Kaip sielvarte rasti vilties
ĮSIVAIZDUOK štai ką: sunaikinamas visas tavo materialinis turtas ir tu lieki skurdžius. Nebėra tavo vaikų — tavo gyvenimo džiaugsmo. Sutuoktinis moraliai nepalaiko tavęs. Visiškai palūžo tavo sveikata. Kiekviena diena yra tikra kančia.
Ar įstengtumei rasti tolimesnio gyvenimo tikslą, jei tokia būtų tavo dalia? O gal pultumei į neviltį?
Ką tik aprašytoji liūdna padėtis tapo tikrove Jobui, biblinių laikų žmogui (Jobo knygos 1, 2 skyriai). Labai nusiminęs Jobas dejavo: „Mano sielai nusibodo mano gyvenimas.“ Mirtį jis būtų sutikęs kaip palengvėjimą (Jobo 10:1; 14:13). Nors Jobas nepaprastai kentėjo, vis vien liko ištikimas Dievui. Todėl Jehova „laimino Jobo senatvę labiau negu jaunystę“. Jis ramiai mirė „senatvėje, pasisotinęs gyvenimo dienomis“ (Jobo 42:12, 17, Brb red.).
Jobas paliko ištvermės pavyzdį, apie kurį kalbama ligi pat šios dienos. Išbandymai ištaurino jo asmenybę ir pastūmėjo kitus daryti gera (Jokūbo 5:10, 11). Visų svarbiausia — nepriekaištinga Jobo ištikimybė pradžiugino Jehovos širdį (Patarlių 27:11, Brb red.). Taigi baisių kančių košmaras baigėsi didžia dievotumo, tikėjimo ir ištikimybės pergale, suteikusia palaimų Jobui ir visiems, kuriuos paveikė jo pavyzdys.
Viltis, gyva visokiuose išmėginimuose
Galbūt tu esi mėginamas panašiai kaip Jobas. Gal mylimo žmogaus netektis nualino tave emociškai. Gal sunkiai susirgai ir tavo būtis tapo skausminga kančia. O gal širdį veriančios skyrybos, rodos, sugriovė visą tavo gyvenimą. Galimas daiktas, tave nuskurdino ekonominiai perversmai. Gal esi įnirtingai persekiojamas piktų teisingojo garbinimo priešų. Grumdamasis su išmėginimais, galbūt pagalvoji, kad tavo ateitis beviltiška (1 Petro 1:6).
Užuot puolęs į neviltį, pasvarstyk: ‛Kodėl aš kenčiu?’ Tu kenti, nes gyveni pasaulyje, kuris „piktojo [Šėtono Velnio] pavergtas“ (1 Jono 5:19). Todėl visi kenčia. Vienaip ar kitaip visus mus paveikia Velnio įkvėpta neapykanta Karalystės žiniai, šiurkštūs kitų žodžiai ar siaubingai bedieviški poelgiai, taip būdingi šiems „sunkiems laikams“ (2 Timotiejui 3:1-5).
Jei tavo gyvenime įvyko kažkas tragiška, galbūt tapai „laiko ir atsitiktinumo“ auka (Ekleziasto 9:11, Brb red.). Kita vertus, kartais ir dėl mūsų pačių paveldėto nuodėmingumo gyvenime einasi ne taip, kaip turėtų (Romiečiams 5:12). Net jeigu rimtai nusižengei, bet paskui atgailavai ir ieškojai dvasinės pagalbos, nemanyk, jog tave Dievas apleido (Psalmių 102:10-14; Jokūbo 5:13-15). Jis rūpinasi mumis labiau nei kas kitas (1 Petro 5:6, 7). Tu gali būti tikras, kad „Viešpats yra arti tų, kurių širdis sutrinta, ir gelbsti tuos, kurių dvasia sulaužyta“ (Psalmių 33:19). Koks baisus ar sunkus tavo išbandymas bebūtų, Jehova gali duoti tau išminties išlaikyti jį (Jokūbo 1:5-8). Visuomet prisimink, kad Jehova gali užgydyti visas žaizdas. Jeigu jis tau maloningas, niekas tau nesutrukdys gauti gyvenimo dovaną (Romiečiams 8:38, 39).
