Mes esame tie, kurie tiki

Dievo Karalystė skelbiama Fidžio salyne

KARTĄ Jėzus Kristus kalbėjo apie du kelius: vieną platų, vedantį į mirtį, o kitą siaurą, bet vedantį į gyvenimą (Mato 7:13, 14). Kad žmonės galėtų pasirinkti teisingą kelią, Jehova Dievas surengė gerosios naujienos apie Karalystę skelbimą visame pasaulyje (Mato 24:14). Tad visur žmonės girdi Karalystės žinią ir kai kurie pasirenka gyvenimą — tampa ‛tais, kurie tiki, kad išgelbėtų sielą’ (Hebrajams 10:39, Brb). Toliau papasakosime apie keletą tokių, gyvenančių Fidžyje bei gretimose Ramiojo vandenyno pietinėse salose.

Jie pasitikėjo Jehova

Merė išgirdo Karalystės žinią 1964 metais dar mokydamasi mokykloje. Ji gyveno atokioje saloje ir mažai tegalėjo bendrauti su Jehovos liudytojais. Galiausiai jai vis dėlto atsirado galimybė įgyti tikslų Biblijos pažinimą. Tuo laiku ji jau buvo ištekėjusi už kaimo genties vado. Kadangi Merė ėmė laikytis Biblijos principų, vyras bei jo giminės elgėsi su ja šiurkščiai, o kiti kaimo žmonės užgauliojo. Nepaisydama viso to, 1991 metais moteris pasikrikštijo.

Veikiai Merės vyras Čosua atlyžo ir net ėmė klausytis, kaip Merė su vaikais aptaria Biblijos temas, o paskui nustojo lankyti metodistų bažnyčią. Būdamas genties vadas, jis vis dar vadovaudavo savaitinėms kaimo sueigoms. Kadangi Fidžio kaimuose dauguma yra metodistai, žmonės nebepasitikėjo juo, o vietos pastorius ragino vadą grįžti prie buvusio tikėjimo.

Čosua ryžtingai pareiškė, kad jis su šeima pasirinko garbinti Jehovą Dievą „dvasia ir tiesa“ (Jono 4:24). Tuomet kaimo sueigoje vyriausiasis vadas įsakė Čosua su šeima po septynių dienų palikti namus, žemę, pasėlius ir išsikelti iš salos.

Kitos salos dvasiniai broliai padėjo Čosua šeimai įsikurti pas juos ir davė žemės pasėliams. Čosua ir jo vyriausiasis sūnus jau pasikrikštijo, o kitas sūnus yra nekrikštytas gerosios naujienos skelbėjas. Neseniai Merė pradėjo tarnauti reguliariąja pioniere (visalaike Karalystės skelbėja). Pasirinkę tarnauti Jehovai, jie prarado aukštą padėtį bei turtą, tačiau kaip ir apaštalas Paulius laiko tai sąšlavomis, palyginus su tuo, ką laimėjo (Filipiečiams 3:8).

Sąžiningas apsisprendimas

Norint paklusti Biblijos išlavintai sąžinei, būtini tikėjimas bei drąsa. Taip ir pasielgė neseniai pasikrikštijusi mergina, vardu Suraang, iš Kiribačio salos Taravos. Ji paprašė atleidžiama nuo vienos iš medicinos sesers pareigų, tačiau vadovybei tai nepatiko, todėl ją išsiuntė dirbti į atokią salą, toli nuo bendratikių.

Toje saloje kiekvienas atvykėlis turėdavo atlikti aukojimo ceremoniją vietos „dvasiai“, antraip, čiabuvių manymu, jis mirs. Suraang nesutikus, kad dėl jos būtų atlikta tokia stabmeldiška ceremonija, kaimo gyventojai laukė, kuomet įžeista dvasia ją pasmaugs. Tačiau Suraang nieko nenutiko ir ji puikiai paliudijo daugeliui žmonių.

Suraang išmėginimai tęsėsi toliau. Kai kurie salos jaunuoliai mėgdavo suvilioti atvykėles, tačiau Suraang nepasidavė jų užmačioms ir liko ištikima Dievui. Šiai liudytojai net pavyko tarnauti reguliariąja pioniere, nors ji ir turėdavo būti pasiruošusi vykti pas pacientą bet kuriuo paros laiku.

Prieš Suraang išleistuves kaimo seniūnai pasakė, kad ji buvo pirma tikroji misionierė šioje saloje. Dėl jos ištikimybės Biblijos principams kai kurie kaimo gyventojai susidomėjo Karalystės žinia.

Kiti sunkumai

Atokiose salose gyvenantiems Jehovos liudytojams nelengva dalyvauti lauko tarnyboje ir lankyti krikščionių sueigas. Štai keturiems iš jų — vienam broliui ir trims seserims — tenka keletą valandų keliauti į sueigas ir atgal. Kiekvieną sykį jie turi triskart perplaukti upę. Kai vanduo pakilęs, brolis plaukia pirmas ir tempia didžiulį puodą su krepšiais, knygomis bei rūbais. Paskui grįžta atgal ir padeda perplaukti seserims.

Sunkoka ir saujelei liudytojų, gyvenančių tolimoje Kiribačio saloje Nonouti. Name, kur jie renkasi į sueigas, telpa tik septynetas aštuonetas žmonių. Kiti susėda lauke ir seka programą pro ploną tinklinę sieną. Visa tai vyksta atviroje vietoje matant kaimo gyventojams, einantiems į savo prašmatnias bažnyčias ir grįžtantiems iš ten. Jehovos tarnai, aišku, žino, kad Dievas vertina žmones, o ne pastatus (Agėjo 2:7). Vienintelė krikštyta tos salos sesuo yra senyvo amžiaus ir negali vaikščioti, todėl liudija padedama jaunos dar nepasikrikštijusios skelbėjos, vežiojančios ją vežimėlyje. Kokį dėkingumą už tiesą rodo šios moterys!

Daugiau nei 2100 Fidžio salyno liudytojų kupini ryžto toliau skelbti gerąją Dievo Karalystės naujieną. Jie tikri, jog dar daug žmonių taps ‛tais, kurie tiki, kad išgelbėtų savo sielą’.

[Žemėlapis 8 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

Australija

Fidžis