Ką tau reiškia religijos laisvė?

Nors religijos laisvė Jungtinėse Valstijose laikoma pagrindine teise, penktajame šio amžiaus dešimtmetyje per šalį nusirito masinio smurto prieš Jehovos Liudytojus banga

DĖL jos kovėsi milijonai. Kai kurie netgi mirė už ją. Tai tikrai viena iš didžiausių žmonijos turimų vertybių. Kas tai? Laisvė! Enciklopedijoje The World Book Encyclopedia laisvė apibrėžiama kaip „galėjimas nuspręsti ką nors ir tai įgyvendinti“. Toliau toje knygoje sakoma: „Teisiniu požiūriu žmonės yra laisvi, jeigu visuomenė jiems neprimeta jokių neteisingų, nereikalingų ar neprotingų apribojimų. Visuomenė taip pat turi saugoti jų teises, tai yra jų pagrindines laisves, galimybes ir privilegijas.“

Idėja lyg ir paprasta. Tačiau atrodo, kad praktiškai žmonės tiesiog negali sutarti, kurgi turi būti laisvės ribos. Pavyzdžiui, kai kurių nuomone, vyriausybė turėtų priimti įstatymus, saugančius jos piliečių laisvę. Tačiau kitų tvirtinimu, šie įstatymai ir yra pančiai, iš kurių piliečius reikia išvaduoti! Aišku, skirtingi žmonės laisvę supranta skirtingai.

Kaip su religijos laisve?

Galbūt karščiausiai yra ginčijama religijos laisvė, apibrėžta kaip „teisė turėti savo įsitikinimus ir juos išpažinti“. Pagal Jungtinių Tautų Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją, „kiekvienas turi teisę į minties, sąžinės ir religijos laisvę“. Tai yra ir asmens teisė „pakeisti savo religiją arba tikybą“ bei laisvė „išpažinti savo religiją ar tikybą mokymu, papročiais, garbinimu ir ceremonijomis“ (18 straipsnis).

Be abejo, mes norėtume, kad kiekviena valstybė, nuoširdžiai besirūpinanti savo pavaldiniais, suteiktų jiems tokią laisvę. Apgailėtina, tačiau taip yra ne visada. „Religija paliečia pačius slapčiausius daugelio žmonių jausmus, — pažymi The World Book Encyclopedia. — Kai kurios vyriausybės palaiko stiprius ryšius su viena religija ir mano, kad kitų tikybų žmonės kelia grėsmę politinei valdžiai. Taip pat vyriausybė gali manyti religiją esant politiškai pavojingą, jeigu religijos ištikimybę Dievui iškelia aukščiau už paklusnumą valstybei.“

Dėl to kai kurios vyriausybės apriboja religijos išpažinimo laisvę. Kai kurios išvis nenori, kad būtų išpažįstama kokia nors religija. Kitos, nors tvirtina esančios už garbinimo laisvę, griežtai kontroliuoja bet kokią religinę veiklą.

Pavyzdžiui, pagalvokime apie padėtį, kuri daugelį metų buvo Meksikoje. Nors konstitucija garantavo religijos laisvę, joje buvo nurodyta: „Bažnyčios, skirtos viešam garbinimui, priklauso Tautai, kuriai atstovauja Federalinė vyriausybė, nusprendžianti, kokias bažnyčias galima toliau tam naudoti.“ 1991 metais konstitucija buvo pataisyta ir šis apribojimas buvo atšauktas. Vis dėlto šis pavyzdys rodo, kad religijos laisvė įvairiose šalyse gali būti suprantama skirtingai.

Kitokia religijos laisvė

Ar šalyje, kurioje tu gyveni, pripažįstama religijos laisvė? Jeigu taip, kaip ji apibrėžiama? Ar tu gali garbinti Dievą taip, kaip nori, o gal esi verčiamas tapti valstybinės religijos išpažinėju? Ar vyriausybė tau leidžia skaityti ir platinti religinę literatūrą, o gal draudžia tokius spaudinius? Ar tu gali kalbėtis apie savo tikėjimą su kitais, o gal manoma, kad taip pažeistum jų religines teises?

Atsakymai į šiuos klausimus priklauso nuo tavo gyvenamosios vietovės. Tačiau įdomu, kad viena religijos laisvės rūšis visiškai nepriklauso nuo vietovės. Būdamas Jeruzalėje 32 m. e. m. Jėzus pasakė savo pasekėjams: „Jei laikysitės mano mokslo, jūs iš tikro būsite mano mokiniai; jūs pažinsite tiesą, ir tiesa padarys jus laisvus“ (Jono 8:31, 32).

Ką Jėzus norėjo pasakyti šiais žodžiais? Jo klausęsi žydai troško išlaisvinimo nuo Romos valdymo. Tačiau Jėzus nekalbėjo apie laisvę nuo politinės priespaudos. Kaip sužinosime iš tolesnio straipsnio, jis pažadėjo savo mokiniams kai ką geresnio.