Paveskite Jehovai visus savo rūpesčius
„Nusižeminkite po galinga Dievo ranka, kad jis išaukštintų jus metui atėjus. Paveskite jam visus savo rūpesčius, nes jis jumis rūpinasi“ (1 PETRO 5:6, 7).
1. Kaip gali rūpesčiai paveikti mus ir su kuo galėtume tai palyginti?
RŪPESČIAI gali dramatiškai paveikti mūsų gyvenimą. Jie gali būti panašūs į atmosferinius veiksnius, kurie kartais sutrikdo gražią melodiją, girdimą per radiją. Malonios melodijos gali džiuginti ir raminti, jei nėra radijo trukdymų. Tačiau gergždesys, kilęs dėl atmosferinių trikdžių, gali iškraipyti net pačią gražiausią melodiją, sukeldamas mums susierzinimą bei nusivylimą. Panašų poveikį mūsų ramybei turi rūpesčiai. Jie gali prislėgti mus taip, kad nebepajėgiame rūpintis labai svarbiais reikalais. Iš tikrųjų „rūpesčiai slegia širdį“ (Patarlių 12:25, ŠvR).
2. Ką Jėzus Kristus pasakė apie „kasdienius rūpesčius“?
2 Jėzus Kristus kalbėjo apie pavojų būti sutrikdytiems pernelyg didelių rūpesčių. Pranašaudamas apie paskutines dienas, jis skatino: „Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų girtybės [„persivalgymo bei nusigėrimo“, NW] ir kasdienių rūpesčių, kad toji diena neužkluptų jūsų netikėtai. It žabangai ji užgrius visus žemės gyventojus. Todėl visą laiką budėkite ir melskitės, kad pajėgtumėte išvengti visų būsimųjų nelaimių ir atsilaikyti Žmogaus Sūnaus akivaizdoje“ (Luko 21:34-36). Kaip dėl persivalgymo ir nusigėrimo protas gali pasidaryti vangus, taip ir būdami prislėgti „kasdienių rūpesčių“, mes galime prarasti dvasines perspektyvas ir susilaukti tragiškų pasekmių.
Kas yra rūpesčiai
3. Kaip apibūdinamas „rūpestis“ ir kokios kai kurios jo priežastys?
3 „Rūpestis“ apibūdinamas kaip „skausmingas arba nuogąstingas vidinis nerimas papr[astai] gresiant nelaimei arba ją nujaučiant“. Tai nerimą kelianti mintis ar reikalas, susirūpinimas, taip pat „nenormalus, neįveikiamas blogos nuojautos ir baimės jausmas, dažnai lydimas atitinkamų fiziologinių požymių (prakaitavimo, įtampos bei pulso padažnėjimo), abejonių grėsmės realumu bei esme ir nepasitikėjimo savo jėgomis ją įveikti“ (Webster’s Ninth New Collegiate Dictionary). Taigi rūpestis gali būti sudėtinga problema. Jį gali sukelti daugelis priežasčių, tarp jų liga, senėjimas, baimė tapti nusikaltimo auka, darbo praradimas bei susirūpinimas savo šeimos gerove.
4. a) Ką būtų gerai prisiminti apie žmones ir jų rūpesčius? b) Jei mus slegia rūpestis, ką galime daryti?
4 Aišku, yra įvairios svarbos rūpesčių kaip ir įvairių sąlygų bei aplinkybių, dėl kurių jie gali kilti. Ne visi žmonės vienodai reaguoja esant tam tikrai padėčiai. Todėl turime suprasti, kad tai, kas mūsų net nevargina, kuriam nors iš Jehovos garbintojų mūsų tarpe gali būti didelio rūpesčio priežastis. Ką galima daryti, jei rūpestis toks didelis, jog mes nebepajėgiame sukoncentruoti dėmesio į harmoningas ir džiugias Dievo Žodžio tiesas? Kaip tada, jei mes tiek prislėgti rūpesčių, jog nebegalime aiškiai suvokti ginčytinų Jehovos suverenumo bei krikščionio ištikimybės klausimų? Mes galime nesugebėti pakeisti savo aplinkybių. Vietoje to mums reikia susirasti Rašto tekstus, kurie padeda įveikti perdėtus rūpesčius, kilusius dėl keblių gyvenimo problemų.
