Kasdien darbuokimės su Jehova

1. Kaip galime bendradarbiauti su Jehova?

KURDAMAS tobulus žmones Jehova numatė, kad jie su juo bendradarbiaus ir taip prisidės prie jo sumanymų įgyvendinimo. Ir nors žmonija tobulybę prarado, ištikimi Jehovos tarnai vis vien gali kasdien su juo darbuotis. Pasak Biblijos, tampame „Dievo bendradarbiais“, kai skelbiame žinią apie Karalystę ir darome žmones Kristaus mokiniais (1 Kor 3:5–9). Tik pagalvokime, kokia garbė, kad, paties visatos Kūrėjo požiūriu, esame verti vykdyti tokią svarbią užduotį. Tačiau išvien su Jehova veikiame ne tik užsiimdami evangelizacija. Šiame straipsnyje aptarsime dar kelis būdus, kaip galime tai daryti: padėdami artimiesiems ir bendratikiams, rodydami svetingumą, pagelbėdami įgyvendinti įvairius teokratinius projektus ir išplėsdami savo tarnybą (Kol 3:23).

2. Kodėl nederėtų lyginti savo ir kitų galimybių Jehovos tarnyboje?

² Nagrinėdami šį straipsnį, pasistenkime nelyginti savo ir bendratikių galimybių Jehovos tarnyboje. Turėkime omenyje, kad mūsų amžius, sveikata, aplinkybės ir gebėjimai skiriasi. Dievo dvasios įkvėptas apaštalas Paulius sakė: „Teištiria kiekvienas savo darbą – tada turės kuo didžiuotis pats iš savęs, o ne lygindamasis su kitu“ (Gal 6:4).

PADĖKIME ARTIMIESIEMS IR BENDRATIKIAMS

3. Kodėl galima sakyti, kad rūpindamasis artimaisiais bendradarbiauji su Jehova?

³ Jehova tikisi, kad rūpinsimės savo artimaisiais. Galbūt tu išlaikai šeimą? Gal esi motina ir kasdien namie prižiūri savo mažamečius vaikus? O gal tau tenka slaugyti pasiligojusius tėvus? Atlikti šeimos pareigas būtina. Dievo Žodyje rašoma: „Kas nesirūpina savaisiais, ypač savo namiškiais, yra išsižadėjęs tikėjimo ir blogesnis už netikintį“ (1 Tim 5:8). Jeigu ir tavo pečius užgulusi tokia atsakomybė, teokratinei veiklai tikriausiai negali skirti tiek laiko, kiek norėtum. Tik nenusimink! Matydamas tavo rūpinimąsi šeima Jehova išties džiaugiasi (1 Kor 10:31).

4. Kaip tėvai parodo, kad pirmenybę skiria Karalystei, ir ką gera už tai patiria?

⁴ Krikščionys tėvai darbuojasi su Jehova, kai padeda savo vaikams užsibrėžti dvasinius tikslus. Nemažai tokių tėvų vėliau mato, kaip jų vaikai imasi visalaikės tarnybos, netgi toli nuo namų. Vieni tarnauja misionieriais, kiti pionieriais ten, kur trūksta gerosios naujienos skelbėjų, dar kiti triūsia Betelyje. Dėl didelio atstumo tokioms šeimoms turbūt nepavyksta susitikti taip dažnai, kaip norėtų. Vis dėlto šie tėvai skatina savo vaikus nepasiduoti ir toliau ištvermingai tarnauti, kad ir kur juos paskirtų. Kodėl? Žinodami, kad jų atžalos pirmenybę teikia Karalystės reikalams, tėvai jaučia pasitenkinimą ir neapsakomą džiaugsmą (3 Jn 4). Jie rodo pasiaukojamą dvasią ir, galimas dalykas, jaučiasi kaip Ona, apie savo sūnų Samuelį pasakiusi: „Skolinu jį Viešpačiui“ (1 Sam 1:28, išnaša). Šitaip bendradarbiauti su Jehova tėvai laiko didele garbe. Kitokio gyvenimo jie nė neįsivaizduoja.

