„Jehova neapleis savo tautos“
„Daug yra blogybių teisiajam, bet iš visų išgelbsti jį Viešpats“ (PSALMIŲ 33:20).
1, 2. a) Kaip šiandien Jehova laimina savo tautą? b) Ką patiria daugelis krikščionių ir kokie kyla klausimai?
PAGAL išsipildančią Biblijos pranašystę, Jehovos garbintojai gyvena dvasiniame rojuje (2 Korintiečiams 12:1-4). Jehovos Liudytojai priklauso meile ir vienybe pasižyminčiai tarptautinei brolijai (Jono 13:35). Jie džiaugiasi aiškiu ir visapusišku Biblijos tiesų pažinimu (Izaijo 54:13). Kokie jie dėkingi Jehovai už jiems suteiktą privilegiją būti svečiais jo dvasinėje palapinėje! (Psalmių 15:1, Brb red.)
2 Nors Jehovos organizacijoje visi klesti dvasiškai, kai kurie, atrodo, gyvena santykinės taikos ir ramybės sąlygomis, o kitus vargina vienokios ar kitokios nelaimės. Daugelis krikščionių jaučiasi nelaimingi ilgą laiką ir nemato palengvėjimo. Nenuostabu, kad tai kelia nusivylimą (Patarlių 13:12). Ar nelaimės yra Dievo nepasitenkinimo įrodymas? Ar Jehova kai kuriuos krikščionis ypač saugo, o tuo tarpu kitus apleidžia?
3. a) Ar Jehova atsakingas už nelaimes, ištinkančias jo tautos žmones? b) Kodėl kenčia net ištikimi Jehovos garbintojai?
3 Biblija atsako: „Ir nė vienas gundomas tenesako: ‛Aš esu Dievo gundomas.’ Dievas negali būti gundomas į pikta ir pats nieko negundo“ (Jokūbo 1:13). Jehova yra savo tautos Saugotojas ir Palaikytojas (Psalmių 90:2-6). „Jehova neapleis savo tautos“ (Psalmių 94:14, NW). Tai nereiškia, kad ištikimi garbintojai nepatirs kančių. Dabartinę pasaulio daiktų sistemą valdo iš prigimties netobuli asmenys. Daugelis yra sugadinti, o kai kurie — visiškai nedori. Nė vienas iš jų neprašo Jehovos išminties. Dėl to žmonija labai kenčia. Biblijoje atvirai sakoma, kad Jehovos tautos žmonės ne visada gali išvengti liūdnų žmogaus netobulumo ir nedorumo pasekmių (Apaštalų darbai 14:22).
Ištikimi krikščionys žino, kad turės kentėti
4. Ko, gyvendami šioje blogoje daiktų sistemoje, gali tikėtis visi krikščionys ir kodėl?
4 Nors Jėzaus pasekėjai nėra iš pasaulio, jie gyvena šioje daiktų sistemoje (Jono 17:15, 16). Biblijoje sakoma, kad Šėtonas yra viešpataujanti šio pasaulio jėga (1 Jono 5:19). Tad anksčiau ar vėliau visi krikščionys gali tikėtis patirti didelių sunkumų. Turėdamas tai omenyje, apaštalas Petras sako: „Būkite blaivūs, budėkite! Jūsų priešas velnias kaip riaumojantis liūtas slankioja aplinkui, tykodamas ką praryti. Pasipriešinkite jam tvirtu tikėjimu žinodami, kad tokius pačius kentėjimus tenka iškęsti jūsų broliams plačiajame pasaulyje“ (1 Petro 5:8, 9). Taip, visa brolija gali tikėtis kančių.
