Pranašiškos Danieliaus dienos ir mūsų tikėjimas

„Palaimintas, kas laukia ir sulaukia tūkstančio trijų šimtų trijų dešimtų penkių dienų pabaigą“ (DANIELIAUS 12:12).

1. Kodėl daugeliui nesiseka rasti tikrą laimę ir su kuo susijusi tikroji laimė?

KIEKVIENAS nori būti laimingas. Tačiau šiandieną tik nedaugelis yra laimingi. Kodėl? Iš dalies todėl, kad dauguma ieško laimės neteisingomis kryptimis. Laimės ieškoma tokiose srityse, kaip išsilavinimas, turtas, karjera arba valdžios siekimas. Tačiau Jėzus Kalno pamokslo pradžioje laimę susiejo su dvasinių poreikių suvokimu, gailestingumu, tyraširdiškumu ir panašiomis savybėmis (Mato 5:3-10). Ta laimė, apie kurią kalbėjo Jėzus, — tikra ir ilgalaikė.

2. Koks, pagal pranašystę, kelias į laimę paskutinėmis dienomis ir kokie dėl to kyla klausimai?

² Pabaigos laikmečiu pateptajam likučiui laimė papildomai susijusi dar su kai kuo. Danieliaus knygoje skaitome: „Eik, Daniėli, nes tie žodžiai yra užrakinti ir užantspauduoti iki paskirtam [„pabaigos“, NW] laikui. Palaimintas, kas laukia ir sulaukia tūkstančio trijų šimtų trijų dešimtų penkių dienų pabaigą“ (Danieliaus 12:9, 12). Kokį laikmetį apima šios 1335 dienos? Kodėl pergyvenusieji tas dienas yra laimingi? Ar tai kaip nors susiję su mūsų tikėjimu šiandieną? Mums padės gauti atsakymą į šiuos klausimus žvilgsnis į praeitį, į tą laiką, kai Danielius parašė šiuos žodžius tuoj po Izraelio išvadavimo iš Babilono nelaisvės, trečiaisiais Persijos karaliaus Kyro metais (Danieliaus 10:1).

Atkūrimas atneša laimę

3. Koks karaliaus Kyro nutarimas atnešė didelę laimę ištikimiems žydams 537 m. pr. m. e., tačiau kokios privilegijos Kyras jiems nedavė?

³ Žydams išvadavimas iš Babilono nelaisvės buvo įvykis, sukėlęs tikrą džiūgavimą. Žydus po beveik 70 metų trukusios tremties Kyras II Didysis pakvietė sugrįžti į Jeruzalę atstatyti Jehovos šventyklą (Ezdro 1:1, 2). Tie, kurie atsiliepė, pakilo turėdami didelių vilčių ir atvyko į savo tėvynę 537 m. pr. m. e. Tačiau Kyras jų nekvietė atkurti karalystę, valdomą karaliaus Dovydo palikuonio.

4, 5. a) Kada buvo nuverstas Dovydo dinastijos karaliavimas? Kodėl? b) Kaip Jehova užtikrino, kad Dovydo dinastijos karaliavimas bus atkurtas?

⁴ Tai buvo reikšminga. Maždaug prieš penkis šimtus metų iki to Jehova buvo pažadėjęs Dovydui: „Tavo namai ir tavo karalystė tau išsilaikys amžiams ir tavo sostas bus amžinas“ (2 Samuelio 7:16, ŠvR). Liūdna, kad dauguma Dovydo karališkųjų palikuonių pasirodė esą maištingi ir tautos kaltė dėl pralieto kraujo pasidarė tokia didelė, jog 607 m. pr. m. e. Jehova leido nuversti Dovydo dinastijos karaliavimą. Jeruzalė nuo tada iki jos antrojo sugriovimo 70 m. e. m. buvo kitataučių valdoma, neskaitant trumpo Makabiejų laikotarpio. Todėl 537 m. pr. m. e. ėjo „nustatytieji tautų laikai“, kurių metu joks Dovydo palikuonis nevaldė (Luko 21:24, NW).