5. Kokią praktinę pagalbą galime suteikti bendratikiams? (Žiūrėk į nuotraukas straipsnio pradžioje.)

⁵ Jeigu tavęs pernelyg nespaudžia šeimyniniai įsipareigojimai, gal galėtum padėti pagyvenusiems, neįgaliems, kitiems ypatingų reikmių turintiems bendratikiams, taip pat tiems, kas jais rūpinasi? Pagalvok, kam praverstų tavo pagalba. Gal kuri sesė slaugo savo pagyvenusius tėvus? Ar negalėtum jos pakeisti, kol ji sutvarkys kitus būtinus reikalus? Gal bendratikiui reikia padėti atvykti į sueigą, apsipirkti ar aplankyti ką ligoninėje? Jei turi automobilį, pasisiūlyk tą brolį ar sesę pavėžėti. Kas žino, gal tavo geras darbas yra Jehovos atsakas į kurio nors bendratikio maldą. (Perskaityk 1 Korintiečiams 10:24.)

BŪKIME SVETINGI

6. Ko Biblija mus moko apie svetingumą?

⁶ „Dievo bendradarbiai“ taip pat pasižymi svetingumu. Graikiškojoje Biblijos dalyje žodis, verčiamas „svetingumas“, paraidžiui reiškia „gerumas svetimiems“ (Hbr 13:2). Dievo Žodyje gausu pavyzdžių, mokančių mus rodyti tokį gerumą (Pr 18:1–5). Stenkimės išnaudoti kiekvieną progą padėti kitiems, nesvarbu, bendratikiai jie ar ne (Gal 6:10).

7. Kuo tau bus naudinga svetingai priimti visalaikius tarnus?

⁷ Išvien su Jehova darbuojamės ir tada, kai po savo stogu priimame besisvečiuojančius visalaikius tarnus. (Perskaityk 3 Jono 5, 8.) Tai puiki galimybė „pasidrąsinti vienas kito tikėjimu“ (Rom 1:11, 12). Štai Olafo pavyzdys. Sykį, kai brolis dar buvo jaunas, jo bendruomenę lankė nevedęs rajono prižiūrėtojas. Vis dėlto nė vienas bendratikis negalėjo pasiūlyti jam nakvynės. Olafas pasiteiravo savo tėvų, kurie, beje, nebuvo Jehovos liudytojai, ar rajono prižiūrėtojas negalėtų apsistoti pas juos. Tėvai sutiko, bet pasakė, kad Olafas turės miegoti ant sofos. Brolis dėl to nė kiek nesigailėjo. Jis prisimena: „Kokia nuostabi savaitė tai buvo! Kas rytą su rajono prižiūrėtoju atsikeldavome anksti ir pusryčiaudami apie daug ką įdomiai pasikalbėdavome. Šitaip padrąsintas užsidegiau troškimu imtis visalaikės tarnybos.“ Pastaruosius keturiasdešimt metų Olafas tarnauja misionieriumi ir gerąją naujieną jam teko skleisti keliose šalyse.

8. Kodėl turime daryti gera net ir tada, kai kiti dėkingumo neparodo? Prašom pateikti pavyzdį.

⁸ Daryti gera kitiems, taip pat ir nepažįstamiesiems, galime labai įvairiai. Ir nors kartais kiti mūsų gerumo iš pradžių nevertina, turime nepaliauti jį rodę. Štai vienas pavyzdys. Mūsų sesė Ispanijoje veda Biblijos studijas iš Ekvadoro atvykusiai moteriai vardu Jesika. Kartą per studijas Jesika negalėjo sulaikyti ašarų. Sesė paklausė, kas nutiko. Moteris pasiguodė, kad prieš emigruodama ji vertėsi labai skurdžiai. Vieną dieną ji nebeturėjo nė kąsnio maisto; viskas, ką galėjo duoti savo dukrai, tebuvo vanduo. Migdydama vaiką ji meldė pagalbos. Visai netrukus į Jesikos duris pabeldė dvi Jehovos liudytojos. Tačiau moteris su jomis elgėsi šiurkščiai ir suplėšiusi pasiūlytą žurnalą klausė: „Nejaugi šituo aš pamaitinsiu savo dukrą?“ Sesės mėgino Jesiką paguosti, bet ji nesileido į kalbas. Kiek vėliau jos atnešė krepšį maisto produktų ir paliko prie moters durų. Ir tik dabar, Ispanijoje studijuodama Bibliją, Jesika suprato, kad anąkart sesių parodytas gerumas buvo Dievo atsakas į jos maldą, tik ji to nepaisė. Moteris tvirtai apsisprendė tarnauti Jehovai. Koks puikus anų sesių dosnumo pavyzdys! (Mok 11:1, 6)

PRISIDĖKIME PRIE TEOKRATINIŲ PROJEKTŲ ĮGYVENDINIMO

9, 10. a) Kokių progų parodyti savanorišką dvasią turėjo senovės izraelitai? b) Kokio darbo bendruomenėje gali imtis krikščionys vyrai?

