Kodėl turime rodyti dėkingumą?

„Brangioji Rakele,

Ačiū tau, kad esi man tikro padrąsinimo šaltinis. Nors galbūt to nejauti, tavo ugdantis pavyzdys bei malonūs žodžiai man be galo daug reiškia“ (Dženifer).

AR ESI kada gavęs netikėtą padėkos laiškelį? Jeigu taip, toks dėmesys tikriausiai tave labai pradžiugino. Ir tai natūralu, juk kiekvienas norime būti vertinamas ir pripažįstamas (Mato 25:19-23).

Reikšdami padėką kitam asmeniui, su juo tampame artimesni. Maža to, dėkingumą rodantis žmogus seka Jėzumi Kristumi, kuris visada pastebėdavo gerus darbus (Morkaus 14:3-9; Luko 21:1-4).

Deja, šiandien žodžiu ar laišku dėkojama vis rečiau. Biblijoje sakoma, jog „paskutinėmis dienomis“ žmonės bus „nedėkingi“ (2 Timotiejui 3:1, 2). Jeigu nesame budrūs, paplitusi pasaulio dvasia gali mumyse nuslopinti kilnius dėkingumo jausmus.

Ko turėtų imtis tėvai, norėdami mokyti savo vaikus būti dėkingus? Kam dera rodyti dėkingumą? Kodėl turime nepamiršti dėkoti, net jeigu aplinkiniai to nedaro?

Tarp šeimos narių

Tėvai sunkiai dirba, kad aprūpintų savo vaikus, tačiau kartais jaučia, jog jų pastangos nevertinamos. Kaip galima ištaisyti padėtį? Atkreipkime dėmesį į tris dalykus.

1) Pavyzdys. Norint sėkmingai mokyti vaikus, būtina rodyti gerą pavyzdį. Apie vieną darbščią motiną, gyvenusią senovės Izraelyje, Biblija sako: „Jos vaikai ją giria.“ Kas vaikus to išmokė? Atsakymą randame toje pačioje Biblijos eilutėje: „Jos vyras irgi liaupsina ją“ (Patarlių 31:28). Reikšdami dėkingumą vienas kitam, tėvai vaikams parodo, jog padėkos žodžiai džiugina tą, kuriam dėkojama, padeda stiprinti šeimos ryšius ir liudija apie brandumą.

Tėvas, vardu Stivenas, sako: „Kad dukros imtų iš manęs pavyzdį, ėmiau dėkoti žmonai už pietus.“ Koks buvo rezultatas? „Abi mergaitės tą pastebėjo ir suprato, kaip svarbu būti dėkingoms“, — aiškina Stivenas. Jei esi šeimos žmogus, ar nepamiršti padėkoti sutuoktiniui ar sutuoktinei už kasdienius darbus? Ar dėkoji savo vaikams, netgi jeigu jie daro, kas jiems privalu?

2) Lavinimas. Dėkingumas — tarsi gėlės. Kad suklestėtų, jį, kaip ir gėles, būtina puoselėti. Kaip tėvai gali padėti savo vaikams ugdytis šią savybę? Išmintingasis karalius Saliamonas nurodė vieną svarbią sąlygą: „Teisus žmogus apmąsto, kaip atsakyti“ (Patarlių 15:28).

Tėveliai, ar galite pratinti savo vaikus pamąstyti, jog kiekviena jų gaunama dovana rodo kitų meilę ir dosnumą? Toks apmąstymas tarsi dirva, kurioje dėkingumas gali suvešėti. Marija, išauginusi tris vaikus, sako: „Atsisėdusi mažiesiems kantriai aiškinu, kad tas, kuris davė dovaną, galvojo apie juos ir norėjo parodyti, kaip labai jais rūpinasi. Tokios pamokos atima laiko, bet stengtis verta.“ Taip kalbėdamiesi su vaikais tėvai išmoko juos ne tik, ką sakyti dėkojant, bet ir paaiškina, kodėl būtina dėkoti.

Išmintingi tėvai padeda savo vaikams nemanyti, kad šie yra nusipelnę dovanų, kurias gauna.a Įspėjimas dėl vergų, duodamas Patarlių 29:21, taikomas ir vaikams: „Vergas, lepintas nuo mažens, galų gale taps neklaužada [„nedėkingas“, NW].“

Kaip padėti ir visai mažiems vaikams rodyti dėkingumą? Linda, auginanti tris vaikus, sako: „Rašydami kam nors padėkos atvirukus, abu su vyru skatiname mažuosius irgi prisidėti — ką nors ant atviruko nupiešti ar parašyti savo vardą.“ Nors piešinėlis išeina paprastas, o rašysena sunkiai įskaitoma, vaikams tai puiki pamoka, kaip išreikšti dėkingumą.

3) Atkaklumas. Iš prigimties visi esame linkę būti savanaudiški ir šis polinkis gali slopinti norą dėkoti (Pradžios 8:21; Mato 15:19). Vis dėlto Biblija Dievo tarnus ragina „atnaujinti savo proto dvasią, apsivilkti nauju žmogumi, sutvertu pagal Dievą teisume ir tiesos šventume“ (Efeziečiams 4:23, 24).

