Džiaukitės Jehova ir džiūgaukite

KOKIO nors vertingo darbo užbaigimas visuomet yra džiaugsmingas metas. Diplomų įteikimo iškilmės 1999-ųjų kovo 13 dieną Sargybos bokšto mokymo centre Patersone (Niujorko valstija) buvo kaip tik tokia proga 48 studentams, baigusiems Sargybos bokšto biblinės Gileado mokyklos 106-ąją klasę.

Įžanginėje kalboje, kurią pasakė Vadovaujančiosios tarybos narys, septintosios Gileado klasės absolventas ir diplomų įteikimo iškilmių programos pirmininkas Teodoras Jaračas, buvo pabrėžti Psalmių 32:11 (NW) žodžiai: „Džiaukitės Jehova ir džiūgaukite, jūs teisieji.“ Paaiškindamas, kodėl visiems tinka džiaugtis šia proga, jis pasakė: „Jehova padeda tiems, kurie yra doros širdies, tarp jų ir mūsų Gileado studentams, tad mes ir džiaugiamės tokiomis progomis, kaip ši.“ Kai studentai kūrė planus vykti į Gileado mokyklą ir uoliai stengėsi pasirengti misionieriškai tarnybai, būtent Jehova padarė, kad viskas gerai pasisektų (Patarlių 21:5; 27:1, Brb red.). Tai, kaip pabrėžė brolis Jaračas, yra priežastis ‛džiaugtis Jehova’.

Patersono salėje buvo ir studentų šeimos nariai bei svečiai, atvykę iš 12 šalių stebėti šio džiaugsmingo įvykio. Kai 5198 dalyviai — tarp jų Betelio šeimos nariai Brukline, Patersone ir Volkile, girdintys kalbas garso bei vaizdo kanalais — laukė tolesnės programos, aiškiai vyravo džiugi dvasia.

Paskatinti išlaikyti džiugią dvasią

Užbaigęs įžanginę kalbą, brolis Jaračas pristatė pirmąjį iš penkių kalbėtojų, paruošusių padrąsinančių Rašto patarimų ne tik Gileado absolventams, bet ir visiems dalyviams.

Pirmiausia kalbėjo Viljamas Malinfontas, Gileado 34-osios klasės absolventas, dabar tarnaujantis Vadovaujančiosios tarybos Mokymo komiteto padėjėju. Gvildendamas temą „Ne ‛viskas’ — tuštybė!“, pagrįstą Ekleziasto 1:2 (Brb red.), jis iškėlė klausimą: „Ar Saliamonas iš tiesų manė, jog viskas be išimties tuštybė?“ Atsakymas: „Ne. Jis atkreipė dėmesį, jog tuštybė — tai žmonių sumanymai bei siekiai, neatitinkantys Dievo valios. O tikrojo Dievo Jehovos garbinimas, Dievo Žodžio, Biblijos, studijavimas ir tai, kad jo mokome kitus, nėra tuštybė. Dievas nepamiršta tokių savo tarnų pastangų (Žydams 6:10). Iš tikrųjų, jei tų, kurie pelnė Dievo palankumą, kelyje pasitaikys nelaimė, jie ‛bus įrišti į gyvųjų ryšulėlį Viešpaties globoje’ (1 Samuelio 25:29). Kokia širdžiai maloni mintis! Prisimindami šiuos dalykus, visi Jehovos garbintojai lengviau gali išlaikyti džiugią dvasią.

Vadovaujančiosios tarybos narys Džonas Baras padrąsino absolventus kalba „Džiaukis savo misionierišku paskyrimu“. Jis parodė, jog misionieriška tarnyba visuomet labai artima Jehovos Dievo širdžiai. „Tai neatskiriama Jehovos meilės žmonijai dalis. Jis atsiuntė į šią žemę savo viengimį Sūnų. Jėzus buvo pats didžiausias, įžymiausias misionierius.“ Nors absolventai galėjo apmąstyti, kokius pakeitimus Jėzus turėjo padaryti norėdamas žemėje sėkmingai atlikti užduotį, jo misionieriška tarnyba vis dar teikia naudos visiems, kurie to nori. Brolio Baro žodžiais, taip yra todėl, kad Jėzus džiaugėsi atlikdamas Dievo darbą ir mylėjo žmones (Patarlių 8:30, 31, Brb red.). Brolis Baras ragino absolventus likti savo paskyrimo vietoje ir ne tik ištverti, bet ir džiaugtis tarnyba. „Pavesk savo rūpesčius [„Jehovai“, NW], ir tave jis palaikys“, — brolis nuoširdžiai prašė studentų (Psalmių 55:23).