⁹ Biblijos laikais izraelitai turėjo įvairių galimybių rodyti savanorišką dvasią (Iš 36:2; 1 Met 29:5; Neh 11:2). Šiandien mums taip pat nestinga progų bendratikių labui panaudoti tai, ką turime, – savo įgūdžius, laiką ir materialinius išteklius. Šitaip darydami patirsime daug gera ir jausimės laimingi.

¹⁰ Dievo Žodis ragina vyrus darbuotis su Jehova ir siekti atsakingų pareigų bendruomenėje (1 Tim 3:1, 8, 9; 1 Pt 5:2, 3). Šie broliai nori bendratikiams padėti tiek praktiškai, tiek dvasiškai (Apd 6:1–4). Galbūt vyresnieji tavęs paprašė budėti per sueigą, padėti tvarkyti literatūrą, skirstyti teritorijas, remontuoti Karalystės salę ir panašiai? Broliai, atliekantys šias užduotis, patvirtins, kad nėra nieko maloniau kaip patarnauti kitiems.

11. Ką gera viena sesė patyrė darbuodamasi Karalystės salių statybose?

¹¹ Tie, kas prisideda prie teokratinių projektų įgyvendinimo, neretai susiranda naujų draugų. Štai sesė vardu Mardžė aštuoniolika metų darbavosi Karalystės salių statybose. Po savo sparnu ji priglausdavo jaunesnes seses ir mokydavo jas įvairių įgūdžių. Mardžė patyrė, kad tokia bendra veikla suteikia puikią progą pastiprinti vienas kitą dvasiškai (Rom 1:12). O kai pačiai sesei kildavo sunkumų, padrąsinimo ji sulaukdavo iš bendratikių, su kuriais susibičiuliavo per Karalystės salių statybas. Galbūt ir tau yra tekę prisidėti prie panašių organizacijos užmojų? Pasisiūlyti gali, net jei ir neturi statybos darbų įgūdžių.

12. Kaip tu galėtum padėti nukentėjusiems nuo įvairių nelaimių?

¹² Bendradarbiauti su Jehova galime ir tada, kai mūsų tikėjimo draugus užklumpa įvairios nelaimės. Kaip? Viena, nukentėjusiuosius paremdami finansiškai (Jn 13:34, 35; Apd 11:27–30). Taip pat galime padėti tvarkyti ir atstatyti nuniokotą turtą. Lenkijoje mūsų sesės Gabrielos namus itin smarkiai apgadino potvynis. Tačiau kaip ji nudžiugo, kai broliai iš netoliese esančių bendruomenių atskubėjo jai į pagalbą. „Nenoriu kalbėti apie tai, ko netekau, juk visa tai tėra daiktai, – sako sesė. – Mieliau norėčiau papasakoti, kiek daug įgijau. Šis nutikimas man priminė, kokia didi laimė ir neapsakomas džiaugsmas priklausyti krikščionių bendruomenei.“ Daugelis tų, kurie pergyveno nelaimę ir po to sulaukė meilingos bendratikių pagalbos, jaučiasi praturtėję. O tuos, kas veikdami išvien su Jehova padėjo nukentėjusiesiems, apima malonus pasitenkinimo jausmas. (Perskaityk Apaštalų darbų 20:35 ir 2 Korintiečiams 9:6, 7.)