Tačiau tėvai iš patirties žino, jog padėti vaikams „apsivilkti nauju žmogumi“ nėra taip paprasta. Jau minėtas Stivenas sako: „Išmokyti dukras, kad dėkotų niekieno neraginamos, prireikė nemažai laiko.“ Bet juodu su žmona nenuleido rankų. „Mūsų atkaklios pastangos davė vaisių, — pasakoja Stivenas. — Dabar džiugu matyti, kaip dukros rodo kitiems dėkingumą.“

Su draugais ir kaimynais

Net jeigu esame dėkingi, kartais padėkoti tiesiog pamirštame. Ar iš tiesų svarbu ne tik jausti dėkingumą, bet ir jį parodyti? Atsakymą rasime apsvarstę vieną atsitikimą su Jėzumi ir būreliu raupsuotųjų.

Keliaudamas į Jeruzalę Jėzus sutiko dešimt raupsuotų vyrų. Biblijoje pasakojama: „Jie sustojo atstu ir garsiai šaukė: ‘Jėzau, Mokytojau, pasigailėk mūsų!’ Pažvelgęs į juos, Jėzus pasakė: ‘Eikite, pasirodykite kunigams!’ Ir beeidami jie pasveiko. Vienas jų, pamatęs, kad išgijo, sugrįžo atgal, balsu šlovindamas Dievą. Jis dėkodamas parpuolė Jėzui po kojų. Tai buvo samarietis“ (Luko 17:11-16).

Ar Jėzui buvo nesvarbu, kad kiti jam nepadėkojo? Biblijoje tęsiama: „Jėzus paklausė: ‘Argi ne dešimt pasveiko? Kur dar devyni? Niekas nepanorėjo sugrįžti ir atiduoti Dievui garbę, kaip tik šitas svetimtautis!’“ (Luko 17:17, 18).

Tie devyni raupsuotieji nebuvo blogi žmonės. Jie parodė tikėjimą Jėzumi ir noriai įvykdė jo paliepimą eiti į Jeruzalę ir pasirodyti kunigams. Vis dėlto, nors iš tikrųjų jautė didelį dėkingumą Jėzui, už tą kilnų darbą jam nepadėkojo. Toks elgesys nuliūdino Kristų. O kaip mes? Jei kas nors mums padaro ką gera, ar pasakome „ačiū“ ir, jei tinkama, ar padėkojame laiškeliu?

Biblijoje teigiama, jog meilė „nesielgia netinkamai, neieško sau naudos“ (1 Korintiečiams 13:5). Taigi nuoširdi padėka liudija ne tik apie žmogaus mandagumą, bet ir apie meilę. Kaip pamoko atsitikimas su raupsuotaisiais, tie, kas nori laimėti Kristaus palankumą, turi rodyti tokią meilę bei dėkingumą visiems, nesvarbu, kokios tautybės, rasės ar religijos jie būtų.

Pagalvok, kada paskutinį kartą dėkojai kaimynui, bendradarbiui, bendramoksliui, ligoninės darbuotojui, pardavėjui ar kam kitam, kas tau padėjo. Galėtum keletą dienų žymėtis, kiek kartų padėkojai ar parašei padėkos žinutę. Iš tų užrašų matytum, kur turi labiau pasistengti rodyti dėkingumą.

Žinoma, didžiausios mūsų padėkos nusipelno Jehova Dievas. Jis — „kiekvieno gero davinio ir tobulos dovanos“ Davėjas (Jokūbo 1:17). Kada paskutinį sykį iš širdies dėkojai jam už tai, ką dėl tavęs padarė? (1 Tesalonikiečiams 5:17, 18)

Kodėl svarbu rodyti dėkingumą, net jei kiti to nedaro?

Kai kurie neatsako į gerumą gerumu ir nėra dėkingi. Kodėl tad turime rodyti dėkingumą, nors kiti to nedaro? Štai viena priežastis.

Darydami gera tiems, iš kurių nesusilaukiame dėkingumo, sekame mūsų maloninguoju Kūrėju, Jehova Dievu. Nors daugelis nevertina jo rodomos meilės, Jehova nesiliauja daręs jiems gera (Romiečiams 5:8; 1 Jono 4:9, 10). Jis „leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų“. Jeigu stengiamės rodyti dėkingumą šiame nedėkingame pasaulyje, pasirodome esą mūsų „dangiškojo Tėvo vaikai“ (Mato 5:45).

[Išnaša]

[Anotacija 15 puslapyje]

Keletą dienų žymėkis, kiek kartų kam nors padėkojai

[Iliustracija 15 puslapyje]

Net mažus vaikus galima mokyti išreikšti dėkingumą

[Iliustracija 15 puslapyje]

Savo pavyzdžiu mokyk vaikus dėkoti