurodyk temą. Kaip įprasta krikščionių susirinkime, brolis, vedantis programą arba atliekantis užduotį prieš tave, praneš tavo kalbos pavadinimą ir tave pristatys. Tačiau būtų naudinga, jeigu įžangoje dar kartą primintum klausytojams kalbos temą — žodis žodin ar trumpiau. Suprantama, temą plėtosi per visą kalbą. Vis dėlto įžangoje reiktų kaip nors atkreipti į ją dėmesį.

Siųsdamas mokinius Jėzus aiškiai nurodė, ką sakyti. „Eikite ir skelbkite, jog prisiartino dangaus karalystė“ (Mt 10:7). Apie mūsų dienas Jėzus pasakė: „Bus paskelbta ši karalystės Evangelija“ (Mt 24:14). Esame raginami ‛skelbti žodį’ — liudyti iš Rašto (2 Tim 4:2). Tačiau prieš atverčiant Bibliją ar nurodant Karalystę, dažnai reikia atkreipti dėmesį į tai, kas dabar kelia žmonėms didžiausią susirūpinimą. Galima paminėti nusikalstamumą, nedarbą, neteisybę, karus, pagalbą jaunimui, ligas ar mirtį. Tik nekalbėk per ilgai apie neigiamus dalykus; tavo žinia turi būti optimistiška. Stenkis kreipti pašnekovo dėmesį į Dievo Žodį ir Karalystės viltį.

Paaiškink temos svarbą klausytojams. Kalbėdamas susirinkime gali pagrįstai tikėtis, kad klausytojams bus įdomi tavo dėstoma tema. Tačiau ar jie klausysis taip, kaip klausosi žmogus, suvokiantis, jog svarstomi dalykai liečia jį patį? Ar sutelks dėmesį dėl to, kad mato savo situaciją esant panašią į aptariamą, ir dėl to, kad įkvepi juos kažko imtis? Taip bus tik tada, jei ruošdamas kalbą atsižvelgsi į klausytojus — jų aplinkybes, rūpesčius, pažiūras. Tai turi matytis iš tavo įžangos.

Ar kalbėtum nuo pakylos, ar liudytum vienam asmeniui, susidomėjimą geriausiai sukelsi kalbėdamas apie klausytojų reikmes. Paaiškink, kaip jų problemos, poreikiai ar rūpimi klausimai susiję su svarstoma tema. Jeigu jie aiškiai mato, jog ruošiesi aptarti ne bendrus, o konkrečius klausimus, bus dar atidesni. Dėl to būtina gerai pasiruošti.

Kruopščiai parink žodžius. Ką sakai įžangoje, yra svarbiausia, tačiau norėdamas sudominti klausytoją turi apgalvoti ir kaip tai sakysi.

Pasirinkti žodžius yra svarbu, todėl pirmus du ar tris sakinius vertėtų kruopščiai apgalvoti. Geriausia, kad jie būtų trumpi ir paprasti. Jei sakai kalbą, gal norėsi juos užsirašyti, o gal įsiminsi, kad pirmieji žodžiai būtų kuo įtaigesni. Neskubi veiksminga įžanga gali padėti ramiai nusiteikti ir toliau dėstyti.

Kada ruošti įžangą. Nuomonės įvairuoja. Kai kurie patyrę kalbėtojai mano, jog kalbą pradėti ruošti reikia nuo įžangos. Kitų žinovų teigimu, įžangą dera kurti paruošus pagrindinę kalbos dalį.

Žinoma, prieš imdamasis formuluoti tinkamą įžangą, turi žinoti, kokia tavo tema ir kokias pagrindines mintis plėtosi. Bet jeigu kalbą tenka ruošti pagal duotą kalbos santrauką? Jeigu susipažinus su kalbos planu kiltų gera mintis dėl įžangos, vertėtų ją užsirašyti. Atsimink: kad įžanga būtų veiksminga, tau reikia, be kita ko, atsižvelgti į klausytojus ir į santraukoje pateiktą medžiagą.