13. Kodėl galima sakyti, kad padėdami bendratikiams stipriname savo ryšį su Jehova? Prašom pateikti pavyzdį.

¹³ Sesė vardu Stefani drauge su kitais liudytojais džiaugėsi galimybe talkinti Jehovai, kai reikėjo pasirūpinti į Jungtines Valstijas iš karo zonos pabėgusiais bendratikiais. Stefani ir kiti savanoriai padėjo toms šeimoms susirasti būstą, gauti reikalingų baldų. Sesė pasakoja: „Buvome didžiai sujaudinti matydami, kokie jie laimingi ir dėkingi už mūsų pasaulinės brolijos rodomą meilę. Nors tos pabėgėlių šeimos mano, kad mes jiems padėjome, iš tiesų kur kas labiau jie padėjo mums. Brolijos meilė, vienybė, tikėjimas ir kliovimasis Jehova stiprino mūsų pačių meilę jam ir skatino būti dar dėkingesnius už visa, ką iš jo organizacijos gauname.“

IŠPLĖSKIME SAVO TARNYBĄ

14, 15. a) Kokios nuostatos laikėsi pranašas Izaijas? b) Kaip šiandien krikščionys gali sekti Izaijo pavyzdžiu?

¹⁴ Ar nenorėtum su Dievu bendradarbiauti dar glaudžiau? Gal galėtum persikelti ten, kur trūksta evangelizuotojų? Suprantama, tam, kad tarnautume Jehovai, nebūtina vykti kur nors toli. Vis dėlto kai kurių mūsų brolių ir sesių aplinkybės tai leidžia. Šių bendratikių nuostata tokia kaip pranašo Izaijo. Kai Jehova paklausė: „Ką man siųsti? Kas gi bus mūsų pasiuntinys?“, pranašas atsakė: „Štai aš, siųsk mane!“ (Iz 6:8). Jeigu tavo aplinkybės palankios, gal ir tu nori daugiau nuveikti Jehovos tarnyboje? O ką konkrečiai galėtum daryti?

¹⁵ Jėzus apie gerosios naujienos skelbimo ir mokinių ruošimo darbą pasakė štai ką: „Pjūtis išties didelė, o darbininkų maža. Tad melskite pjūties Šeimininką siųsti darbininkų į savo pjūtį“ (Mt 9:37, 38). Ar negalėtum tarnauti pionieriumi ten, kur kaip tik ir trūksta dvasinės pjūties darbininkų? Daugybės mūsų brolių ir sesių nuomone, tai yra geriausias būdas parodyti, jog myli Dievą ir artimą. O gal kuriam nors bendratikiui padėtum išplėsti tarnybą? Ko gero, matai ir kitų galimybių daryti daugiau dėl Jehovos. Jas išnaudodamas patirsi daug džiaugsmo.

16, 17. Kokių dar yra būdų išplėsti tarnybą?

¹⁶ Gal norėtum laikinai pasidarbuoti Betelyje arba teokratinėse statybose? O gal tokiam darbui skirtum vieną ar kelias dienas kas savaitę? Mūsų organizacijai nuolat reikia savanorių, pasiryžusių su bet kokia užduotimi vykti ten, kur bus paskirti. Tai reiškia, kad gali tekti atlikti tokius darbus, kuriems jie neturi tam tikrų įgūdžių ar patirties. Tačiau Jehova labai brangina tuos, kas mielai aukojasi ir tarnauja jam ten, kur tik reikia (Ps 110:3, Brb).

¹⁷ Galbūt norėtum įgyti dar daugiau žinių tam, kad dievatarnystę atliktum efektyviau? Tada gali pareikšti norą mokytis evangelizuotojų tobulinimosi kursuose. Jie skirti lavinti dvasingus visalaikėje tarnyboje besidarbuojančius skelbėjus ir paruošti juos atsakingesnėms užduotims. Kiekvienas, pateikiantis paraišką į šiuos kursus, turi būti pasirengęs jiems pasibaigus priimti bet kokį paskyrimą. Kodėl tau nepasinaudojus tokia galimybe išplėsti savo tarnybą? (1 Kor 9:23)

18. Ką gera patiri kasdien darbuodamasis su Jehova?

¹⁸ Jehova skatina mus būti dosnius, malonius kitiems, nestokoti meilės ir gerumo. Kasdien nuoširdžiai kitais rūpindamiesi jaučiame džiaugsmą, ramybę ir laimę (Gal 5:22, 23). Kad ir kaip klostytųsi mūsų gyvenimo aplinkybės, galime būti laimingi sekdami Jehovos dosnumo pavyzdžiu ir išvien su juo darbuodamiesi (Pat 3:9, 10).