Kodėl susirenkame paminėti Viešpaties vakarienės

1, 2. Ką Jėzus padarė 33 m. e. metų nisano 14-osios vakarą? (Žiūrėk paveikslėlį puslapio viršuje.)

JERUZALĘ apgaubė naktis. Miestas skęsta šiltoje mėnulio pilnaties šviesoje. Dabar 33 m. e. metų nisano 14-oji. Jėzus ir jo apaštalai ką tik atšventė Paschą, paminėjo didingą, pusantro tūkstančio metų senumo įvykį — izraelitų išvadavimą iš Egipto vergijos. Bet tuo vakaras nesibaigia. Jėzus, matant vienuolikai ištikimų apaštalų, įsteigia naują minėjimą — savo mirties. Gyvybę jis paaukos dar tą pačią dienąa (Mt 26:1, 2).

² Jėzus, taręs palaiminimą, duoda mokiniams neraugintos duonos ir sako: „Imkite ir valgykite.“ Tada paima taurę vyno, padėkoja ir sako: „Gerkite iš jos visi“ (Mt 26:26, 27). Ceremonija trumpa ir paprasta. Be duonos ir vyno, Jėzus daugiau nieko nebesiūlys. Tačiau šį ypatingą vakarą savo mokiniams jis turės dar daug ką paaiškinti.

3. Kokius klausimus aptarsime šiame straipsnyje?

³ Jėzus norėjo, kad jo sekėjai rengtų jo mirties minėjimą kasmet. Vėliau šis Minėjimas buvo pavadintas „Viešpaties vakariene“ (1 Kor 11:20). Čia galbūt kyla keletas klausimų: kodėl paminėti Jėzaus mirtį taip svarbu? Ką vaizduoja Minėjimo duona ir vynas? Kaip Minėjimui galime pasiruošti? Kam dera valgyti Viešpaties vakarienės duonos ir gerti vyno? Kaip krikščionys turėtų žiūrėti į Dievo jiems suteiktą viltį?

KODĖL PAMINIME JĖZAUS MIRTĮ

4. Kokią galimybę mums atvėrė Jėzaus mirtis?

⁴ Iš savo protėvio Adomo kiekvienas paveldėjome nuodėmę ir mirtį (Rom 5:12). Joks netobulas žmogus negali sumokėti Dievui išpirkos už savo ar kieno nors kito gyvastį (Ps 49:7-10 [49:6-9, Brb]). Bet Jėzus, būdamas tobulas, savo kūno ir kraujo auka sumokėjo tinkamą išpirką. Kai grįžo į dangų ir Jehova pripažino jo aukos vertę, mums atsivėrė galimybė būti išvaduotiems iš nuodėmės bei mirties ir gauti amžino gyvenimo dovaną (Rom 6:23; 1 Kor 15:21, 22).

5. a) Kas byloja, kad Dievas ir Kristus myli žmoniją? b) Kodėl turėtume dalyvauti Jėzaus mirties minėjime?

⁵ Išpirka byloja apie didžiulę Dievo meilę žmonėms (Jn 3:16). Mus myli ir Jėzus, juk sutiko dėl mūsų atiduoti savo gyvybę. Dar būdamas danguje ir darbuodamasis sykiu su Tėvu, jis, pasak Biblijos, rado džiaugsmo žmonijoje (Pat 8:30, 31). Iš dėkingumo Dievui ir jo Sūnui turėtume dalyvauti Jėzaus mirties minėjime ir paklusti jo paliepimui: „Darykite tai mano atminimui“ (1 Kor 11:23-25).

KĄ VAIZDUOJA MINĖJIMO DUONA IR VYNAS

6. Ką svarbaus suprantame apie Minėjimo duoną ir vyną?

⁶ Įsteigdamas savo mirties minėjimą, Jėzus apie duoną sakė: „Tai yra mano kūnas.“ O apie vyną sakė: „Tai yra manasis ‘sandoros kraujas’, išliejamas už daugelį“ (Mt 26:26-28). Ar tą vakarą Jėzus padarė stebuklą ir duoną pavertė savo kūnu, o vyną — krauju? Tikrai ne. Minėtoje 26-oje eilutėje „Naujojo pasaulio“ vertime prie žodžio „yra“ randame išnašą. Joje pasakyta, kad šis žodis čia pavartotas vaizdavimo, simbolizavimo reikšme. Tąkart, kaip ir daugeliu kitų atvejų, Jėzus kalbėjo perkeltine prasme. Taigi duona ir vynas yra Jėzaus kūno ir kraujo simboliai.