„Vaikščioti Jehovos vardu amžinai“ — tokia buvo kito kalbėtojo, Vadovaujančiosios tarybos nario Loido Berio, pasirinkta kalbos tema. Baigęs Gileado mokyklos 11-ąją klasę, o paskiau tarnavęs daugiau kaip 25 metus misionieriumi Japonijoje, brolis Beris papasakojo keletą atvejų iš pirmųjų misionierių patirties bei apibūdino sunkumus, kuriuos jiems teko patirti. Kokių praktiškų patarimų jis turėjo absolventams? „Svarbiausia, išsaugokite savo dvasingumą. Be to, mokykitės tos tautos kalbos bei kultūros. Išlaikykite humoro jausmą. Darbuokitės — nepavarkite ir nepalūžkite.“ Brolis Beris pasakė absolventams, kad savo paskyrimo vietose užsienyje jie sutiks daugybę žmonių, kurie vaikšto įvairių dievų bei deivių vardu, ir priminė Michėjo žodžius: „Visos tautos vaikšto kiekviena savo dievo vardu, tačiau mes vaikščiosime [„Jehovos“, NW], savo Dievo, vardu visados ir per amžius“ (Michėjo 4:5, Brb red.). Ankstesniųjų misionierių pavyzdys, be abejo, yra galingas stimulas visiems Dievo tarnams vaikščioti Jehovos vardu bei ištikimai jam tarnauti.

Toliau programą tęsė Gileado mokyklos dėstytojas Lorencas Bovenas. Jo kalbos tema skambėjo taip: „Kokie jūs būsite?“ Jis parodė, kad sėkmė Dievo tarnyboje priklauso nuo tikėjimo ir pasitikėjimo Jehova. Visiškas pasitikėjimas Jehova karaliui Asai padėjo sėkmingai nugalėti milijoninę priešo armiją. Tačiau pranašas Azarijas priminė jam, kad ir toliau reikia pasitikėti Dievu: „[„Jehova“, NW] yra su jumis, kai jūs esate su juo“ (2 Kronikų 14:9-12; 15:1, 2). Kadangi Dievo vardas, Jehova, nurodo, kad įgyvendindamas savo tikslą jis tampa, kuo reikia, pavyzdžiui, Aprūpintoju, Gynėju ar net Egzekutoriumi, — misionieriai, kurie pasitiki Jehova ir darbuojasi pagal jo tikslą, patirs sėkmę vykdydami jiems skirtas užduotis (Išėjimo 3:14). „Niekada nepamirškite, — užbaigė brolis Bovenas: kol Jehovos tikslą laikysite savo tikslu, jis padarys, kad taptumėte tuo, kuo reikės užduočiai atlikti.“

Paskutinis toje programos dalyje kalbėjo buvęs misionierius, dabartinis mokyklos registratorius Volesas Liverensas. Jo kalba, pavadinta „Išlaikyk Dievo Žodį savyje gyvą ir veiksmingą“, atkreipė dėmesį į tikrą Dievo žinią, arba pažadą, kurio išsipildymas vis artėja (Žydams 4:12). Ta žinia paveikia žmones ir keičia jų gyvenimus (1 Tesalonikiečiams 2:13). Kaip galime išlaikyti šį žodį gyvą ir veiksmingą savo gyvenime? Uoliai studijuodami Bibliją. Brolis Liverensas priminė absolventams Biblijos studijavimo metodus, kurių šie išmoko Gileade: Dievo Žodžio skaitymą, prasmės suvokimą bei pritaikymą. Jis pacitavo žodžius Alberto Šrėderio, Vadovaujančiosios tarybos nario, kuris daugiau kaip prieš 50 metų tarnavo komiteto, įkūrusio Gileado mokyklą, pirmininku: „Tyrinėdamas kontekstą, asmuo gali įgyti apsčiai dvasinės jėgos, kurią Dievas teikia per savo Žodį.“ Taip studijuojant Bibliją, Dievo Žodis išlieka gyvas ir veiksmingas.

Džiugūs patirties atvejai bei interviu

Pasibaigus kalboms, studentai papasakojo klausytojams keletą džiugių patirties atvejų. Studentų grupė, vadovaujama buvusio misionieriaus, dabartinio Gileado mokyklos dėstytojo Marko Numaro, papasakojo bei pademonstravo, kaip jie stengėsi liudyti įvairiais būdais. Kai kurie, atsižvelgdami į žmonių aplinkybes bei pasisakymus ir parodydami asmeninį domėjimąsi jais, sugebėjo teritorijoje pradėti ir vesti Biblijos studijas. Taip, tie studentai ‛žiūrėjo savęs ir mokslo’ ir nuoširdžiai troško padėti kitiems išsigelbėti (1 Timotiejui 4:16).

