„Ištiriamasis teismas“ — Biblijos doktrina?

MAŽDAUG penkiasdešimčiai tūkstančių žmonių rytinėje Jungtinių Valstijų pakrantėje 1844-ųjų spalio 22-oji buvo didžio laukimo diena. Jų dvasinis vadovas Viljamas Mileris pareiškė, kad būtent tądien sugrįš Jėzus Kristus. Mileritai — taip juos vadino — laukė savo sueigų vietose ligi sutemų. Paskui išaušo rytojus, bet Viešpats neatėjo. Nepasiteisinus lūkesčiams, jie grįžo namo ir nuo tol aną dieną prisiminė kaip „Didįjį nusivylimą“.

Bet nusivylimas greit užleido vietą vilčiai. Mergina, vardu Elena Harmon, nedidelį būrelį mileritų įtikino, kad Dievas regėjime apreiškė jų laiko skaičiavimus esant teisingus. Ji manė, kad tądien buvo reikšmingas įvykis — Kristus įžengė „į pačią švenčiausiąją dangiškosios šventyklos vietą“.

Daugiau nei po dešimtmečio adventistų pamokslininkas Džeimsas Vaitas (kuris vedė Eleną Harmon) išgalvojo terminą, apibūdinantį Kristaus darbą nuo 1844-ųjų spalio. Review and Herald 1857 m. sausio 29 d. numeryje Vaitas pareiškė, kad Jėzus pradėjo „ištiriamąjį teismą“. Maždaug septyniems milijonams besivadinančių septintosios dienos adventistais tai tebėra pamatinis įsitikinimas.

Tačiau kai kurie gerbiami mokslininkai iš Septintosios dienos adventistų (SDA) bažnyčios nori žinoti, ar „ištiriamasis teismas“ — Biblijos doktrina. Kodėl jie dvejoja? Jeigu būtumei septintosios dienos adventistas, šis klausimas domintų ir tave. Bet, visų pirma, kas gi tas „ištiriamasis teismas“?

Kas tai?

Pagrindinė ištrauka, cituojama šiai doktrinai paremti — Danieliaus 8:14. Ji skamba taip: „Jis jam atsakė: Iki vakarui ir rytui, du tūkstančiu tris šimtus dienų; po to šventykla bus apvalyta.“ Remdamiesi fraze „po to šventykla bus apvalyta“, daugelis adventistų šią eilutę sieja su Kunigų knygos 16 skyriumi. Jame rašoma, kaip žydų vyriausiasis kunigas Permaldavimo dieną apvalo šventyklą. Be to, jie sugretina Danieliaus žodžius su Laiško žydams 9 skyriumi, kuriame apie Jėzų pasakojama kaip apie Didesnįjį vyriausiąjį kunigą danguje. Vienas SDA mokslininkas sako, kad toks samprotavimas grindžiamas „tekstų sulyginimo“ metodu. Randamas „tam tikras žodis, kaip antai, šventykla, Dan 8:14, tas pats žodis Kun 16, tas pats žodis Žyd 7, 8, 9“ ir manoma, „kad jie visi kalba apie tą patį“.

Adventistai samprotauja šitaip: senovės Izraelio kunigai kasdien eidavo tarnybą šventyklos patalpoje, vadinamoje šventąja; rezultatas buvo nuodėmių atleidimas. Permaldavimo dieną vyriausiasis kunigas atlikdavo metines apeigas šventų švenčiausiojoje (kambaryje pačioje šventyklos gilumoje); per tai nuodėmės būdavo pašalinamos. Jie prieina išvadą, kad Kristaus kunigiška tarnyba danguje yra dviejų stadijų. Pirmoji prasidėjo jo žengimu dangun pirmajame amžiuje, o 1844-aisiais baigėsi nuodėmių atleidimu. Antroji, arba „teismo stadija“, prasidėjusi 1844-ųjų spalio 22-ąją vis dar tęsiasi; ji baigsis nuodėmių pašalinimu. Kaip tai bus atlikta?