5. Kaip Jėzus paaiškino, kad ištikimi krikščionys patirs gyvenime liūdnų dalykų?
5 Net labai mylėdami Jehovą ir ištikimai laikydamiesi jo principų patirsime gyvenime liūdnų dalykų. Jėzus tai aiškiai nurodė savo palyginime, užrašytame Mato 7:24-27, kuriame sugretino paklūstančius jo žodžiams žmones su nepaklūstančiais. Paklusnius mokinius jis palygino su protingu vyru, statančiu namą ant tvirtos uolos. Nepaklūstančius jo žodžiams jis prilygino paikam vyrui, statančiam savo namą ant smėlio. Po smarkios audros išlieka tik ant uolos pastatytas namas. Atkreipk dėmesį, kad ten, kur stovėjo protingojo vyro namas, „prapliupo liūtys, ištvino upės, pakilo vėjai ir daužėsi į tą namą. Tačiau jis nesugriuvo“. Jėzus nepažadėjo, kad protingasis vyras visada džiaugsis taika ir ramybe. Veikiau būdamas protingas tas vyras pasiruoš atlaikyti audrą. Panaši mintis išreikšta ir palyginime apie sėjėją. Jame Jėzus paaiškina, kad net paklusnūs „taurios ir geros širdies“ garbintojai ‛duos vaisių kantrumu’ (Luko 8:4-15).
6. Pagal Pauliaus palyginimą apie ugniai atsparias medžiagas, kas iškęs ugninį išbandymą?
6 Rašydamas korintiečiams, apaštalas Paulius metaforiškai nurodė, jog reikalingos tvirtos savybės, galinčios padėti įveikti išbandymus. Tokios ugniai atsparios medžiagos kaip auksas, sidabras ir brangakmeniai yra panašios į dieviškas savybes. (Palygink Patarlių 3:13-15, Brb red.; 1 Petro 1:6, 7.) O kūniški bruožai palyginami su greit užsiliepsnojančiomis medžiagomis. Toliau Paulius sako: „Kiekvieno darbas išaiškės. Teismo diena jį iškels aikštėn, nes ji pasirodys ugnimi ir ugnis ištirs, koks kieno darbas. Kieno statybos darbas ant to pamato išliks, tas gaus užmokestį“ (1 Korintiečiams 3:10-14). Čia Biblija ir vėl paaiškina, kad mes visi neišvengiamai patirsime tam tikrą ugninį išbandymą.
7. Pagal Romiečiams 15:4, kaip Raštas gali padėti mums pakelti išbandymus?
7 Biblijoje yra daugybė pranešimų apie ištikimus Dievo tarnus, kuriems tekdavo kęsti vargus, kartais net ilgą laiką. Tačiau Jehova neapleido jų. Apaštalas Paulius, matyt, tokius pavyzdžius ir turėjo omenyje, kai rašė: „Visa, kas kitados parašyta, mums pamokyti parašyta, kad ištverme ir Raštų paguoda turėtume vilties“ (Romiečiams 15:4). Apsvarstyk pavyzdžius trijų vyrų, kurie, nors turėjo artimus santykius su Dievu, kentė daug vargų.
Ko mokomės iš Biblijos pranešimų
8. Ką Jehova leido patirti Juozapui ir kiek tai tęsėsi?
8 Jokūbo sūnui Juozapui Jehova buvo palankus nuo pat jo jaunystės. Tačiau nors ir niekuo nenusižengęs, jis iškentė daugybę vargų. Jo paties broliai jį pagrobė ir žiauriai elgėsi su juo. Jį pardavė vergijon į svetimą šalį, o ten jis buvo melagingai apkaltintas ir įmestas į „kalėjimą“ (Pradžios 40:15, Brb red.). Ten „jie supančiojo jo kojas, sukaustė jį geležimi“ (Psalmių 105:17, 18, Brb red.). Būdamas vergijoje ir kalėdamas, Juozapas, be abejo, nuolat maldavo Jehovą išlaisvinti jį. Ir nors buvo įvairiopai Jehovos stiprinamas, apie 13 metų jis kasdien pabusdavo su mintimi, kad yra vergas ir kalinys (Pradžios 37:2; 41:46).
9. Ką keletą metų teko iškęsti Dovydui?
9 Panašiai buvo ir Dovydui. Rinkdamas vyrą, kuris būtų tinkamas valdyti Izraelį, Jehova pasakė: „Radau Dovydą, Jesės sūnų, vyrą pagal savo širdį“ (Apaštalų darbai 13:22). Nors Jehova palankiai žiūrėjo į Dovydą, šiam teko daug kentėti. Būdamas mirties pavojuje, jis keletą metų slapstėsi dykumoje, urvuose, olose ir svetimuose kraštuose. Medžiojamas kaip koks laukinis žvėris, jis kentė neviltį ir baimę. Stiprinamas Jehovos, jis vis dėlto ištvėrė. Dovydas iš savo patirties tikrai galėjo pasakyti: „Daug yra blogybių teisiajam, bet iš visų išgelbsti jį Viešpats“ (Psalmių 33:20).
