Koks Dievo vardas?

Norėdamas su kuo nors susipažinti, pirmiausia turbūt paklausiate, koks jo ar jos vardas. Jei to galėtumėte paklausti Dievą, ką jis atsakytų?

„Aš esu Jehova. Tai mano vardas“ (Izaijo 42:8, NW).

Gal šis vardas jums negirdėtas? Gali būti, nes versdami Bibliją daugelis vertėjų retai vartoja Dievo vardą arba visai jo nemini. Dažniausiai pakeičia jį titulu „VIEŠPATS“. Tačiau originaliame Biblijos tekste Dievo vardas paminėtas beveik 7000 kartų. Jį sudaro keturios hebrajiškos priebalsės, transliteruojamos JHVH; lietuviškai Dievo vardą paprastai tariame „Jehova“.

Dievo vardas daug kartų paminėtas hebrajiškame Biblijos tekste, taip pat vartojamas daugelyje vertimų.

KODĖL SVARBU ŽINOTI DIEVO VARDĄ

Jis svarbus Dievui. Šį vardą Dievas pats pasirinko. Jehova sako: „Tai bus mano vardas per amžius, šiuo vardu manęs šauksis visos kartos“ (Išėjimo 3:15). Biblijoje Dievo vardas pavartotas daug dažniau nei kuris nors jo titulas – Visagalis, Tėvas, Viešpats ar Dievas – ir dažniau negu bet kuris kitas vardas, pavyzdžiui, Abraomas, Mozė, Dovydas, Jėzus. O dar svarbiau – Jehova nori, kad jo vardas būtų žinomas. Biblijoje skaitome: „Težino žmonės, kad tu, kurio vardas Jehova, – tik tu esi Aukščiausiasis, valdovas visos žemės“ (Psalmyno 83:18, NW).

Jis svarbus Jėzui. Maldoje, kurią daugelis vadina „Tėve mūsų“, Jėzus savo sekėjus mokė Dievą prašyti: „Tebūna šventu laikomas tavo vardas“ (Mato 6:9). Jėzus ir pats meldė Dievą: „Tėve, pašlovink savo vardą!“ (Jono 12:28). Šlovinti Dievo vardą Jėzui buvo vienas svarbiausių dalykų gyvenime, todėl maldoje jis galėjo pasakyti: „Aš daviau jiems pažinti tavo vardą ir duosiu dar pažinti“ (Jono 17:26).

Jis svarbus tiems, kurie pažįsta Dievą. Jau seniai Dievo tarnai suprato, kad jų apsauga ir išgelbėjimas glaudžiai susiję su asmeniniu Dievo vardu. „Jehovos vardas – tvirtas bokštas, teisusis bėga į jį ir randa apsaugą“ (Patarlių 18:10, NW). „Kiekvienas, kas šaukiasi Jehovos vardo, bus išgelbėtas“ (Joelio 2:32, NW). Biblijoje sakoma, kad Dievo vardas padės atskirti tuos, kas jam tarnauja. „Mat kiekviena tauta žengs su savo dievo vardu, o mes žengsime su Jehovos, savojo Dievo, vardu per amžių amžius“ (Michėjo 4:5, NW; Apaštalų darbų 15:14).

KĄ SUPRANTAME IŠ DIEVO VARDO

Dievas – unikali asmenybė. Daugelio biblistų nuomone, Jehovos vardas reiškia „jis daro, kad būtų“. Dievas Jehova savo vardo reikšmę šiek tiek atskleidė Mozei, apie save pasakydamas tokius žodžius: „Aš būsiu, kuo norėsiu būti“ (Išėjimo 3:14, NW). Taigi Dievo vardas reiškia daugiau negu tik tai, kad jis yra visa ko Kūrėjas. Šis vardas nurodo Dievo gebėjimą tapti, kuo reikia, taip pat padaryti, kad ir jo kūriniai taptų, kuo reikia, kad būtų įgyvendintas jo tikslas. Titulai apibūdina Dievo padėtį, valdžią, galią, tačiau tik vardas „Jehova“ pasako viską, kas jis yra ir kuo gali tapti.

Dievui mes rūpime. Dievo vardo reikšmė padeda suvokti, jog jis brangina visus savo kūrinius, taip pat ir mus. Be to, Dievas ėmėsi iniciatyvos ir pats pasakė žmonėms savo vardą, vadinasi, trokšta, kad jį pažintume. Akivaizdu, Dievas nori, kad jį laikytume ne kokia tolima, neaiškia dievybe, o realiu Asmeniu, prie kurio galime artintis (Psalmyno 73:28).

Dievas mums rūpi, jei vartojame jo vardą. Pavyzdžiui, norite su kuo nors susidraugauti ir paprašote vadinti jus vardu. Kaip jaustumėtės, jei tas asmuo niekada į jus vardu nesikreiptų? Ilgainiui tikriausiai suabejotumėte, ar tas žmogus nori būti jūsų draugas. Panašiai ir Jehova pasakė žmonėms savo vardą ir skatina jį vartoti. Jei taip darome, parodome, kad norime būti artimi su Jehova. Jis pastebi netgi tuos, „kurie mąsto apie jo vardą“ arba „kurie brangina jo vardą“ (Malachijo 3:16, NW, išnaša).

Norint pažinti Dievą, žinoti jo vardą būtina, bet tuo neturime apsiriboti. Svarbu išsiaiškinti, kokios jo savybės, kokia asmenybė jis yra.