Pagalba yra pasiekiama
5. Kaip mes galime veikti pagal Psalmių 54:23?
5 Kai krikščionims reikia dvasinės paramos ir juos slegia rūpesčiai, jie gali gauti paguodą iš Dievo Žodžio. Jis tikras vadovas ir duoda didelių garantijų, kad mes, kaip ištikimi Jehovos tarnai, nesame vieniši. Pavyzdžiui, psalmininkas Dovydas giedojo: „Paveski Viešpačiui savo rūpestį, o jis palaikys tave: jis neleis teisiajam svyruoti amžinai [„niekada“, NW]“ (Psalmių 54:23). Kaip mes galime veikti pagal šiuos žodžius? Pavesdami visus rūpesčius, nerimą, baimę ir nusivylimą mūsų mylinčiam dangiškajam Tėvui. Tai padės mums jaustis saugiai ir turėti širdies ramumą.
6. Ką gali suteikti malda mums, pagal Filipiečiams 4:6, 7?
6 Reguliari nuoširdi malda yra labai svarbi, jei norime atiduoti Jehovai savo naštą, įskaitant visus mūsų rūpesčius. Tai suteiks mums vidinę ramybę, nes apaštalas Paulius rašė: „Nieku per daug nesirūpinkite, bet visuose reikaluose malda ir prašymu su padėka jūsų troškimai tesidaro žinomi Dievui. Ir Dievo ramybė, pranokstanti visokią išmintį, sergės jūsų širdis ir mintis Kristuje Jėzuje“ (Filipiečiams 4:6, 7). Nepalyginama „Dievo ramybė“ — tai nepaprastas ramumas, kuriuo džiaugiasi atsidavusieji Jehovos tarnai net pačiose sunkiausiose situacijose. Tai — mūsų artimų asmeninių santykių su Dievu išdava. Melsdami šventosios dvasios ir leisdami jai veikti mus, nesame išvaduoti nuo visų gyvenimo problemų, bet mes džiaugiamės dvasios vaisiumi — taika (Luko 11:13; Galatams 5:22, 23). Mes nesame priblokšti rūpesčių, nes žinome, kad Jehova suteikia visiems savo ištikimiems žmonėms „saugumą“ ir neleidžia, kad įvyktų kas nors, kas atneštų mums nuolatinę žalą (Psalmių 4:9).
7. Koks gali būti krikščionių vyresniųjų vaidmuo padedant mums susidoroti su rūpesčiais?
7 Tačiau kaip tada, jei rūpesčiai išlieka, nors mes ir apmąstome Raštus bei nepaliaujamai meldžiamės? (Romiečiams 12:12). Paskirti susirinkimo vyresnieji taip pat yra Jehovos duoti, kad padėtų mums dvasiškai. Jie gali paguosti ir padėti mums naudodamiesi Dievo Žodžiu ir melsdamiesi su mumis bei už mus (Jokūbo 5:13-16). Apaštalas Petras skatino savo draugus vyresniuosius ganyti Dievo kaimenę noriai, stropiai ir pavyzdingai (1 Petro 5:1-4). Šie vyrai nuoširdžiai suinteresuoti mūsų gerove ir nori padėti. Žinoma, kad būtų visiška nauda iš vyresniųjų pagalbos ir dvasiškai gerai sektųsi susirinkime, mes visi turime taikyti Petro patarimą: „Jūs, jaunesnieji, būkite klusnūs vyresniesiems. Ir visi būkite apsivilkę nuolankumu vieni kitiems, nes Dievas išpuikėliams priešinasi, o nuolankiesiems duoda malonę“ (1 Petro 5:5).
8, 9. Kokią paguodą gali mums suteikti žodžiai iš 1 Petro 5:6-11?
8 Petras priduria: „Nusižeminkite po galinga Dievo ranka, kad jis išaukštintų jus metui atėjus. Paveskite jam visus savo rūpesčius, nes jis jumis rūpinasi. Būkite blaivūs, budėkite! Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti. Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu žinodami, kad tokius pačius kentėjimus tenka iškęsti jūsų broliams plačiajame pasaulyje. O visų malonių Dievas, pašaukęs jus į savo amžinąją garbę Kristuje, pats jus, trumpai pakentėjusius, ištobulins, sutvirtins, pastiprins, pastatys ant tvirto pagrindo. Jo valdžia per visus amžių amžius! Amen“ (1 Petro 5:6-11).