10. Kokia baisi nelaimė ištiko Nabotą ir jo šeimą?
10 Pranašo Elijo dienomis Izraelyje buvo tik 7000 vyrų, kurie nesulenkė kelių prieš netikrą dievą Baalą (3 Karalių 19:18; Romiečiams 11:4). Nabotas, matyt, vienas iš jų, tapo baisios neteisybės auka. Jis kentė pažeminimą apkaltintas piktžodžiavimu Dievui. Jį pripažino kaltu ir karališku įsaku nuteisė užmušti akmenimis, o jo kraują laižė šunys. Buvo nužudyti net jo sūnūs! Tačiau jis buvo apkaltintas neteisėtai! Liudytojų parodymai prieš jį buvo melagingi. Visa tai buvo sąmokslas, slapta sugalvotas karalienės Jezabelės, kad karalius galėtų įsigyti Naboto vynuogyną (3 Karalių 21:1-19; 4 Karalių 9:26).
11. Ką apaštalas Paulius sako mums apie Biblijos istorijoje minimus ištikimus vyrus ir moteris?
11 Juozapas, Dovydas ir Nabotas — tai tik trys iš daugybės Biblijoje paminėtų ištikimų nelaimes kentusių vyrų ir moterų. Apaštalas Paulius parašė istorinę apžvalgą apie per šimtmečius gyvenusius Jehovos tarnus. Jis kalbėjo apie tuos, kurie „turėjo iškęsti patyčias ir plakimus, taip pat pančius ir kalėjimą. Jie buvo akmenimis mušami, pjūklais pjaustomi, kalavijo kirčiais žudomi, klajojo prisidengę avikailiais ar ožkenomis, vargo, kentė priespaudą ir kankinimus. Jie, kurių pasaulis nebuvo vertas, slapstėsi dykumose, kalnuose, olose ir žemės plyšiuose“ (Žydams 11:36-38). Bet Jehova neapleido jų.
Jehova rūpinasi kenčiančiais
12. Kokias tam tikras nelaimes šiandien patiria Jehovos Liudytojai?
12 O kaip su Jehovos tauta šiandien? Mes, kaip organizacija, galime tikėtis, jog Dievas mus gins ir saugos per paskutines dienas bei didįjį sielvartą (Izaijo 54:17; Apreiškimas 7:9-17). Tačiau kaip atskiri asmenys mes pripažįstame, jog visus žmones valdo „laikas ir atsitiktinumas“ (Ekleziasto 9:11, Brb red.). Daug ištikimų krikščionių šiandien kenčia vargus. Kai kurie gyvena didžiausiame skurde. Biblija kalba apie sielvarto ištiktus krikščionis „našlaičius ir našles“ (Jokūbo 1:27). Kiti kenčia nuo stichinių nelaimių, karų, nusikaltimų, piktnaudžiavimo valdžia, ligų ir mirties.
13. Apie kokias sunkias aplinkybes buvo neseniai pranešta?
13 Pavyzdžiui, 1996-ųjų metų Sargybos bokšto filialų ataskaitose, atsiųstose Jehovos Liudytojų Vadovaujančiajai korporacijai, buvo rašoma, jog kai kurie mūsų broliai ir seserys dėl savo ištikimybės Biblijos principams kenčia įkalinti baisiose sąlygose. Vienoje Pietų Amerikos šalyje trys susirinkimai buvo išsklaidyti, kai partizanų grupės jėga privertė šimtus Liudytojų palikti teritoriją. Vienoje Vakarų Afrikos šalyje kai kurie Liudytojai pateko į susišaudymus pilietiniame kare ir žuvo. O Centrinės Amerikos vienoje vietovėje jau ir taip kritiška finansinė kai kurių brolių padėtis dar pablogėjo praūžus uraganui. Kitose vietose, kur skurdas bei maisto trūkumas gali ir nebūti didelė problema, kai kuriems galbūt džiaugsmą slopina neigiama įtaka. Kiti yra prislėgti vis brangstančio pragyvenimo. Dar kiti dėl visuomenės abejingumo gali prarasti drąsą skelbti gerąją naujieną apie Karalystę.
