Skurdžiai toliau skursta
„Visuomenė negali klestėti ir būti laiminga, jeigu didesnė jos dalis skursta ir vargsta.“
TAI XVIII amžiaus ekonomisto Adamo Smito žodžiai. Daugelio nuomone, šiandien dar akivaizdžiau, jog tai tiesa. Skirtumas tarp turtuolių ir beturčių dar ryškesnis. Filipinuose trečdalis gyventojų tenkinasi per dieną mažiau nei 1 doleriu — suma, turtingesnėse šalyse uždirbama per kelias minutes. Jungtinių Tautų Organizacijos ataskaitoje Human Development Report 2002 sakoma, jog „5% turtingiausių pasaulio žmonių pajamos 114 kartų viršija 5% vargingiausių skurdžių pajamas“.
Nors yra gyvenančių ištaigingai, milijonai glaudžiasi bet kur laikinai pasistatytose lūšnose. Kiti neturi ir tokios galimybės; gyvena tiesiog gatvėje pasitiesę ant grindinio kartono ar plastiko gabalą. Daug kas verčiasi kaip išmanydami: rausiasi po sąvartynus, tampo sunkius nešulius, iš vežimėlių renka perdirbamas atliekas.
Nelygybė tarp turtuolių ir vargšų matoma ne vien besivystančiose šalyse. Pasaulio banko duomenimis, „skurdo esama kiekvienoje valstybėje“. Nuo Bangladešo iki Jungtinių Valstijų sutiksi ir labai turtingų, ir tokių, kurie iš paskutiniųjų kovoja už duonos kąsnį ar stogą virš galvos. Laikraštyje The New York Times paskelbtas 2001 metų JAV gyventojų surašymo biuro pranešimas rodo, jog praraja tarp turtuolių ir vargšų Jungtinėse Valstijose nuolat didėja. Pranešime sakoma: „Penktadalis amerikiečių — turtingiausieji — šiemet gavo pusę bendrųjų šeimos pajamų... Penktadalis vargingiausiųjų — 3,5 procento.“ Daugelyje kitų šalių padėtis panaši ar dar blogesnė. Pasaulio banko ataskaita rodo, jog apie 57 procentus planetos gyventojų verčiasi mažiau nei 2 doleriais per dieną.
Negana to, 2002-aisiais milijonus sujaudino pranešimai apie kompanijų vadovus, kurie praturtėjo neaiškiomis aplinkybėmis. Net jei įstatymai nebuvo šiurkščiai pažeisti, daugelis mano, jog šie bosai, pasak žurnalo Fortune, „begėdiškai kraunasi milžiniškus turtus“. Turint omenyje tai, kas darosi pasaulyje, žmonės klausia, kaip gali būti pateisinamas toks didžiulis kai kurių asmenų pelnas, vertinamas šimtais milijonų dolerių, jei daugybė gyvena skurde.
Ar skurdas amžinas?
Sakyti, kad niekas nesirūpina vargšų padėtimi, būtų neteisinga. Geranoriški valstybių tarnautojai bei labdaros organizacijos siūlo, kaip taisyti padėtį. Tačiau faktai nedžiugina. Anksčiau minėtoje Jungtinių Tautų ataskaitoje teigiama, kad, nepaisant kilnių pastangų, „daug šalių gyvena skurdžiau nei prieš 10, 20 metų, kai kurios — skurdžiau nei prieš 30 metų“.
Ar vargšų padėtis beviltiška? Skatiname perskaityti tolesnį straipsnį ir apsvarstyti kai kuriuos vertingus patarimus, galinčius padėti jau dabar, bei sprendimus, apie kuriuos galbūt nė nepagalvojote.