Laimė — tokia nepasiekiama
PYKTIS, nerimas ir depresija ilgą laiką buvo mokslinių tyrinėjimų sritis. Tačiau pastaruoju metu įžymūs mokslininkai ėmė nagrinėti, kas yra laimė — geras ir žmonių trokštamas dalykas.
Kaip žmonės galėtų būti laimingesni? Gal jeigu taptų jaunesni, turtingesni, sveikesni, aukštesnio ūgio arba lieknesni? Kas yra tikroji laimė? Daugumai žmonių sunku arba iš viso neįmanoma atsakyti į tą klausimą. Kadangi daugumai nepavyksta rasti laimės, kai kam atrodo, kad lengviau atsakyti į klausimą, kas nėra laimė.
Ilgą laiką įžymūs psichologai laimei pasiekti rekomenduodavo savimeilės filosofiją. Jie skatino laimės stokojančius žmones sutelkti visą dėmesį tik į savo poreikių tenkinimą. Psichoterapijoje populiarios buvo tokios frazės: „būk savimi“, „pažink save“ ir „atrask save“. Tačiau kai kurie iš specialistų, palaikiusių tokią mąstyseną, dabar mano, kad individualistinis požiūris nesuteikia ilgalaikės laimės. Egoizmas neišvengiamai sukelia skausmą bei liūdesį. Savanaudiškumas nėra laimės raktas.
Kas nėra laimė
Tie, kurie ieško laimės siekdami malonumų, apsirinka. Apsvarstyk išmintingo senovės Izraelio karaliaus Saliamono pavyzdį. Biblijos Ekleziasto knygoje yra tokie jo žodžiai: „Ko mano akys geidė, nieko joms neatsakiau, nedraudžiau savo širdžiai jokios linksmybės. Mano širdis džiaugėsi mano darbais, ir tai buvo atlyginimas už mano triūsą“ (Ekleziasto 2:10, Brb red.). Saliamonas pasistatė namų, užveisė vynuogynų, užsiaugino sodų, įkūrė sau parkų bei tvenkinių (Ekleziasto 2:4-6). Sykį jis paklausė: „Kas valgo ir geria skaniau negu aš?“ (Ekleziasto 2:25, NW) Jį linksmino geriausi dainininkai bei muzikantai ir džiugino gražiausių šalies moterų draugija (Ekleziasto 2:8).
Taigi Saliamonas nevengė linksmybių. Kokią išvadą jis padarė pasisotinęs gausybe gyvenimo malonumų? Jis pasakė: „Paskui aš apsvarsčiau visus savo darbus, kuriuos buvo padariusios mano rankos, ir vargą, kurį bedirbdamas pakėliau: ir štai visa yra tuštybė ir vėjo gaudymas, ir nėra jokios naudos po saule“ (Ekleziasto 2:11).
Išmintingo karaliaus išvados tebėra teisingos ir mūsų dienomis. Štai kad ir tokia turtinga šalis kaip Jungtinės Valstijos. Per pastaruosius 30 metų amerikiečiai įsigijo faktiškai dukart daugiau tokių materialių dalykų kaip automobiliai bei televizoriai. Tačiau, psichiatrų duomenimis, amerikiečiai nė kiek ne laimingesni. Pagal vieną šaltinį, „per tą patį laikotarpį smarkiai padaugėjo depresijų. Tris kartus pagausėjo paauglių savižudybių. Skyrybų skaičius išaugo dukart“. Neseniai specialistai priėjo tokią pat išvadą ištyrę daugiau kaip 50 šalių gyventojus norėdami nustatyti, koks yra ryšys tarp pinigų ir laimės. Paprastai tariant, laimės nenusipirksi.
Priešingai — turtų vaikymąsi derėtų pavadinti nelaime. Apaštalas Paulius perspėjo: „Kas geidžia pralobti, pakliūva į pagundą ir į spąstus bei į daugelį neprotingų ir kenksmingų aistrų, kurios žmones sugadina ir pražudo. Visų blogybių šaknis yra meilė pinigams. Kai kurie, jų geisdami, nuklydo nuo tikėjimo ir patys save drasko aibe skausmų“ (1 Timotiejui 6:9; 6:10, Brb red.).
Nei turtai, sveikata, jaunystė, grožis, valdžia, nei keli iš šių dalykų drauge negali garantuoti ilgalaikės laimės. Kodėl? Todėl, kad mes negalime užkirsti kelio blogiems įvykiams. Karalius Saliamonas taikliai pasakė: „Žmonės nežino savo laiko kaip ir žuvys, kurios sugaunamos tinklu, arba kaip paukščiai, kurie pagaunami spąstais. Žmonės patenka į nelaimės spąstus, kai jie to visai nesitiki“ (Ekleziasto 9:12, Brb red.).
Iliuzinis tikslas
Kad ir kiek tyrinėtų mokslininkai, žmogus negalės surasti laimės formulės arba recepto. Saliamonas pasakė: „Aš pastebėjau pasaulyje, kad lenktynes laimi ne greitieji, karus ne drąsieji, duonos turi ne išmintingieji, turtus ne protingieji ir palankumą ne sumanieji. Visa priklauso nuo laiko ir atsitiktinumo“ (Ekleziasto 9:11, Brb red.).
Daugelis žmonių, kurie pritaria aukščiau išreikštoms mintims, padarė išvadą, kad tikėtis tikros laimės gyvenime yra nerealu. Vienas garsus pedagogas pasakė, kad „laimė yra įsivaizduojamas būvis“. Kiti mano, kad laimė yra nesuprantama paslaptis ir atskleisti ją gali tik nedaugelis intelektualių mistikų.
Vis dėlto žmonės ieškodami laimės toliau bando įvairius gyvenimo būdus. Nepaisydami savo pirmtakų nesėkmės, daugelis žmonių šiandieną dar tebesivaiko turtų, valdžios, siekia sveikatos arba malonumų — tarsi vaisto nuo savo nelaimingumo. Ieškojimai tęsiasi, nes dauguma žmonių giliai širdyje mano, kad ilgalaikė laimė nėra tik įsivaizduojamas būvis. Jie tikisi, kad laimė nėra iliuzinė svaja. Todėl ir tau galėtų kilti klausimas: ‛Kaip aš galiu ją rasti?’