⁵ Tačiau Jehova nepamiršo savo pažado Dovydui. Per savo pranašą Danielių, duodamas jam eilę regėjimų ir sapnų, jis atskleidė detales apie būsimus pasaulio įvykius, kurie turėjo kilti per šimtmečius nuo Babilono pasaulinio valdymo iki to meto, kai Jehovos tautos karalystėje vėl valdys Dovydo dinastijos karalius. Šios pranašystės, užrašytos Danieliaus 2, 7, 8 ir 10—12 skyriuose, laidavo ištikimiems žydams, kad galiausiai Dovydo sostas tikrai „bus amžinas“. Žinoma, ši atskleista tiesa teikė laimę tiems žydams, kurie 537 m. pr. m. e. grįžo į savo tėvynę!

6. Kaip mes žinome, jog kai kurios Danieliaus pranašystės turi išsipildyti mūsų dienomis?

⁶ Dauguma Biblijos komentatorių tvirtina, kad Danieliaus pranašystės beveik visiškai išsipildė iki Jėzaus Kristaus gimimo. Bet tai, aišku, ne taip. Danieliaus 12:4 (ŠvR) angelas sako Danieliui: „O tu, Daniėliau, paslėpk šiuos žodžius, užantspaudavęs šiuos raštus ligi paskutiniųjų laikų, iš kurių daugelis žinių pasisems, juos tyrinėdami.“ Jei nuo Danieliaus knygos turi būti nuimtas antspaudas, tai yra jos prasmė visiškai atskleista tik pabaigos metui atėjus, aišku, kad bent kai kurios jos pranašystės turėtų išsipildyti būtent tuo laiku. (Žiūrėk Danieliaus 2:28; 8:17; 10:14.)

7. a) Kada baigėsi nustatytieji tautų laikai ir į kokį neatidėliotiną klausimą tada turėjo būti atsakyta? b) Kas nebuvo „ištikimas bei protingas vergas“?

⁷ Nustatytieji tautų laikai pasibaigė 1914-aisiais ir prasidėjo šio pasaulio pabaigos laikmetis. Buvo atkurta Dovydo dinastijos Karalystė, bet ne žemiškoje Jeruzalėje, o ‛dangaus debesyse’ (Danieliaus 7:13, 14). Tuo metu dėl apsimetėlės krikščionijos „raugių“ bujojimo tikrosios krikščionybės padėtis buvo neaiški (bent jau žmogaus akimis). Vis dėlto turėjo būti atsakyta į svarbų klausimą: „Kas yra tas ištikimas bei protingas tarnas [„vergas“, NW]?“ (Mato 13:24-30; 24:45). Kas atstovaus žemėje atkurtajai Dovydo dinastijos Karalystei? Ne žydai — Danieliaus kraujo broliai. Jie buvo atstumti dėl tikėjimo stokos ir todėl, kad suklupo dėl Mesijo (Romiečiams 9:31-33). Ištikimojo vergo nebuvo įmanoma atrasti nė tarp krikščioniškojo pasaulio organizacijų! Jų pikti darbai įrodė, kad Jėzus jų nepažinojo (Mato 7:21-23). Kas gi tada jis buvo?

8. Kas pabaigos metu pasirodė esąs „ištikimas bei protingas vergas“? Kaip mes tai žinome?

⁸ Be jokių abejonių, jis — tai maža grupė pateptųjų Jėzaus brolių, kurie 1914-aisiais buvo žinomi kaip Biblijos Tyrinėtojai, o nuo 1931-ųjų žinomi kaip Jehovos Liudytojai (Izaijo 43:10). Tik jie skelbė atkurtąją Dovydo dinastijos Karalystę (Mato 24:14). Tik jie liko atsiskyrę nuo pasaulio ir aukštino Jehovos vardą (Jono 17:6, 14). Ir tik jų atžvilgiu išsipildė biblinės pranašystės apie Dievo tautą paskutinėmis dienomis. Tarp šių pranašysčių yra keletas Danieliaus 12-ame skyriuje išvardintų pranašiškų laikotarpių, įskaitant 1335 dienas, kurios atneša laimę.