9 Kokia paguoda žinoti, kad mes galime ‛pavesti Dievui visus savo rūpesčius, nes jis mumis rūpinasi’! Ir jei kai kurie mūsų rūpesčiai yra išdava Velnio pastangų sugriauti mūsų santykius su Jehova užtraukiant mums persekiojimus ir kitas kančias, ar nenuostabu žinoti, jog viskas išeina į gera dorumo saugotojams? Taip, po to, kai mes trumpą laiką pakentėjome, neužtarnauto gerumo Dievas užbaigs mūsų auklėjimą ir padarys mus ryžtingus ir tvirtus.
10. Apie kokias tris savybes, kurios gali padėti sumažinti rūpesčius, primenama 1 Petro 5:6, 7?
10 Pirmajame Petro 5:6, 7 primintos trys savybės, kurios gali padėti mums įveikti rūpesčius. Viena yra nuolankumas, arba „nusižeminusi dvasia“ (NW). Šešta eilutė baigiasi žodžiais „metui atėjus“, nurodančiais kantrumo būtinybę. Septinta eilutė parodo, kad mes galime patikimai pavesti rūpesčius Dievui, ‛nes jis mumis rūpinasi’, ir tie žodžiai skatina besąlygiškai pasitikėti Jehova. Tad pažvelkime, kaip nuolankumas, kantrybė ir besąlygiškas pasitikėjimas Dievu gali padėti sumažinti rūpesčius.
Kaip gali padėti nuolankumas
11. Kaip gali nuolankumas padėti mums įveikti rūpesčius?
11 Jei mes esame nuolankūs, pripažinsime, kad Dievo mintys yra žymiai aukštesnės už mūsų pačių (Izaijo 55:8, 9). Nuolankumas padės suvokti mūsų proto ribotumą, palyginus su visa aprėpiančiu Jehovos numatymu. Jis mato dalykus, kurių mes neįžvelgiame, kaip tai buvo teisaus vyro Jobo atveju (Jobo 1:7-12; 2:1-6). Nusižemindami „po galinga Dievo ranka“, mes pripažįstame savo žemesnę padėtį, palyginus su Aukščiausiuoju Valdovu. Savo ruožtu tai padeda mums įveikti aplinkybes, kurios susiklosto jam leidus. Mūsų širdys gali geisti neatidėliotinos pagalbos, bet Jehova, kurio savybės tobulai atsveria viena kitą, tiksliai žino, kada ir kaip veikti mūsų naudai. Todėl kaip jauni vaikai nuolankiai laikykimės įsikibę į galingą Jehovos ranką, pasitikėdami, kad jis padės mums įveikti savo rūpesčius (Izaijo 41:8-13).
12. Kaip galėtų būti paveiktas mūsų požiūris į materialinį apsirūpinimą, jei nuolankiai taikytume žodžius iš Žydams 13:5?
12 Prie nuolankumo priklauso ir noras taikyti Dievo Žodžio patarimą, kuris dažnai gali sumažinti rūpesčius. Pavyzdžiui, jei mūsų rūpesčiai kilo dėl to, kad esame labai užsiėmę materialiniais dalykais, mums būtų gera apgalvoti Pauliaus patarimą: „Gyvenkite be godumo pinigams, būkite patenkinti tuo, ką turite, nes Dievas yra pasakęs: ‛Niekad aš tavęs nepamesiu ir neapleisiu’“ (Žydams 13:5). Nuolankiai taikydami sau šį patarimą, daugelis išsilaisvino iš didelių rūpesčių dėl materialinio apsirūpinimo. Nors jų finansinė padėtis galbūt nepagerėjo, tai nebevaldo jų minčių ir nežaloja jų dvasiškai.
Kantrybės reikšmė
13, 14. a) Kokį kantrios ištvermės pavyzdį paliko mums vyras Jobas? b) Ką gali duoti mums tai, kad kantriai laukiame Jehovos?