Ar išbandymai kuo nors naudingi?
Prisimink seną patarlę: „Nėra to blogo, kuris neišeitų į gera.“ Tuo paprastai pasakoma, kad, kaip blogai bebūtų, vis viena galima rasti kibirkštėlę vilties. Dievo Žodyje viskas užrašyta su tikslu, kad „turėtume vilties“ (Romiečiams 15:4). Kokia sunki bebūtų tavo padėtis, Biblijos pažadai bei principai tau gali vėl įkvėpti džiaugsmo ir vilties.
Šventraštis parodo, kad mūsų sielvartas yra ‛trumpalaikis ir lengvas’, lyginant su amžinomis palaimomis, laukiančiomis tų, kurie myli Dievą (2 Korintiečiams 4:16-18, Brb red.). Be to, Biblija pažymi, jog išbandymuose išsiugdytos dieviškos savybės yra daug vertingesnės už garbę ir materialinius turtus (1 Jono 2:15-17). Taigi net kančia gali būti naudinga (Žydams 5:8). Tiesą sakant, taikydamas tai, ko išmoksti išbandymuose, tu patirtumei netikėtų palaimų.
Sunkus išmėginimas tave gali padaryti geraširdiškesnį. Gal tu pripažįsti, kad anksčiau kai kurie tavo asmenybės bruožai erzindavo kitus ir net kliudydavo tavo dvasinei pažangai. Galbūt tai buvo per didelis pasitikėjimas savimi. Nelaimės parblokštas, tu staiga suvoki, koks silpnas esi ir kaip labai tau reikia kitų. Jeigu išbandymas išmokė tave šito ir tu reikiamai pasikeitei, jis buvo naudingas tau.
O kas, jei anksčiau sunkiai susivaldydavai ir kitiems buvo nelengva bendrauti su tavimi? Galbūt dėl to sutriko netgi tavo sveikata (Patarlių 14:29, 30, NW). Bet gal dabar padėtis yra daug geresnė, nes tu pasikliauji Dievo dvasia, padėsiančia tau susivaldyti (Galatams 5:22, 23).
Galimas daiktas, kadaise tu, kaip ir kiti, neturėjai užtektinai užuojautos, kad gailėtumeisi klystančiųjų. Bet jeigu pats pakliuvai į tokią padėtį, kad pasijutai labai reikalingas gailestingumo, turbūt dabar mieliau pasigaili kitų. Tau parodyta maloni užuojauta, rūpinimasis ir gailestingumas padėjo suprasti, kad ir tu atgailaujantiems nusidėjėliams turėtumei rodyti tokias savybes. Jeigu širdgėla pastūmėjo tave atsikratyti šitų asmeninių silpnybių, tavo išgyvenimai šiuo atžvilgiu yra naudingi tau. Tu supratai, kad „gailestingumas didžiuojasi prieš teismą“ (Jokūbo 2:13; Mato 5:7).
O kas, jei tave sudrausmino krikščionių susirinkimas ir tau tai kainavo brangias privilegijas bei kitų pagarbą? Nepulk į neviltį. Nuobauda padeda išlaikyti susirinkimą tyrą, bet ja, be kita ko, norima pakelti nusidėjėlį dvasiškai. „Kiekvienas sudraudimas, tiesa, akimirkai neatrodo esąs džiaugsmo, veikiau nuliūdimo dalykas, tačiau vėliau jis atneš tiems, kurie juo yra išlavėję, taikingą teisaus gyvenimo vaisių“ (Žydams 12:11, NTP). Nors sudrausminimas gali būti didžiulis smūgis, jis nepalieka nuolankaus atgailaujančio asmens be vilties. Senovės Izraelio karalius Dovydas nusižengė ir buvo griežtai sudrausmintas, tačiau atgailavo ir galų gale buvo ypatingai pagirtas kaip nepaprasto tikėjimo žmogus (2 Samuelio 12:7-12; Psalmių 31:5; Žydams 11:32-34).