1260 dienų

9, 10. Kokiais įvykiais pasižymėjo „laikas, laikai ir pusė laiko“ pagal Danieliaus 7:25 ir kokiose kitose Rašto eilutėse paminėti analogiški laikotarpiai?

⁹ Danieliaus 12:7 mes skaitome apie pirmąjį pranašišką laikotarpį: „Tai tęsis vieną laiką, du laiku ir pusę laiko. Kai šventosios tautos galios išsklaidymas bus pilnai įvykęs, visa tai bus įvykdyta.“a Tas pats laikotarpis paminėtas Apreiškimo 11:3-6, kur sakoma, kad Dievo liudytojai, maišais apsivilkę, pranašaus tris su puse metų, o paskui bus nužudyti. Danieliaus 7:25 vėl skaitome: „Jis kalbės žodžius prieš Aukščiausiąjį ir naikins Aukščiausiojo šventuosius tarsi galįs pakeisti laikus ir įstatymus; jie bus paduoti į jo ranką laikui, laikams ir pusei laiko.“

¹⁰ Šioje pastarojoje pranašystėje „jis“ yra penktoji, skaičiuojant nuo Babilono, pasaulinė galybė. Tai „mažas ragas“, kurio valdymo metu žmogaus Sūnus gauna „valdžią, garbę ir karalystę“ (Danieliaus 7:8, 14). Šis simbolinis ragas — tai pradžioje Britanijos imperija, išsirutuliojusi per Pirmąjį pasaulinį karą į dvigubą Anglijos-Amerikos pasaulinę galybę, kurios vyraujančią rolę dabar atlieka Jungtinės Valstijos. Tris su puse laiko, arba metų, ši galybė vargino šventuosius ir stengėsi pakeisti laikus ir įstatymą. Galiausiai šventieji buvo atiduoti į jos rankas. (Žiūrėk taip pat Apreiškimo 13:5, 7.)

11, 12. Kokie buvo įvykiai prieš pranašiškų 1260 dienų pradžią?

¹¹ Kaip išsipildė visos šios paralelinės pranašystės? Eilę metų prieš Pirmąjį pasaulinį karą Jėzaus pateptieji broliai viešai skelbė perspėjimą, kad 1914-aisiais baigsis nustatytieji tautų laikai. Kai kilo karas, tapo aišku, jog į perspėjimą nebuvo atkreiptas dėmesys. Šėtonas, stengdamasis „pakeisti laikus ir įstatymus“, atidėti Dievo Karalystės valdymo laiką, panaudojo „žvėrį“ — pasaulinę politinę organizaciją, kurioje tada dominavo Britanijos imperija (Apreiškimas 13:1, 2). Jam nepavyko. Dievo Karalystė buvo įkurta žmogui nepasiekiamame danguje (Apreiškimas 12:1-3).

¹² Biblijos Tyrinėtojams tas karas tapo patikrinimo laiku. Jie nuo 1914-ųjų sausio organizavo demonstraciją biblinio pastatymo „Fotodrama apie sukūrimą“, kurioje buvo atkreiptas dėmesys į Danieliaus pranašystes. Tų metų vasarą šiaurės pusrutulyje kilo karas. Spalyje nustatytieji laikai pasibaigė. Tų metų pabaigoje pateptasis likutis laukė persekiojimo, kaip matyti iš to fakto, jog 1915-ųjų metiniu tekstu buvo pasirinktas Jėzaus klausimas mokiniams, remiantis Mato 20:22: „Ar galite gerti taurę, kurią aš gersiu?“