Daug praktiškų patarimų davė bei misionieriškos tarnybos džiaugsmu spindėjo daugybė prityrusių brolių, kurie tuo metu tobulinosi Sargybos bokšto mokymo centre filialų komitetų nariams skirtoje mokykloje. Broliai Samuelis Herdas ir Robertas Džonsonas iš pagrindinio biuro personalo vedė gyvus pokalbius su Bendrijos filialų atstovais iš Bolivijos, Zimbabvės, Nikaragvos, Centrinės Afrikos Respublikos, Dominikos Respublikos, Papua ir Naujosios Gvinėjos Nepriklausomosios Valstybės bei Kamerūno.

Po pasidalijimo patirtimi bei interviu Geritas Lešas, Gileado mokyklos 41-osios klasės absolventas, Vadovaujančiosios tarybos narys, pasakė baigiamąją kalbą verčiančia susimąstyti tema „Ar tu ‛pageidautinas asmuo’?“ Brolis Lešas pirmiausia priminė absolventams, kad Jėzus, tobulas Dievo Sūnus, žmonių nebuvo laikomas pageidautinu — „jis buvo paniekintas ir žmonių atmestas“ (Izaijo 53:3, Brb red.). Tad nenuostabu, kad šiandien daugelyje pasaulio šalių misionieriai laikomi persona non grata, asmeniškai nepageidautinais. Kita vertus, per ilgus savo tarnybos Babilone metus Danielius buvo tris kartus paties Kūrėjo per angelą pavadintas „brangiuoju“ (Danieliaus 9:23; 10:11, 19). Kodėl? Prisitaikydamas prie Babilono kultūros, jis niekuomet nėjo į kompromisą dėl Biblijos principų; jis buvo sąžiningas visame kame ir niekada nesinaudojo savo padėtimi asmeniniais tikslais; jis buvo uolus Dievo Žodžio studijuotojas (Danieliaus 1:8, 9; 6:4; 9:2). Be to, jis dažnai melsdavosi Jehovai ir tuoj pat atiduodavo Dievui šlovę už savo nuopelnus (Danieliaus 2:20). Sekdami Danieliaus pavyzdžiu, Dievo tarnai gali įrodyti esą brangūs — nebūtinai pasauliui, bet Jehovai Dievui.

Užbaigdamas dvasiškai ugdančią programą, pirmininkas perskaitė atrinktas telegramas bei žinutes, gautas iš viso pasaulio. Paskui kiekvienai iš 24 porų buvo įteikti diplomai ir paskelbta, į kokias šalis jos paskirtos. Galiausiai klasės atstovas perskaitė laišką, skirtą Vadovaujančiajai tarybai ir Betelio šeimai; jame klasė išreiškė dėkingumą už mokymą bei paruošimą, gautą per penkis praėjusius mėnesius.

Pasibaigus programai, besiskirstančioje minioje girdėjosi ‛džiaugsmas su padėka’ (Nehemijo 12:27).

[Rėmelis 27 puslapyje]

Klasės statistiniai duomenys

Atstovaujamų šalių skaičius: 10

Paskyrimo šalių skaičius: 19

Studentų skaičius: 48

Sutuoktinių porų skaičius: 24

Vidutinis amžius: 33

Vidutinis metų tiesoje skaičius: 16

Vidutinis visalaikės tarnybos metų skaičius: 13

[Iliustracija 25 puslapyje]

106-oji Sargybos bokšto biblinės Gileado mokyklos laida

Šiame sąraše eilės sunumeruotos pradedant priešakine ir baigiant galutine, o pavardės kiekvienoje eilėje surašytos iš kairės į dešinę.

1) D. Diken, M. Puopolo, M. Laguna, Š. Devolt, E. Dominges, Dž. Berk; 2) S. Gauter, V. Vaskes, A. Sibruk, A. Moska, L. Eli, L. Bruard; 3) T. Brendon, N. Olivares, D. Kolmen, V. Skot, L. Petersen, K. Maklaud; 4) Dž. Maklaudas, Dž. Tompson, F. Luberis, B. Speita, M. Leitemaki, Ch. Lagunas; 5) U. Gauteris, R. Domingesas, F. Elis, M. Smit, D. Bajer, A. Moska; 6) K. Skotas, V. Sibrukas, R. Speita, R. Kolmenas, L. Bruardas, V. Devoltas; 7) D. Smitas, T. Leitemakis, P. Petersenas, G. Tompsonas, R. Vaskesas, A. Bajeris; 8) M. Luberisas, K. Dikenas, D. Brendonas, D. Puopolas, O. Olivaresas, Š. Berkas.