Biuletenio „Mūsų tarnyba ir gyvenimas“ priedas
© 2022 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
KOVO 6–12 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | 1 METRAŠČIŲ 23–26
„Jehova – tvarkos Dievas“
it-2-E p. 241
Levitai
Dovydo laikais levitų darbas irgi buvo gerai organizuotas. Vienus levitus Dovydas paskyrė darbų prižiūrėtojais, pareigūnais, teisėjais, vartų sargais, iždininkais. Daugybė kitų levitų padėjo kunigams atlikti visokius darbus prie Dievo Namų: prižiūrėjo kiemus ir valgomuosius, pagelbėdavo kunigams, kai reikėjo atnašauti deginamąsias aukas ir atnašas, rūpinosi šventų daiktų apvalymu, taip pat svėrė, matavo, ėjo sargybą. Levitai muzikantai, panašiai kaip ir kunigai, buvo padalyti į 24 skyrius ir tarnavo pamainomis. Į pamainas visi susiskirstė mesdami burtus. Panašiai darbus pasiskirstė ir vartų sargai – burtai lėmė koks skyrius prie kurių vartų tarnaus (1 Met 23, 25, 26 sk.; 2 Met 35:3–5, 10).
it-2-E p. 686
Kunigas
Šventykloje kunigų darbą organizavo įvairūs pareigūnai. Kunigų tarnystės eilės tvarka buvo nustatyta burtais. Kiekvienas skyrius (iš viso jų buvo 24) tarnavo po savaitę du kartus per metus. O per šventes susirinkdavo visi kunigų skyriai, nes tuomet būdavo aukojama tūkstančiai gyvulių, kaip antai per šventyklos pašventinimo iškilmes (1 Met 24:1–18, 31; 2 Met 5:11; palygink su 2 Met 29:31–35; 30:23–25; 35:10–19). Kunigas galėjo tarnauti ir kitu metu, jei tik jis netrukdydavo kitiems atlikti savo darbo. Kaip teigia rabinų tradicija, Jėzaus laikais kunigų buvo tiek daug, kad vienam skyriui paskirtą savaitę išsidalydavo tą skyrių sudarančios šeimos. Kiekviena šeima šventykloje tarnaudavo dieną arba dvi, priklausomai nuo jos dydžio.
it-2-E p. 451–452
Muzika
Organizuodamas levitų tarnystę šventykloje Dovydas 4000 levitų paskyrė muzikantais ir giesmininkais (1 Met 23:4, 5). 288 iš jų buvo „įgudę giesmininkai, išlavinti giedoti Jehovai“ (1 Met 25:7). Viskam vadovavo trys profesionalai – Asafas, Hemanas ir Jedutūnas (kitas vardas, manoma, Etanas). Kadangi šie trys vyrai buvo trijų Levio sūnų – atitinkamai Geršomo, Kehato ir Merario – palikuoniai, vadinasi, tarp muzikantų ir giesmininkų, tarnavusių šventykloje, buvo visų trijų Levio šeimų atstovų (1 Met 6:16, 31–33, 39–44; 25:1–6). Asafas, Hemanas ir Jedutūnas bendrai paėmus turėjo 24 sūnus ir šie priklausė prie minėtų 288 įgudusių giesmininkų. Kiekvienam iš tų sūnų burtais buvo paskirta vadovauti vienam iš giesmininkų skyrių, kuriame be jo buvo dar 11 įgudusių giesmininkų, parinktų iš jo paties sūnų ir iš kitų levitų. Taigi visi tie 288 ([1 + 11] × 24 = 288) patyrę giesmininkai, kaip ir kunigai, buvo padalyti į 24 skyrius. Jeigu likusius 3712 mokinių išskirstytume po tuos 24 skyrius, išeitų, kad kiekviename skyriuje buvo po 155 mokinius. Tai reiškia, kad vienam įgudusiam giesmininkui teko maždaug 13 įvairaus muzikinio pasirengimo mokinių (1 Met 25:1–31). Tačiau trimitininkai į tą 4000 levitų muzikantų skaičių neįėjo, nes trimitus pūsdavo tik kunigai (2 Met 5:12; palygink su Sk 10:8).
it-1-E p. 898
Vartų sargas
Šventykloje. Savo gyvenimo pabaigoje karalius Dovydas suorganizavo levitų ir kitų šventyklos darbuotojų, įskaitant 4000 vartų sargų, darbą. Vartų sargai buvo suskirstyti į skyrius ir sargaudavo pamainomis po septynias dienas. Jiems buvo pavesta saugoti Jehovos Namus ir pasirūpinti, kad durys tam tikru metu būtų atidarytos arba uždarytos (1 Met 9:23–27; 23:1–6). Kai kurie iš jų dar buvo atsakingi už pinigines aukas, kurias žmonės atnešdavo į šventyklą (2 Kar 12:9; 22:4). Vėlesniais laikais, kai vyriausiasis kunigas Jehojada karaliumi patepė Jehoašą, prie šventyklos vartų buvo pastatyta speciali sargyba, kad saugotų berniuką nuo karalienės Atalijos (2 Kar 11:4–8). Kai karalius Jehoašas stojo į kovą su stabmeldyste, vartų sargai jo nurodymu iš šventyklos išnešė visus Baalui garbinti skirtus reikmenis. Jie buvo sudeginti už miesto (2 Kar 23:4).