7. Ką vaizduoja Minėjimo duona?

⁷ Tą svarbų vakarą Jėzaus rankose buvo nerauginta duona, likusi nuo Paschos (Iš 12:8). Raugas Biblijoje neretai vaizduoja sugedimą ir nuodėmę (Mt 16:6, 11, 12; Lk 12:1). Tad nerauginta duona tinkamai simbolizavo Jėzaus kūną — tobulą, be nuodėmės (Hbr 7:26). Ir dabar per Minėjimą ant stalo būna padėta neraugintos duonos.

8. Ką vaizduoja Minėjimo vynas?

⁸ Vynas, kurio Jėzus davė savo apaštalams, simbolizavo jo kraują. Mūsų dienomis per Minėjimą vyno reikšmė ta pati. Golgotoje, esančioje už Jeruzalės, Jėzaus kraujas buvo išlietas „nuodėmėms atleisti“ (Mt 26:28; 27:33). Jei vertiname šią neįkainojamą dovaną, Jėzaus išpirką, Minėjimui kasmet norėsime gerai pasiruošti. O kaip galime tai daryti?

KAIP MINĖJIMUI PASIRUOŠTI

9. a) Kodėl svarbu skaityti Biblijos eilutes, nurodytas Minėjimo laikotarpiui? b) Kodėl tu brangini išpirką?

⁹ Viena, kaip galime ruoštis Minėjimui, — tai skaityti Biblijos eilutes, nurodytas mūsų brošiūrėlėje Kasdien tyrinėkime Raštus, ir apmąstyti paskutines Jėzaus gyvenimo žemėje akimirkas. Tai padės nuteikti širdį šiam svarbiam vakarui.b „Mes labai laukiame Minėjimo, — rašė viena sesė. — Kasmet jis darosi vis ypatingesnis. Pamenu, stovėjau laidojimo namuose [...], žiūrėjau į savo brangų tėtį ir pajutau tikrą dėkingumą už išpirką. [...] O taip, aš gerai žinojau, kas rašoma Biblijoje, mokėjau eilutes paaiškinti. Tačiau tik tada, kai pati patyriau, kokia negailestinga yra mirtis, mano širdį užliejo tikras džiaugsmas dėl to, kas per brangią išpirką bus padaryta mūsų labui.“ Norėdami pasiruošti Minėjimui, kiekvienas pagalvokime, ką išpirka suteiks mums asmeniškai.

10. Kaip dar galime pasirengti Minėjimui?

¹⁰ Pasirengti Minėjimui galime ir skirdami daugiau laiko evangelizacijos tarnybai, galbūt tarnaudami pagalbiniais pionieriais. Kai kviečiame žmones į Viešpaties vakarienę ir kalbame jiems apie Dievą, jo Sūnų ir nuostabią ateitį, kuri laukia visų, kas šlovina Jehovą, jaučiame didžiulį džiaugsmą ir pasitenkinimą (Ps 148:12, 13).

11. Kodėl Paulius sakė, kad kai kurie krikščionys per Minėjimą valgė ir gėrė nevertai?

¹¹ Laukdamas Minėjimo, taip pat apmąstyk apaštalo Pauliaus žodžius Korinto krikščionių bendruomenei. (Perskaityk 1 Korintiečiams 11:27-34.) Paulius sakė, kad tas, kuris valgo duonos ir geria iš taurės nevertai, yra „kaltas Viešpaties [Jėzaus Kristaus] kūnui ir kraujui“. Taigi kiekvienas pateptasis „teištiria save, ar yra vertas, ir tik tada valgo [...] ir geria“. Priešingu atveju jis valgytų ir gertų sau pasmerkimą. Dėl nederamo elgesio daugelis korintiečių buvo „silpni, pasiligoję, nemažai kas — [dvasiniu požiūriu] tiesiog mirę“. Galimas dalykas, kai kurie prieš arba per Minėjimą valgydavo ir gerdavo tiek, kad visą vakarą būdavo apsiblausę, nebesuvokė dvasinės to susibūrimo reikšmės. Duoną ir vyną nuo Viešpaties vakarienės stalo jie ėmė išties nevertai, todėl užsitraukė Jehovos nemalonę.