13 Žodžiai „metui atėjus“ iš 1 Petro 5:6 nurodo kantrios ištvermės būtinybę. Kartais problema išlieka ilgą laiką ir dėl to gali padidėti rūpestis. Tuomet mums ypač reikalinga palikti visa Jehovos rankose. Mokinys Jokūbas rašė: „Štai mes vadiname palaimintais tuos, kurie ištvėrė. Apie Jobo ištvermę jūs girdėjote ir matėte Viešpaties jam lemtą pabaigą, nes Viešpats yra labai malonus ir gailestingas“ (Jokūbo 5:11, NTP). Jobas patyrė ekonominį žlugimą, jam mirė dešimt vaikų, kentėjo nuo bjaurios ligos ir buvo klaidingai pasmerktas tariamų guodėjų. Taip susiklosčius aplinkybėms, normalu būti susirūpinusiam.
14 Kiekvienu atveju Jobas buvo kantrios ištvermės pavyzdys. Jei pakliūname į sunkius tikėjimo išbandymus, mums galbūt tenka laukti pagalbos taip kaip ir jam. Bet Dievas veikė jo naudai galiausiai išlaisvindamas Jobą iš kentėjimų ir apsčiai apdovanodamas jį (Jobo 42:10-16). Jei kantriai laukiame Jehovos, ugdome savo ištvermę ir parodome, kiek mes atsidavę jam (Jokūbo 1:2-4).
Pasitikėk Jehova
15. Kodėl mes turime besąlygiškai pasikliauti Jehova?
15 Petras skatino bendratikius ‛pavesti Dievui visus savo rūpesčius, nes jis mumis rūpinasi’ (1 Petro 5:7). Todėl mes galime ir turime besąlygiškai pasikliauti Jehova. Patarlių 3:5, 6 (ŠvR) sakoma: „Pasitikėk Viešpačiu visa savo širdimi ir ne savo paties išmanymu. Atsimink Jį visais savo keliais keliaudamas, tai Jis nuves tave pačiu geriausiuoju taku.“ Kai kuriems, turintiems rūpesčių dėl to, ką jie patyrė praeityje, sunku pasitikėti kitais žmonėmis. Bet mes turime pagrindą pasikliauti savo Kūrėju — pačiu gyvybės Šaltiniu ir jos Palaikytoju. Net jei nesame tikri, kokia turėtų būti mūsų reakcija į tam tikrus dalykus, visada galime pasikliauti, kad Jehova išlaisvins mus iš nelaimių (Psalmių 34:19, 20; 36:10; 56:4, 5, ŠvR).
16. Ką Jėzus Kristus pasakė apie rūpestį dėl materialinių dalykų?
16 Pasitikėti Dievu taip pat reiškia klausyti jo Sūnaus, Jėzaus Kristaus, kuris mokė to, ko jis buvo išmokęs iš savo Tėvo (Jono 7:16). Jėzus skatino savo mokinius ‛krauti lobį danguje’ tarnaujant Jehovai. Tačiau kaip su materialiniais poreikiais, įskaitant maistą, drabužius ir pastogę? „Per daug nesirūpinkite“, — patarė Jėzus. Jis nurodė, kad Dievas maitina paukščius. Jis gražiai aprengia gėles. Argi Dievo tarnai žmonės nėra vertesni už juos? Žinoma, taip. Todėl Jėzus skatino: „Jūs pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir jo teisybės, o visa tai bus jums pridėta.“ Jėzus tęsė (ŠvR): „Todėl nesirūpinkite rytojaus diena, nes rytojaus diena ateis su savo rūpesčiais“ (Mato 6:20, 25-34). Taip, mums reikia valgyti, gerti, rengtis, turėti pastogę, bet jei mes pasikliaujame Jehova, nebūsime pernelyg susirūpinę šiais dalykais.
