Moralinės vertybės smunka

„TOKIŲ dalykų dar nėra buvę“, — pareiškė buvęs Vokietijos kancleris Helmutas Šmitas, apgailestaudamas dėl neseniai pagarsinto didelio valstybės tarnautojų nesąžiningumo. Jo žodžiais tariant, „per gobšumą visiškai nebepaisoma moralės normų“.

Dauguma sutiks su jo nuomone. Moralinės vertybės, pagrįstos Dievo Žodžiu, Biblija, ilgą laiką daugeliui žmonių buvo vadovas, nurodantis, kas gera ir kas bloga. Tačiau dabar jos atmetamos. Taip yra netgi vadinamosiose krikščioniškose šalyse.

Ar biblinės moralės normos svarbios?

Laikytis Biblija pagrįstų moralės normų, be kita ko, reiškia elgtis dorai bei sąžiningai. Tačiau dabar labai paplito apgaudinėjimas, korupcija ir sukčiavimas. Pasak Londono laikraščio The Times pranešimų, kai kurie sekliai, „manoma, paėmę po 100000 svarų sterlingų policijos konfiskuotus narkotikus grąžina nusikaltėliams arba nepateikia įkalčių prieš žymias nusikaltėlių pasaulio asmenybes“. Austrijoje sukčiavimai dėl draudimo yra įprastas dalykas. Vokietijoje mokslo visuomenė buvo apstulbinta, kai tyrinėtojai neseniai atskleidė „vieną skandalingiausių apgaudinėjimo faktų Vokietijos moksle“. Vienas profesorius, „žymus vokiečių genetikas“, buvo apkaltintas plačiu mastu klastojęs arba išgalvodavęs duomenis.

Biblija pagrįstos moralės normos reikalauja ištikimybės santuokoje, tai yra sutuoktinių sąjunga turi būti tvirta. Tačiau nuolat daugėja skyrybų. Katalikų laikraštyje Christ in der Gegenwart (Dabartinis krikščionis) pranešama, jog „netgi ‛konservatyviojoje’ Šveicarijoje vis daugiau santuokų išyra“. Nyderlanduose 33 procentai visų santuokų baigiasi skyrybomis. Viena ponia, keletą pastarųjų metų stebėjusi socialinius pokyčius Vokietijoje, susirūpinusi rašė: „Santuoka dabar laikoma senamadiška. Žmonės tuokiasi nebe visam gyvenimui.“

Tačiau milijonams mūsų laikmečio žmonių biblinės moralės normos yra patikimos bei svarbios. Viena sutuoktinių pora, gyvenanti prie Šveicarijos—Vokietijos sienos, patyrė, kad laikydamasi biblinių moralės principų tapo laimingesnė. Jų žodžiais, „vienintelis tikras gyvenimo vadovas — Biblija“.

O kokia jūsų nuomonė? Ar Biblija gali būti naudingas vadovas? Ar šiandien verta laikytis ja pagrįstų moralės principų?