12. a) Su kuo Paulius palygino Minėjimą ir dėl ko bendratikius įspėjo? b) Ką turėtų daryti pateptasis, jei sunkiai nusidėjo?

¹² Lygindamas Minėjimą su vaišėmis, Paulius bendratikius įspėjo: „Negalite gerti iš Jehovos taurės ir iš demonų taurės, negalite valgyti nuo ‘Jehovos stalo’ ir nuo demonų stalo“ (1 Kor 10:16-21). Jei asmuo, valgantis Viešpaties vakarienės duonos ir geriantis vyno, sunkiai nusidėtų, turi prašyti dvasinės vyresniųjų pagalbos. (Perskaityk Jokūbo 5:14-16.) Jeigu toks pateptasis duoda „vaisių, priderančių atgailai“, ragaudamas nuo Viešpaties vakarienės stalo nepagarbos Jėzaus aukai neparodys (Lk 3:8).

13. Kodėl reikia su malda pasvarstyti apie Dievo duotą viltį?

¹³ Ruošdamiesi Minėjimui, kiekvienas taip pat turėtume su malda pasvarstyti apie Dievo duotą amžinojo gyvenimo — kai kuriems danguje, kitiems žemėje — viltį. Juk nė vienas pasiaukojęs Jehovos tarnas ir ištikimas jo Sūnaus sekėjas nenori rodyti nepagarbos brangiai Jėzaus aukai, valgydamas Minėjimo duonos bei gerdamas vyno, kai jam stinga aiškaus įsitikinimo, jog yra pateptasis krikščionis. O iš kur žinoti, ar tau dera ragauti nuo Viešpaties vakarienės stalo?

KAS GALI RAGAUTI MINĖJIMO DUONOS IR VYNO?

14. Ką tie, kas yra naujosios sandoros dalininkai, turi teisę daryti per Minėjimą?

¹⁴ Tie, kas valgo Minėjimo duonos ir geria vyno, nėmaž neabejoja esą naujosios sandoros dalininkai. Štai apie tą vyną Jėzus pasakė: „Ši taurė yra naujoji sandora mano kraujyje“ (1 Kor 11:25). Dievas iš anksto per pranašą Jeremiją nusakė sudarysiąs naują sandorą, kitokią nei Įstatymo sandora su izraelitais. (Perskaityk Jeremijo 31:31-34.) Naująją sandorą Jehova sudarė su dvasiniu Izraeliu (Gal 6:15, 16). Šiai sandorai teisinę galią suteikė Kristaus auka, jo pralietas kraujas (Lk 22:20). Naujosios sandoros tarpininkas yra Jėzus; jos dalininkai, ištikimi pateptieji, gauna dangiškąjį paveldą (Hbr 8:6; 9:15).

15. Kas yra Karalystės sandoros dalininkai ir kokia garbė jiems bus suteikta, jei liks ištikimi?

¹⁵ Krikščionys, ragaujantys Minėjimo duonos ir vyno, žino esą ir Karalystės sandoros dalininkai. (Perskaityk Luko 12:32.) Ši sandora sudaryta tarp Jėzaus ir ištikimų dvasia pateptų jo sekėjų. Kadangi jie liko kartu su Jėzumi jo kentėjimuose, kartu su juo turėjo ir karaliauti danguje (Fil 3:10). Šiandien ištikimi pateptieji irgi yra Karalystės sandoros dalininkai ir drauge su Kristumi valdys aukštybėse per amžius (Apr 22:5). Tie krikščionys Viešpaties vakarienės metu vertai valgo duonos ir geria vyno.