Išmėginimas gali smarkiai paveikti tavo požiūrį. Galbūt anksčiau buvai sutelkęs dėmesį į materialistinius tikslus bei pasiekimus, — šiame pasaulyje užsitikrinai pripažinimą ir socialinę padėtį. Tikriausiai išmėginimas, susijęs su finansiniu pablogėjimu arba materialiniais praradimais, nukreipė tavo mintis į tai, kas svarbiau. (Palygink Filipiečiams 1:10, NW.) Dabar tu suvoki, jog tik dvasinės vertybės ir tikslai, keliami šventoje tarnyboje, suteikia tikrąjį džiaugsmą ir nuolatinį pasitenkinimą.
Pasikliauk Jehova
Dėl to, kad darbuojiesi šventoje Jehovos tarnyboje, tavo krikščioniškų įsitikinimų priešai gali imti persekioti tave ir tu nukentėsi nuo jų. Galbūt jausiesi prislėgtas, bet viskas gali išeiti į gera. Šis išbandymas sustiprins tavo tikėjimą. Be to, matydami tavo ištvermę įsidrąsins ir sustiprės kiti persekiojamieji. Tavo nepriekaištingo elgesio liudininkai bus paskatinti šlovinti Dievą. Gal netgi tavo priešininkai susigės ir pripažins tavo gerus darbus! (1 Petro 2:12; 3:16)
Kad išbandymuose tavęs neapimtų neviltis, turi pasitikėti Jehova. Jo Žodis parodo, jog išbandymas tikrai baigsis ir ateis palengvėjimas — tik gal ne taip greitai, kaip norėtumei. Tuo tarpu ‛nesiliauk daręs gera’ (2 Tesalonikiečiams 3:13). Vis ieškok būdų įveikti išmėginimus ir ištverti. Net kai padėtis atrodo beviltiška, „paveski Viešpačiui savo rūpestį, o jis palaikys tave: jis neleis teisiajam svyruoti amžinai“ (Psalmių 54:23). Užuot ėmęs gailėtis savęs, pamąstyk, koks palaimintas esi pažindamas Jehovą, būdamas jo tautoje ir turėdamas begalinio gyvenimo viltį (Jono 3:16, 36).
Išlaikyk dėmesį sutelktą į tai, kas svarbiausia. Kasdien artinkis prie Jehovos malda, prašydamas jėgų ištverti (Filipiečiams 4:6, 7, 13). Išmesk iš galvos bet kokią mintį apie kerštą tiems, kurie tau sukelia kančias. Viską palik Jehovos rankose (Romiečiams 12:19). Ugdydamasis krikščioniškas savybes, vis ieškok būdų ištaurinti savo asmenybę (2 Petro 1:5-8). Vertink visa, ką tavo labui daro kiti, — čia įeina ir meilingas vyresniųjų rūpinimasis tavo dvasinėmis reikmėmis (Žydams 13:7, 17, Brb red.). Būk ištikimas Dievui ir žvelk į gyvenimo dovaną; būk tikras, kad net mirtis negali pagrobti jos (Jono 5:28, 29; 17:3).
Jeigu dabar esi didžiai nuliūdęs ar sunkiai mėginamas, „pasitikėk Viešpačiu visa savo širdimi“ ir džiūgavimas galiausiai pakeis tavo širdgėlą bei vargą (Patarlių 3:5, 6; Jono 16:20). Kuomet Dievas tave palaimins kaip Jobą, kančios užleis vietą laimei. Šiandieniniai kentėjimai nieko nereiškia, lyginant su atlygiu, kuris tavęs laukia. (Palygink Romiečiams 8:18.) Tavo ištikima ištvermė gali padrąsinti kitus ir padėti tau puoselėti nuostabias krikščioniškas savybes, būdingas „naujai asmenybei“ (Efeziečiams 4:23, 24, NW; Kolosiečiams 3:10, 12-14). Taigi tuomet pasidrąsink išmintingu apaštalo Petro patarimu: „Kurie kenčia pagal Dievo valią, tepaveda savo sielas ištikimajam Kūrėjui ir tedaro gera“ (1 Petro 4:19).
[Iliustracija 23 puslapyje]
Būk toks kaip Jobas. Niekad neprarask vilties
[Iliustracija 24 puslapyje]
Pasikliauk Jehova iš visos širdies