14. a) Ko mus moko Jobo pavyzdys? b) Užuot mąstę neigiamai, ką turime daryti, kai mus ištinka nelaimė?
14 Tokios aplinkybės neturi būti laikomos Dievo nepasitenkinimo įrodymu. Prisimink Jobą ir daugelį jo iškentėtų nelaimių. Jis buvo „žmogus be vyliaus, tikras“ (Jobo 1:8). Kaip Jobas turėjo būti prislėgtas, Elifazui kaltinant jį nusižengus! (Jobo 4, 5, 22 skyriai) Mes nenorime skubėti daryti išvadą, jog patiriame nelaimes dėl to, kad kaip nors apvylėme Jehovą, ar kad Jehova nebelaimina mūsų. Neigiamas mąstymas, ištikus nelaimei, gali susilpninti mūsų tikėjimą (1 Tesalonikiečiams 3:1-3, 5). Nelaimėje geriausia mąstyti apie tai, kad, kas beatsitiktų, Jehova ir Jėzus yra arti teisiųjų.
15. Iš kur žinome, kad Jehova yra didžiai susirūpinęs dėl nelaimių, nuo kurių kenčia jo tautos žmonės?
15 Apaštalas Paulius nuramina mus sakydamas: „Kas gi mus atskirs nuo Kristaus meilės? Ar vargas? ar priespauda? ar persekiojimas? ar badas? ar nuogumas? ar pavojus? ar kalavijas?... Aš esu tikras, kad nei mirtis, nei gyvenimas, nei angelai, nei kunigaikštystės, nei dabartis, nei ateitis, nei galybės, nei aukštumos, nei gelmės, nei jokie kiti kūriniai negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra mūsų Viešpatyje Kristuje Jėzuje“ (Romiečiams 8:35, 38, 39). Jehova labai rūpinasi mumis ir žino, kad kenčiame. Nors ir būdamas bėglys, Dovydas rašė: „Viešpaties akys žvelgia į teisiuosius ir jo ausys į jų šauksmą. Viešpats yra arti tų, kurių širdis sutrinta“ (Psalmių 33:16, 19; Mato 18:6, 14). Mūsų dangiškasis Tėvas rūpinasi mumis ir gailisi kenčiančiųjų (1 Petro 5:6, 7). Kokias kančias bepatirtume, jis suteikia mums tai, ko reikia ištverti.
Jehovos dovanos sustiprina mus
16. Kokia Jehovos priemonė padeda mums ištverti ir kaip?
16 Nors šioje senojoje daiktų sistemoje negalime tikėtis gyventi be nelaimių, mes „neapleisti“ (2 Korintiečiams 4:8, 9). Jėzus pažadėjo savo pasekėjams atsiųsti padėjėją. Jis pasakė: „Aš prašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Padėjėją, kad tas būtų su jumis per amžius, tiesos Dvasią“ (Jono 14:16, 17, NTP). Per 33 m. e. m. Sekmines apaštalas Petras pasakė savo klausytojams, kad jie gaus „Šventosios Dvasios dovaną“ (Apaštalų darbai 2:38). Ar padeda mums šventoji dvasia šiandien? Taip! Jehovos veiklioji jėga duoda mums nuostabių vaisių — „meilę, džiaugsmą, taiką, kantrybę, malonumą, gerumą, ištikimybę [„tikėjimą“, NW], romumą, susivaldymą“ (Galatams 5:22, 23). Tai visos neįkainojamos savybės, kurios padeda mums ištverti.
