Elkimės kaip išmintingi
1 Kai Jėzus pakvietė keturis žvejus būti jo sekėjais, šie nieko nelaukę „tuojau [...] nuėjo su juo“ (Mt 4:18-22). Tarsietis Saulius po atsivertimo atgavęs regėjimą irgi neatidėliodamas „beregint ėmė skelbti sinagogose, kad Jėzus yra Dievo Sūnus“ (Apd 9:20). Laikas bėga nenumaldomai — praėjo ir nebesugrąžinsi. Štai kodėl mums svarbu ‘elgtis kaip išmintingiems’ ir gerai naudoti laiką (Ef 5:15, 16).
2 Atsitiktinumas. Tokių galimybių, kokias turime šiandien tarnauti Jehovai, rytoj gali nebebūti (Jok 4:14). Niekas neapsaugotas nuo „atsitiktinumo“ (Mok 9:11, Brb). Be to, kol gyvename šioje santvarkoje, visi senstame ir su amžiumi ateinančios „skausmo dienos“ neišvengiamai riboja mūsų pajėgumus tarnauti Jehovai (Mok 12:1). Dėl to neišmintinga atidėlioti pasiaukojimo Dievui ar laukti, kol atsiras idealios aplinkybės daugiau darbuotis jo tarnyboje, kiek iš tikrųjų galėtume (Lk 9:59-62). Abraomas savo dienų gale džiaugėsi taika bei ramybe. Jis mirė sulaukęs „senatvės ir pasisotinęs gyvenimu“, nes elgėsi išmintingai ir buvo visiškai atsidavęs Jehovai (Pr 25:8, Brb).
3 Laikas trumpas. Taip pat norime branginti laiką, nes jis trumpas (1 Kor 7:29-31). Ši senoji santvarka netrukus prieis savo galą. Tada galimybių dalyvauti didžiojoje pjūtyje — rinkti „žemės derlių“, tai yra avims prilygintus žmones — nebebus (Apr 14:15). Turime saugotis, kad kasdieniai rūpesčiai ir kiti blaškantys dalykai neatimtų laiko, kurį galėtume naudingiau praleisti tarnyboje (Lk 21:34, 35). Koks didžiulis bus pasitenkinimas žinant, jog visas jėgas skyrėme pjūties darbui!
4 Privalome nuolat būti budrūs, kad nepraleistume pasitaikančių puikių progų išplėsti tarnybą. Tad pasiryžkime visomis jėgomis tarnauti Jehovai, „kol dar tebėra šiandien“ (Hbr 3:13). Taip pasirodysime tikrai išmintingi, nes „kas vykdo Dievo valią, tas išlieka per amžius“ (1 Jn 2:17).