13. Kaip Biblijos Tyrinėtojai, maišais apsivilkę, pranašavo 1260 dienų ir kas įvyko šio laikotarpio gale?

¹³ Todėl nuo 1914-ųjų gruodžio ši nedidelė grupė liudytojų, ‛maišais apsivilkusių’, nuolankiai kentėdami skelbė Jehovos teismus. Daugeliui buvo smūgis, kai 1916-aisiais mirė Č. T. Raselas — pirmasis Sargybos bokšto Biblijos ir traktatų bendruomenės prezidentas. Karinei karštligei didėjant, jie susidūrė su augančia opozicija. Kai kurie buvo įkalinti. Kai kuriuos asmenis, tokius kaip Frenkas Platas (Anglija) ir Robertas Klegas (Kanada) sadistiškos valdžios kankino. Galiausiai 1918-ųjų liepos 21-ąją Dž. F. Rezerfordas, naujasis prezidentas, kartu su Sargybos bokšto Biblijos ir traktatų bendruomenės direktoriais dėl melagingo kaltinimo buvo nuteisti ilgam laikui kalėti. Tad pranašiško laikotarpio pabaigoje „mažas ragas“ nužudė organizuotą viešą skelbimo veiklą (Danieliaus 7:8).

14. Kaip pateptajam likučiui viskas pasikeitė 1919-aisiais ir po to?

¹⁴ Apreiškimo knygoje pranašaujama, kas vyko vėliau. Po trumpo neveiklumo laikotarpio (išpranašautų trijų ir pusės dienų, kai gulėjo gatvėje lavonai) pateptasis likutis atsigavo ir vėl pasidarė veiklus (Apreiškimas 11:11-13, NTP). Sargybos bokšto Biblijos ir traktatų bendruomenės prezidentas ir direktoriai 1919-ųjų kovo 26-ąją buvo išlaisvinti ir vėliau visiškai reabilituoti kaip nuteistieji dėl melagingo kaltinimo. Pateptasis likutis tuoj po savo išlaisvinimo pradėjo reorganizuoti tolesnę veiklą. Tam, kad išsipildytų pranašystė apie pirmąjį Apreiškimo vargą, jie išėjo iš neveiklumo bedugnės tarsi dvasiniai skėriai, apsupti tirštų dūmų, pranašaudami niūrią ateitį klaidingai religijai (Apreiškimas 9:1-11). Per keletą paskesnių metų jie buvo dvasiškai maitinami ir ruošiami tam, kas bus ateityje. Jie 1921-aisiais išleido naują knygą Dievo arpa [Dievo arfa], skirtą padėti naujai ateinantiesiems ir vaikams išmokti pagrindines Biblijos tiesas (Apreiškimas 12:6, 14). Visa tai vyko kitu ženkliu metu.

1290 dienų

15. Kaip mes galime apskaičiuoti 1290 dienų pradžią? Kada šis periodas pasibaigė?

¹⁵ Angelas pasakė Danieliui: „Nuo to meto, kai bus atimta nuolatinė auka ir bus pastatyta sunaikinimo nuoboda („papiktinantis dalykas, sukeliantis nuniokojimą“, NW), yra tūkstantis du šimtu devynios dešimtys dienų“ (Danieliaus 12:11). Pagal Mozės įstatymą „nuolatinė auka“ buvo deginama ant altoriaus Jeruzalės šventykloje. Krikščionys atnašauja ne deginamąsias aukas, bet nuolatinę dvasinę auką. Paulius nurodė tai, kai sakė: „Visuomet atnašaukime Dievui šlovinimo auką, tai yra jo vardą garbinančių lūpų vaisių“ (Žydams 13:15; palygink Ozėjo 14:2). Ši nuolatinė auka buvo nutraukta 1918-ųjų birželį. Kas gi tada buvo „papiktinantis dalykas“ — antrasis požymis, kurio reikėjo laukti? Tai buvo Tautų Sąjunga, įkurta valstybių-nugalėtojų iniciatyva Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje.b Ji buvo papiktinimas, nes krikščioniškasis pasaulis pavaizdavo ją kaip vienintelę žmonijos taikos viltį, skirdamas Sąjungai Dievo Karalystės vietą. Sąjungą įkurti buvo pasiūlyta 1919-ųjų sausį. Jei nuo to meto atskaičiuosime 1290 dienų (tris metus septynis mėnesius), atsidursime 1922-ųjų rugsėjyje.