17. Kokiu pavyzdžiu galėtume parodyti būtinybę pirmiausia ieškoti Karalystės?
17 Kad pirmiausia ieškotume Karalystės, mes turime pasitikėti Dievu ir skirti viskam tinkamą vietą pagal svarbą. Perlų ieškotojas be aparato kvėpavimui palaikyti gali panerti po vandeniu norėdamas rasti austrę su perlu viduje. Taip jis aprūpina šeimą. Tai iš tikrųjų labai svarbu! Bet kas dar svarbiau? Oras! Jis turi reguliariai išnerti, kad pripildytų savo plaučius. Oras yra svarbesnis. Panašiai ir mes šioje daiktų sistemoje turime būti užsiėmę, kiek reikalinga įsigyti tai, kas būtina gyvenimui. Tačiau dvasiniams dalykams turime skirti pirmąją vietą, nes nuo jų priklauso pati mūsų namiškių gyvybė. Kad išvengtume perdėtų rūpesčių dėl materialinių poreikių, mes turime besąlygiškai pasitikėti Dievu. Be to, tai, kad būsime „pertekę Viešpaties darbu“, gali padėti sumažinti rūpesčius, nes pasirodys, kad „Jehovos džiaugsmas“ yra mūsų stiprybė (1 Korintiečiams 15:58, NTP; Nehemijo 8:10, NW).
Ir toliau paveskite savo rūpesčius Jehovai
18. Koks yra įrodymas, jog tai, kad pavedame visus rūpesčius Jehovai, gali tikrai padėti mums?
18 Kad visuomet liktume susikaupę dvasiškai, mes turime ir toliau pavesti visus savo rūpesčius Jehovai. Visada prisimink, kad jis tikrai rūpinasi savo tarnais. Pavyzdžiui: vienos krikščionės rūpestis dėl vyro neištikimybės taip padidėjo, kad ji nebegalėdavo užmigti. (Palygink Psalmių 118:28.) Tačiau gulėdama lovoje, ji pavesdavo savo rūpestį Jehovai. Ji išliedavo širdį Dievui kalbėdama jam apie savo ir dviejų mažų dukrelių patiriamą skausmą. Po to, kai ji su karšta malda šaukdavosi pagalbos, visada galėdavo užmigti, nes pasitikėjo, kad Jehova pasirūpins ja ir jos vaikais. Dabar ši Rašto pagrindu išsiskyrusi moteris yra laimingai ištekėjusi už vyresniojo.
19, 20. a) Kokie yra kai kurie būdai susidoroti mums su rūpesčiais? b) Ką ir toliau mes turime daryti su visais savo rūpesčiais?
19 Mes — Jehovos tauta, turime įvairių būdų, kaip susidoroti su rūpesčiais. Ypač naudinga taikyti Dievo Žodį. Mes turime gausų dvasinį maistą, Dievo tiekiamą per „ištikimą bei protingą tarną“, įskaitant naudingus ir gaivinančius straipsnius, spausdinamus Sargybos bokšte bei „Atsibuskite!“ (rusų k.) (Mato 24:45-47). Mes turime Dievo šventosios dvasios pagalbą. Mums labai naudinga reguliari ir karšta malda. Paskirti krikščionių vyresnieji yra pasiruošę teikti dvasinę paramą bei paguodą ir mielai tai daro.
20 Mūsų pačių nuolankumas bei kantrybė yra labai naudingi kovojant su rūpesčiais, kurie gali mus užgriūti. Ypač svarbu besąlygiškai pasikliauti Jehova, nes mūsų tikėjimas ugdomas tada, kai patiriame jo paramą ir vadovavimą. Savo ruožtu tikėjimas Dievą gali apsaugoti mus nuo perdėto susirūpinimo (Jono 14:1). Tikėjimas skatina mus pirmiausia ieškoti Karalystės ir būti užimtiems džiaugsmingoje Viešpaties veikloje, galinčioje padėti susidoroti su rūpesčiais. Dėl šios veiklos mes jausimės saugūs tarp tų, kurie giedos Dievui gyrių visą amžinybę (Psalmių 104:33, ŠvR). Todėl ir toliau paveskime visus savo rūpesčius Jehovai.
Kaip tu atsakytumei?
◻ Kaip galima apibūdinti „rūpestį“?
◻ Kokie yra kai kurie būdai susidoroti mums su rūpesčiais?
◻ Kaip gali nuolankumas bei kantrybė padėti sumažinti rūpesčius?
◻ Kodėl labai svarbu besąlygiškai pasitikėti Jehova kovojant su rūpesčiais?
◻ Kodėl ir toliau mes turime pavesti visus savo rūpesčius Jehovai?
[Iliustracija 31 puslapyje]
Ar tu žinai, kodėl Jėzus pasakė: „Per daug nesirūpinkite“?