Dvasingumas ir jūsų gerovė
TIKRIAUSIAI negailite laiko rūpintis savo sveikata. Ko gero, kasdien aštuonias valandas skiriate miegui, keletą valandų — maistui gaminti bei pavalgyti ir aštuonias ar daugiau valandų darbui, kad turėtumėte kur gyventi ir kuo maitintis. Susirgę turbūt randate laiko ir negailite pinigų pasikonsultuoti su gydytoju ar pasigaminti kokį naminį vaistą. Švarinate namus, prausiatės, galbūt net nuolat mankštinatės — visa tai darote sveikatos labui.
Tačiau rūpintis sveikata — tai ne vien tenkinti fizinius poreikius. Yra dar kai kas svarbaus, nuo ko priklauso jūsų gerovė. Medicininiai tyrimai rodo, kad fizinė sveikata neatsiejama nuo dvasinės sveikatos, tai yra nuo dvasingumo.
Teigiamas poveikis
„Mokslininkai tyrimais nustatė, kad didesnis dvasingumas palankiai veikia sveikatą“, — tvirtina Melburno (Australija) universiteto profesorius H. Pičas. Apie tai leidinyje The Medical Journal of Australia (MJA) rašoma: „Be to, pastebėta, kad yra ryšys tarp religingumo ir... mažesnio kraujospūdžio, mažesnio cholesterolio kiekio..., net mažesnės rizikos susirgti storosios žarnos vėžiu.“
Panašūs ir 2002 metais Jungtinių Valstijų Kalifornijos Universitete (KU) atliktų tyrimų su 6545 žmonėmis rezultatai. Berklyje nustatyta, kad „pamaldose kartą per savaitę dalyvaujančiųjų gyvenimo trukmė daug ilgesnė už tų, kurie bažnyčią lanko retai arba išvis to nedaro“. Tokių tyrimų vadovas ir KU Berklio Visuomenės sveikatos mokyklos dėstytojas D. Omenas pasakė: „Šis skirtumas išlieka net atsižvelgiant į daugelį veiksnių, pavyzdžiui, socialinę aplinką bei sveikatai įtakos turinčius įpročius, tarkim, rūkymą ir mankštinimąsi.“
Žurnale MJA rašoma, kuo dar pranašiau būti dvasingam: „Australijoje padaryti tyrimai rodo, kad religingų žmonių patvaresnė santuoka, jie mažiau piktnaudžiauja alkoholiu, rečiau vartoja narkotikus, ne taip linkę į savižudybę, rečiau išgyvena nerimą bei depresiją.“ Be to, žurnale BMJ (anksčiau vadinosi The British Medical Journal) sakoma: „Dvasingi žmonės, skirtingai nuo nedvasingų, greičiau ir lengviau įveikia širdgėlą netekę artimojo.“
Nuomonės, kas yra tikrasis dvasingumas, nesutampa. Tačiau akivaizdu, kad dvasingumas turi įtakos jūsų fizinei bei psichinei sveikatai. Tai patvirtina ir beveik prieš 2000 metų pasakyti Jėzaus Kristaus žodžiai: „Laimingi, kurie suvokia savo dvasinius poreikius.“ (Mato 5:3, NW) Kadangi jūsų sveikata ir laimė priklauso nuo dvasingumo, verta pamąstyti, kur ieškoti patikimų dvasinių gairių ir ką reiškia būti dvasingam?
[Iliustracijų šaltinių nuorodos 2 puslapyje]
Nuotraukos: puslapis 18: Mao Dzedungas ir Golda Meir: Hulton/Archive by Getty Images; Francas Ferdinandas: From the book The War of the Nations; Hirohitas, Lindbergas ir Einšteinas: U.S. National Archives photo; Stalinas: U.S. Army photo; Ruzveltas: Franklin D. Roosevelt Library; Čerčilis: The Trustees of the Imperial War Museum (MH 26392)