16. Kaip tapo aišku, kad pasibaigus 1290 dienų pateptasis likutis buvo pasiruošęs veiklai?

¹⁶ Kas įvyko po to? Na, Biblijos Tyrinėtojai dabar buvo sustiprėję, laisvi nuo didžiosios Babelės ir pasiruošę tolesniam puolimui (Apreiškimas 18:4). Kongrese, vykusiame 1922-ųjų rugsėjį Sydar Pointe, Ohajo valstija (JAV), jie pradėjo be baimės skelbti Dievo nuosprendžius krikščioniškajam pasauliui (Apreiškimas 8:7-12). Skėrių geluonys iš tikrųjų pradėjo žeisti! Negana to, prasidėjo antrasis Apreiškimo vargas. Didžiulė krikščionių kavalerija — iš pradžių susidedanti iš pateptojo likučio, o vėliau sustiprinta didžiąja minia — užplūdo visą žemę (Apreiškimas 7:9; 9:13-19). Taip, 1290 dienų pabaiga atnešė džiaugsmą Dievo tautai.c Bet dar didesni dalykai buvo priekyje.

1335 dienos

17. Kada prasidėjo ir baigėsi 1335 dienos?

¹⁷ Danieliaus 12:12 sakoma: „Palaimintas, kas laukia ir sulaukia tūkstančio trijų šimtų trijų dešimtų penkių dienų pabaigą.“ Šios 1335 dienos, arba treji metai ir aštuoni su puse mėnesio, tikriausiai prasidėjo praėjusio laikotarpio pabaigoje. Skaičiuodami nuo 1922-ųjų rugsėjo, mes atkeliausime į vėlyvą 1926-ųjų pavasarį (šiauriniame pusrutulyje). Kas įvyko per tas 1335 dienas?

18. Kokie faktai rodo, kad žvelgiant į 1922 metus dar turėjo būti padaryta pažanga?

¹⁸ Nepaisant ženklių 1922 metų įvykių esmės, kai kurie dar ilgesingai žvelgė į praeitį. Č. T. Raselo Šventraščio studijavimai vis dar buvo pagrindinė studijų knyga. Be to, plačiai paplitusioje knygelėje Milijonai dabar gyvenančiųjų nebemirs buvo pareikštas požiūris, kad 1925-aisiais pradės pildytis Dievo sumanymai atkurti rojų ir prikelti ištikimus praeities žmones. Atrodė, kad pateptųjų ištvermės išbandymas baigiasi. Tačiau kai kurie iš žmonių, susijusių su Biblijos Tyrinėtojais, nesijautė paskatinti dalintis gerąja naujiena su kitais.

19, 20. a) Kaip daug kas pasikeitė Dievo tautai per 1335 dienas? b) Kokiais įvykiais pasižymėjo 1335 dienų pabaiga ir ką jie nurodė Dievo tautos atžvilgiu?

¹⁹ Viskas pasikeitė 1335 dienoms slenkant. Broliams sustiprinti buvo organizuotos reguliarios grupinės Sargybos bokšto studijos. Lauko tarnybai buvo skirta ypatinga svarba. Pradedant 1923-ųjų geguže, kiekvienas buvo kviečiamas dalyvauti lauko tarnyboje pirmąjį kiekvieno mėnesio antradienį ir jiems padrąsinti šiame darbe iš anksto buvo skiriamas laikas per susirinkimo sueigas savaitės viduryje. Los Andželo, Kalifornijos valstija (JAV), asamblėjoje 1923-iųjų rugpjūtį buvo parodyta, kad Jėzaus palyginimas apie avis ir ožius išsipildys iki Tūkstantmetės Karalystės (Mato 25:31-40). Iškilmingai buvo atidaryta 1924-aisiais radijo stotis WBBR, kuria naudojosi gerajai naujienai platinti eterio bangomis. Sargybos bokšto 1925-ųjų kovo 1-osios numerio (anglų k.) straipsnyje „Tautos gimimas“ buvo duota teisingesnė Apreiškimo 12-ojo skyriaus samprata. Pagaliau ištikimieji krikščionys galėjo tinkamai suprasti 1914—19 metų audringų įvykių esmę.