Sakoma, jog nuo 1844-ųjų Jėzus tiria gyvenimo užrašus visų išpažinėjų (pirmiau mirusiųjų, paskui — gyvųjų), kad nustatytų, ar jie verti amžinojo gyvenimo. Tas nagrinėjimas ir yra „ištiriamasis teismas“. Kai žmonės šitaip ištiriami, išlaikiusiųjų šį patikrinimą nuodėmės yra ištrinamos iš užrašų knygų. Bet, kaip paaiškino Elena Vait, kurie neišlaikys, ‛tų vardai bus ištrinti iš gyvenimo knygos’. Taigi „visiems jau bus nulemta arba gyventi, arba mirti“. Tuo metu dangiškoji šventykla bus apvalyta ir išsipildys Danieliaus 8:14. Taip moko septintosios dienos adventistai. Bet SDA leidinys Adventist Review pripažįsta: „Termino ištiriamasis teismas Biblijoje nerandama.“

Trūksta kalbinės grandies

Kai kuriems adventistams šis mokymas kelia nerimą. Pasak vieno stebėtojo, „istorija rodo, kad, apmąstydami tradicinį mokymą apie ištiriamąjį teismą, lojalūs vadovai mūsų gretose patiria sielos kančias“. Jis priduria, kad pastaraisiais metais kančios virto dvejone, mat mokslininkai „suabejojo daugeliu mūsų įprasto šventyklos aiškinimo šulų“. Patyrinėkime du iš jų.

Pirmasis šulas: Danieliaus knygos 8 skyrius susijęs su Kunigų knygos 16 skyriumi. Šią prielaidą silpnina dvi didžiulės problemos — kalba ir kontekstas. Visų pirma panagrinėkime kalbą. Adventistai tiki, kad ‛apvalyta šventykla’ iš Danieliaus 8 skyriaus — tai ‛apvalytos šventyklos’ iš Kunigų 16 skyriaus tikrenybė. Ši analogija atrodė priimtina, kol vertėjai sužinojo, kad „apvalyta“ Karaliaus Jokūbo Biblijoje — tai neteisingai išversta Danieliaus 8:14 vartojamo hebrajiškojo veiksmažodžio ca·dakʹ (reiškiančio „būti teisiam“) forma. Teologijos profesorius Antonis A. Hokema pažymi: „Kaip apgailėtina, kad šį žodį išvertė būti apvalyta; juk hebrajiškasis veiksmažodis, paprastai verčiamas „apvalyta“ [ta·herʹ], čia visiškai nevartojamas.“a Pastarasis vartojamas Kunigų 16 skyriuje; ten esančios ta·herʹ formos Karaliaus Jokūbo Biblijoje verčiamos „apvalyti“ ir „būti švariam“ (Kunigų 16:19, 30). Todėl dr. Hokema prieina teisingą išvadą: „Jeigu Danielius būtų norėjęs kalbėti apie tokį apvalymą, kuris būdavo atliekamas Permaldavimo dieną, vietoje tsadaq [ca·dakʹ] jis būtų pavartojęs tahier [ta·herʹ].“ Bet ca·dakʹ nerandama Kunigų knygoje, o ta·herʹ — Danieliaus knygoje. Trūksta kalbinės grandies.

Ką rodo kontekstas?

Dabar apsvarstykime kontekstą. Adventistai mano, kad Danieliaus 8:14 yra „konteksto salelė“ ir neturi nieko bendra su ankstesnėmis eilutėmis. Bet ar tau susidaro toks įspūdis, kai gretimame rėmelyje, pavadintame „Danieliaus 8:14 su kontekstu“, perskaitai Danieliaus 8:9-14? Užpuoliko tapatybė nustatoma 9 eilutėje — tai mažasis ragas. Kad šis užpuolikas atakuos šventyklą, atskleidžiama 10—12 eilutėse. 13 eilutėje klausiama: ‛Iki kolei bus puolama?’ O 14 eilutėje atsakoma: „Iki vakarui ir rytui, du tūkstančiu tris šimtus dienų; po to šventykla bus apvalyta [„tikrai bus atkurta gera šventosios vietos būklė“, NW].“ Aišku, 13 eilutėje užduodamas klausimas, 14 eilutėje į jį atsakoma. Teologas Desmondas Fordas pareiškia: „Atskirti Dan 8:14 nuo to šūksnio [„Iki kolei?“, 13 eilutė] — šitoks aiškinimas yra lyg buvimas jūroje be inkaro.“b