17. Kokios tam tikros Biblijos tiesos stiprina mūsų tikėjimą ir ryžtą kantriai laukti Jehovos?
17 Šventoji dvasia taip pat padeda mums suprasti, kad dabartinis vargas, palyginus su amžinojo gyvenimo dovana, tėra ‛trumpalaikis ir lengvas’ (2 Korintiečiams 4:16-18, Brb red.). Mes esame įsitikinę, kad Dievas neužmirš mūsų darbų ir meilės, kurią jam rodome (Žydams 6:9-12). Skaitydami įkvėptus Biblijos žodžius, esame paguodžiami pavyzdžių ištikimų senovės tarnų, kurie iškentė daug nelaimių, bet yra laikomi laimingais. Jokūbas rašė: „Imkite, broliai, kentėjimo ir ištvermės pavyzdžiu pranašus, kurie kalbėjo Viešpaties vardu. Štai mes laikome palaimintais ištvėrusius“ (Jokūbo 5:10, 11, Brb red.). Kad atlaikytume išbandymus, Biblijoje mums pažadama suteikti „jėgos apstybę“. Jehova taip pat palaimina mus prikėlimo viltimi (2 Korintiečiams 1:8-10; 4:7, Brb red.). Kasdien skaitydami Bibliją ir apmąstydami tuos pažadus, stiprinsime savo tikėjimą ir pasiryžimą kantriai laukti Dievo (Psalmių 42:5, Brb red.).
18. a) Ką daryti esame skatinami 2 Korintiečiams 1:3, 4? b) Kaip krikščionys prižiūrėtojai gali būti paguodos ir atgaivos šaltinis?
18 Be to, Jehova suteikė mums dvasinį rojų, kuriame galime patirti tikrą mūsų krikščionių brolių ir seserų meilę. Mes visi turime guosti vienas kitą (2 Korintiečiams 1:3, 4). Ypač krikščionys prižiūrėtojai gali būti didžiulis paguodos ir atgaivos šaltinis (Izaijo 32:2). Būdami „žmonės dovanos“, jie yra įgalioti guosti tuos, kurie kenčia, ‛padrąsinti liūdinčiuosius’ ir ‛palaikyti silpnuosius’ (Efeziečiams 4:8, NW; 4:11, 12; 1 Tesalonikiečiams 5:14, Brb red.). Vyresnieji yra skatinami gerai naudotis žurnalais Sargybos bokštas ir Atsibuskite!, taip pat kitais „ištikimo bei protingo vergo“ teikiamais leidiniais (Mato 24:45-47, NW). Juose yra daugybė Biblija pagrįstų patarimų, galinčių padėti išspręsti kai kurias mums susirūpinimą keliančias problemas ir net užkirsti joms kelią. Imituodami Jehovą, guoskime ir drąsinkime vieni kitus šiais sunkiais laikais!
19. a) Kas mums padeda išvengti tam tikrų nelaimių? b) Kuo galiausiai turime pasitikėti ir kas įgalins mus atlaikyti išbandymus?
19 Paskutinėms dienoms baigiantis ir dabartinės daiktų sistemos sąlygoms blogėjant, krikščionys daro, ką gali, kad išvengtų nelaimių (Patarlių 22:3). Gera nuovoka, sveikas protavimas ir Biblijos principų žinojimas gali padėti mums padaryti išmintingus sprendimus (Patarlių 3:21, 22, Brb red.). Mes klausomės Jehovos Žodžio ir paklūstame jam, kad išvengtume bereikalingų klaidų (Psalmių 37:5). Vis dėlto mes suprantame, kad, kiek pastangų bedėtume, negalėsime visiškai išvengti kančių savo gyvenime. Šioje daiktų sistemoje daug teisiųjų patiria sunkumų. Tačiau visiškai pasitikėdami, kad „Jehova neapleis savo tautos“, mes galime atlaikyti išbandymus (Psalmių 94:14, NW). Be to, mes žinome, kad ši daiktų sistema ir jos nelaimės greitai baigsis. Tad apsispręskime ‛nepailsti daryti gera; jei neaptingsime, savo metu pjausime derlių!’ (Galatams 6:9)
Ką mes sužinojome?
◻ Kokius išbandymus patiria visa krikščionių brolija?
◻ Kokie Biblijos pavyzdžiai padeda mums suprasti, kad nelaimės nėra Jehovos nepasitenkinimo įrodymas?
◻ Ką Jehova jaučia dėl nelaimių, nuo kurių kenčia jo tautos žmonės?
◻ Kokios yra kai kurios Jehovos dovanos, padedančios mums atlaikyti išbandymus?
[Iliustracijos 10 puslapyje]
Dovydas, Nabotas ir Juozapas — trys vyrai, kentę nelaimes