²⁰ Baigėsi 1925-ieji, o pabaiga dar neatėjo! Nuo pat 1870 metų Biblijos Tyrinėtojai tarnavo turėdami omenyje tam tikras datas — iš pradžių 1914-uosius, po to 1925-uosius. Dabar jie suprato, kad privalo tarnauti tiek, kiek Jehova norės. Sargybos bokšto 1926-ųjų sausio 1-osios numeryje (anglų k.) pasirodė labai svarbus straipsnis „Kas garbins Jehovą?“, kuriame kaip niekada anksčiau aiškiai nušviesta Dievo vardo svarba. Galiausiai 1926-ųjų gegužę Anglijoje, Londono kongrese, buvo priimta rezoliucija, pavadinta „Liudijimas pasaulio valdovams“. Joje atvirai paskelbta tiesa apie Dievo Karalystę ir būsimą Šėtono pasaulio sunaikinimą. Tame pačiame kongrese buvo pateikta labai įspūdinga knyga Išgelbėjimas — pirmoji iš serijos, pakeitusios Šventraščio studijavimus. Dabar Dievo tauta žvelgė ne atgal, o į priekį. Užsibaigė 1335 dienos.

21. Žvelgiant į praeitį, ką reiškė ištvermė per 1335 dienų laikotarpį Dievo tautai ir ką reiškia šio laikotarpio pranašystės išsipildymas mums?

²¹ Kai kurie nenorėjo prisitaikyti prie šios raidos, bet tie, kurie ištvėrė, tikrai buvo laimingi. Be to, kai mes žvelgiame į šio pranašiško laikotarpio išsipildymą, taip pat esame laimingi, nes tvirtėja mūsų įsitikinimas, kad maža pateptųjų krikščionių grupė, pergyvenusi tuos laikus, iš tikrųjų yra ištikimas ir protingas vergas. Per praėjusius nuo tada metus Jehovos organizacija nepaprastai išsiplėtė, bet ištikimas ir protingas vergas vis dar išlieka jos vadovaujančiu centru. Kaip nuostabu žinoti, kad pateptųjų ir kitų avių laukia dar didesnė laimė! Tai pamatysime apsvarstę kitas Danieliaus pranašystes.

[Išnašos]

Ar tu gali paaiškinti?

◻ Kaip mes žinome, kad kai kurios Danieliaus pranašystės turi išsipildyti mūsų laikais?

◻ Kodėl galime būti tikri, kad pateptasis likutis yra „ištikimas bei protingas vergas“?

◻ Kada prasidėjo ir baigėsi 1260 dienų?

◻ Kokią atgaivą ir atkūrimą atnešė pateptajam likučiui 1290 dienų?

◻ Kodėl palaiminti tie, kurie ištvėrė iki 1335 dienų pabaigos?

[Rėmelis 11 puslapyje]

PRANAŠIŠKIEJI DANIELIAUS LAIKOTARPIAI

1260 dienų

nuo 1914-ųjų gruodžio iki 1918-ųjų birželio

1290 dienų

nuo 1919-ųjų sausio iki 1922-ųjų rugsėjo

1335 dienos

nuo 1922-ųjų rugsėjo iki 1926-ųjų gegužės

[Iliustracija 8 puslapyje]

Nuo 1919-ųjų tapo aišku, kad „ištikimas bei protingas vergas“ — tai pateptasis likutis

[Iliustracija 10 puslapyje]

Tautų Sąjungos būstinė Ženevoje (Šveicarija)

[Šaltinio nuoroda]

UN photo