Kodėl adventistai 14-ąją eilutę atskiria nuo konteksto? Kad išvengtų nepatogios išvados. Pagal kontekstą, 14 eilutėje minimas šventyklos užteršimas yra mažojo rago veiklos padarinys. Tačiau „ištiriamojo teismo“ doktrina šventyklos užteršimą primeta Kristaus veiklai. Sakoma, kad tikinčiųjų nuodėmes jis perkėlė į dangiškąją šventyklą. Tad kas, jei adventistai priima ir doktriną, ir kontekstą? Dr. Reimondas F. Kotrelas, septintosios dienos adventistas, anksčiau drauge su kitais leidęs SDA Bible Commentary, rašo: „Apgaudinėdami save, kad SDA Danieliaus 8:14 aiškina pagal kontekstą, mažąjį ragą sutapatintume su Kristumi.“ Dr. Kotrelas sąžiningai pripažįsta: „Mes negalime suderinti konteksto ir adventistų aiškinimo.“ O dėl šliejimosi prie „ištiriamojo teismo“, adventistų bažnyčia turėjo pasirinkti arba doktriną, arba Danieliaus 8:14 kontekstą. Deja, aną ji priėmė, o pastarąjį atmetė. Pasak dr. Kotrelo, nenuostabu, kad apsišvietę Biblijos tyrinėtojai kaltina adventistus „iš Šventojo Rašto išskaitančius“ tai, ko neįmanoma „rasti Rašte“!

1967-aisiais dr. Kotrelas parengė šabo mokyklos pamoką apie Danieliaus knygą; ji buvo išsiuntinėta po viso pasaulio SDA bažnyčias. Joje mokoma, kad Danieliaus 8:14 siejasi su kontekstu ir kad ‛apvalymas’ neturi nieko bendra su tikinčiaisiais. Pažymėtina, jog pamokoje visiškai neminimas „ištiriamasis teismas“.

Šiek tiek nepaprastų atsakymų

Ar adventistai aiškiai supranta, kad šis šulas per silpnas „ištiriamojo teismo“ doktrinai palaikyti? Dr. Kotrelas 27-iems pagrindiniams adventistų teologams uždavė klausimą: ‛Kokį nurodytumėte kalbinį ar konteksto pagrindą sieti Danieliaus 8 skyrių su Kunigų 16 skyriumi?’ Ką jie atsakė?

„Visi dvidešimt septyni patvirtino, kad nėra nei kalbinio, nei konteksto pagrindo Dan 8:14 taikyti permaldavimo dienos tikrenybei ir ištiriamajam teismui.“ Jis jų paklausė: ‛Gal žinote dar kokių nors šios sąsajos priežasčių?’ Didžiuma adventistų mokslininkų pasakė neturį jokių kitų priežasčių, penki atsiliepė darą šią sąsają, nes Elena Vait ją darė, o du sakėsi grindžią doktriną „laimingu atsitiktinumu“ verčiant. Teologas Fordas pažymi: „Tókios mūsiškių mokslininkų grietinėlės išvados iš esmės patvirtina, kad mūsų tradicinis mokymas apie Dan 8:14 nepateisinamas.“

Gal pagelbėtų Laiškas žydams?

Antrasis šulas: Danieliaus 8:14 siejasi su Žydams 9 skyriumi. „Visuose mūsų ankstyvuosiuose veikaluose aiškinant Dan 8:14 labai remiamasi Žyd 9“, — sako teologas Fordas. Ši sąsaja gimė po 1844-ųjų „Didžiojo nusivylimo“. Beieškodamas kelrodžio, mileritas Hairamas Edsonas metė savo Bibliją ant stalo, kad nukristų atversta. Kas iš to? Į jį žvelgė Laiško žydams 8 ir 9 skyriai. Fordas sako: „Ar begalėtų būti geresnis ženklas, kad, kaip tvirtina adventistai, šie skyriai yra 1844-ųjų bei Dan 8:14 reikšmės raktas!“

„Tai lemiamas teiginys septintosios dienos adventistams, — priduria dr. Fordas knygoje Daniel 8:14, the Day of Atonement, and the Investigative Judgment. — Tik Žyd 9... galima rasti detalų paaiškinimą, kuo reikšminga... šventyklos doktrina, tokia svarbi mums.“ Taip, Laiško žydams 9 skyrius yra tas „Naujojo Testamento“ skyrius, kuriame aiškinama pranašiška Kunigų 16 skyriaus prasmė. Bet, anot adventistų, tas pats daroma ir „Senajame Testamente“, būtent, Danieliaus 8:14. Jeigu abu teiginiai teisingi, tuomet privalo būti sąsaja tarp Žydams 9 skyriaus ir Danieliaus 8 skyriaus.

Desmondas Fordas pažymi: „Skaitant Žyd 9, kai kas iš karto krinta į akis. Nėra jokios aiškios užuominos apie Danieliaus knygą ir tikrai nieko apie Dan 8:14... Visas skyrius yra Kun 16 pritaikymas.“ Jis pareiškia: „Mūsiškis mokymas apie šventyklą negali būti randamas tik vienoje Naujojo Testamento knygoje, kur aptariama šventyklos apeigų reikšmė. Visame pasaulyje tai pripažįsta žinomi adventistų rašytojai.“ Tad antrasis šulas irgi per silpnas abejojamai doktrinai išlaikyti.