16. Prašom trumpai paaiškinti Romiečiams 8:15-17 prasmę.

¹⁶ Minėjimo duonos ir vyno gali ragauti tiktai tie, kam šventoji dvasia liudija, kad jie yra Dievo vaikai. (Perskaityk Romiečiams 8:15-17.) Rašydamas apie tai, Paulius pavartojo aramėjišką žodį „aba“, kuriuo anuomet vaikas švelniai ir sykiu pagarbiai kreipdavosi į tėvą. Šis žodis byloja, jog asmenis, gavusius „įsūnystės dvasią“, su Jehova sieja ypatingas ryšys. Jie aiškiai supranta esą iš dvasios gimę Dievo vaikai, nes apie tai jų dvasiai liudija pati šventoji dvasia. Nereikia manyti, jog dangišką viltį jie puoselėja dėl to, kad prarado norą gyventi žemėje. Ne, pateptieji tiesiog jaučia, kad jiems skirta valdyti su Jėzumi jo Karalystėje, ir yra tikri, kad jei liks ištikimi iki mirties, jų viltis išsipildys. Šiandien iš 144 000 Kristaus sekėjų, turinčių „patepimą iš Šventojo“, Dievo Jehovos, žemėje yra tik likutis (1 Jn 2:20; Apr 14:1). Jie jaučia tokį artumą su Jehova, kad jo šventosios dvasios skatinami šaukia: „Aba, Tėve!“

BRANGINK TAU SUTEIKTĄ VILTĮ

17. Kokią viltį puoselėja pateptieji ir kas jiems tai liudija?

¹⁷ Jeigu esi pateptasis krikščionis, asmeninėse maldose dažnai pamini savo viltį gyventi danguje. Biblijoje skaitydamas apie Jėzaus ir jo „nuotakos“ tuoktuves, taikai tas eilutes sau ir jų išsipildymo labai lauki (Jn 3:27-29; 2 Kor 11:2; Apr 21:2, 9-14). Kai savo rašytiniame Žodyje Dievas kalba apie savo meilę dvasiniams vaikams, tu iškart pajunti, jog tai skirta tau. O kai Jehova per savo Žodį pateptiesiems sūnums duoda kokių nurodymų, šventoji dvasia ragina tave paklusti ir širdyje tarti: „Čia man.“ Šitaip Dievo dvasia ir tavoji dvasia sutartinai liudija, jog tavo viltis — gyventi danguje.

18. Kokią viltį puoselėja krikščionys iš „kitų avių“ tarpo ir kuo tau pačiam reikšminga ši viltis?

¹⁸ O jei esi tarp „milžiniškos minios“ krikščionių, vadinamų „kitomis avimis“, Dievas suteikia tau galimybę amžinai gyventi čia, mūsų planetoje, paverstoje į nuostabų rojų (Apr 7:9; Jn 10:16). Apmąstydamas Biblijoje užrašytus Dievo pažadus klusniai žmonijai, tu tiesiog netveri džiaugsmu. Kaip lauki to meto, kai sykiu su šeima ir kitais teisiais žmonėmis gėrėsies taikos apstybe! Kaip guodžia pažadas, kad nebestigs maisto, niekas nebeskurs ir nekentės, nebeliks ligų, net mirties! (Ps 37:10, 11, 29; 67:7 [67:6, Brb]; 72:7, 16; Iz 33:24) Kokią jausi laimę, kai skubėsi pasitikti tų, kurie keliami iš mirties ir galės gyventi amžinai! (Jn 5:28, 29) Esi be galo dėkingas Jehovai, teikiančiam tau tokią nuostabią viltį. Rodydamas savo dėkingumą už Jėzaus Kristaus sumokėtą išpirką, tu irgi dalyvauji Minėjime, nors duonos ir vyno neragauji.

AR BŪSI MINĖJIME?

19, 20. a) Kas būtina, kad tau išsipildytų amžinojo gyvenimo viltis? b) Kodėl tu dalyvausi Minėjime?

¹⁹ Kad ir kokią ateities viltį — dangiškąją ar žemiškąją — puoselėji, ji tau išsipildys tik jeigu tvirtai tikėsi Dievu Jehova, Jėzumi Kristumi ir išpirkos galia. Atėjęs į Minėjimą, galėsi darsyk pamąstyti apie savo viltį ir apie tai, kokia svarbi yra Jėzaus auka. Tad būk sykiu su milijonais žmonių, kurie visame pasaulyje 2015 metų balandžio 3-iąją, penktadienį, po saulės laidos rinksis Karalystės salėse ir kitose vietose į Viešpaties vakarienę.

²⁰ Su derama nuostata ruošdamasis Minėjimui ir jame dalyvaudamas, jausi dar didesnį dėkingumą Jehovai ir Jėzui už išpirką. Atidžiai klausydamasis kalbos, būsi paskatintas ir toliau rodyti žmonėms meilę: pasakoti apie tai, kaip juos myli Jehova ir ką nuostabaus yra sumanęs mūsų labui (Mt 22:34-40). Viešpaties vakarienės jokiu būdu nepraleisk.