Tačiau ši išvada nenauja. Dr. Kotrelas sako, kad jau daugelį metų „bažnyčios biblistai gerai supranta, su kokiais egzegetiniais sunkumais susiduria mūsų tradicinis Danieliaus 8:14 ir Žydams 9 aiškinimas“. Maždaug prieš 80 metų įtakingas septintosios dienos adventistas E. Dž. Vagoneris rašė: „Adventistų mokymas apie šventyklą drauge su ‛Ištiriamuoju teismu’, ... tiesą sakant, yra išpirkos neigimas“ (Confession of Faith). Daugiau nei prieš 30 metų tos problemos buvo pateiktos Generalinei konferencijai — SDA bažnyčios vadovybei.

Problemos ir aklavietė

Generalinė konferencija paskyrė „Danieliaus knygos problemų nagrinėjimo komisiją“. Ji turėjo paruošti pranešimą, kaip išnarplioti sunkumus, apraizgiusius Danieliaus 8:14. Penkerius metus šį klausimą nagrinėjo 14 komisijos narių, bet nepasiūlė jokio vienbalsio sprendimo. Komisijos narys Kotrelas 1980-aisiais pasakė, kad, komisijos daugumos manymu, „prielaidų“ grandinė galėtų „patenkinamai įtvirtinti“ adventistų priimtą Danieliaus 8:14 aiškinimą, o problemas „reikėtų pamiršti“. Jis pridūrė: „Prisiminkite, tai buvo ‛Danieliaus knygos problemų nagrinėjimo komisija’, tačiau dauguma siūlė pamiršti problemas ir visiškai jų neminėti.“ Šitai būtų prilygę „prisipažinimui, kad neturime atsakymų“. Taigi mažuma atsisakė palaikyti daugumos nuomonę ir nebuvo jokio oficialaus pranešimo. Doktrinos problemų taip ir neišspręsta.

Apie šią aklavietę dr. Kotrelas kalba: „Danieliaus 8:14 klausimas vis nepalieka mūsų, nes ligi šiol nenorime drąsiai pripažinti, kad egzistuoja labai konkreti egzegetinė problema. Tas klausimas niekur nedings, kol apsimetinėsime, kad nėra jokios problemos, kol atkakliai laikysime galvas — asmeniškai ir kolektyviai — įbedę savo išankstinių nuomonių smėlin“ (Spectrum, adventistų susirinkimų sąjungos leidžiamas žurnalas).

Dr. Kotrelas adventistus ragina „dar sykį kruopščiai išnagrinėti pagrindines prielaidas bei principus egzegezės, kuria remiamės aiškindami šią adventizmui būtiną Šventojo Rašto ištrauką“. Mes adventistus skatintume išgvildenti „ištiriamojo teismo“ doktriną ir pažiūrėti, ar jos šulai tvirtai remiasi Biblija, o gal jų pamatas — lakieji tradicijų smėliai.c Apaštalas Paulius išmintingai ragino: „Visa ištirkite ir kas gera palaikykite!“ (1 Tesalonikiečiams 5:21)

[Išnašos]

[Rėmelis 27 puslapyje]

Danieliaus 8:14 su kontekstu

DANIELIAUS 8:9 „Iš jų vieno išaugo vienas mažas ragas ir pasidarė didelis pietų kryptimi, rytų kryptimi ir tvirtovės kryptimi. 10 Jis iškilo iki dangaus galybei, numetė kai ką iš galybės ir iš žvaigždžių ir sumindžiojo juos. 11 Net iki galybės kunigaikščiui jis pakilo, atėmė iš jo nuolatinę auką ir išardė jo šventovės vietą. 12 Buvo gi jam duota jėgos prieš nuolatinę auką dėl nuodėmių; tiesa bus parblokšta ant žemės, ir ką jis darys, jam seksis.

  13 Tuomet aš išgirdau vieną šventųjų kalbantį; ir vienas šventasis tarė nežinau kuriam kitam, kurs sakė: Iki kolei bus vykdomas regėjimas apie nuolatinę auką ir apie daromojo sunaikinimo nuodėmę, iki kolei bus mindoma šventykla ir galybė? 14 Jis jam atsakė: Iki vakarui ir rytui, du tūkstančiu tris šimtus dienų; po to šventykla bus apvalyta [„tikrai bus atkurta gera šventosios vietos būklė“, NW].“