Ką vertinga radome
Šlovinti Kūrėją – didžiausia laimė
10 Giedame giesmes (Ps 28:7). Dievą jo tarnai visada šlovindavo ir giesmėmis. Izraelio karalius Dovydas net 288 levitus paskyrė šventyklos giesmininkais (1 Met 25:1, 6–8). Šiandien mes irgi išreiškiame meilę Jehovai gyriaus giesmėmis. Galbūt tau atrodo, kad neturi skambaus balso? Bet pagalvok: nors esame netobuli ir kalbėdami dažnai klystame, vis tiek skelbiame gerąją naujieną ir sueigose atliekame užduotis (Jok 3:2). Tad ir balso netobulumas tenebūna kliūtis giedoti Jehovai. Svarbiausia, kad tai darytume iš širdies.
KOVO 13–19 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | 1 METRAŠČIŲ 27–29
„Tėviškas patarimas sūnui“
Išsaugok krikščionišką savimonę
9 Įsitikink, kad Biblija moko tiesos. Mūsų, kaip Jehovos tarnų, savimonė gali susilpnėti, jeigu nebus tvirtai pagrįsta Šventojo Rašto žiniomis. (Filipiečiams 1:9, 10) Kiekvienas krikščionis – jaunas ir senas – savo paties džiaugsmui turi būti tikras, kad tai, kuo tiki, yra Biblijos tiesa. Paulius bendratikius skatino: „Visa ištirkite ir, kas gera, palaikykite!“ (1 Tesalonikiečiams 5:21) Jauni dievobaimingų šeimų krikščionys turi suvokti, jog tikėjimas negali būti tvirtas vien dėl to, kad tėvai yra tikintys. Saliamono tėvas Dovydas ragino jį patį ‘pažinti savo tėvo Dievą ir tarnauti jam visa širdimi’. (1 Metraščių 28:9, kursyvas mūsų) Jaunajam Saliamonui nepakako vien stebėti, kaip jo tėvas ugdosi tikėjimą Jehova. Jis privalėjo pats pažinti Dievą ir taip darė. Saliamonas Jehovos prašė: „Suteik man išminties ir žinojimo, kaip vesti šią tautą.“ (2 Metraščių 1:10)
Jehovai skirkime visą širdį
13 Pamoka aiški. Jei darome, kas krikščioniui pridera – lankome bendruomenės sueigas, einame į tarnybą, – tai pagirtina. Bet tarnauti Jehovai visa širdimi reiškia daugiau (2 Met 25:1, 2, 27). Jeigu vis prisimintume, ką palikę, ir širdies gilumoje tebebūtume prisirišę prie dalykų, būdingų pasaulio gyvensenai, rizikuotume Dievo akyse prarasti gerą vardą (Lk 17:32). Privalome ‘bodėtis to, kas pikta, tvirtai laikytis to, kas gera’. Tiktai tada mes ‘tiksime Dievo karalystei’ (Rom 12:9; Lk 9:62). Jokie dalykai, kuriuos Šėtono pavergtas pasaulis siūlo, – net jei atrodytų labai naudingi ar patrauklūs, – tegul nesutrukdo tarnauti Dievui visa širdimi (2 Kor 11:14; perskaityk Filipiečiams 3:13, 14).
„Būk stiprus ir ryžtingas! Imkis darbo!“
20 Karalius Dovydas savo sūnui Saliamonui sakė, kad Jehova bus su juo per visą šventyklos statybą (1 Met 28:20). Saliamonui tėvo žodžiai, matyt, įsirėžė giliai į protą ir širdį. Jaunystė ir menka patirtis jam netapo kliūtimi atlikti Dievo pavestą darbą. Jaunasis karalius ryžtingai jo ėmėsi ir su Jehovos pagalba pastatė didingąją šventyklą per septynerius su puse metų.
21 Kaip Jehova kadaise įkvėpė drąsos Saliamonui, taip įdrąsins ir visus mus – jaunuolius, jų tėvus, bendruomenės brolius bei seses – ir padės atlikti tai, kas būtina (Iz 41:10, 13). Jeigu tarnaudami Jehovai nepristigsime drąsos, galime būti tikri, kad jis mus dosniai laimins dabar ir ateityje. Tad būkime drąsūs ir ryžtingai imkimės jo pavesto darbo.
Ką vertinga radome
Būk tikras draugas net kai draugystei kyla pavojus
Karalius Dovydas turėjo ir kitų kompanionų, palaikiusių jį sunkiu metu. Vienas tokių buvo Hušajas, Biblijoje vadinamas „Dovydo draugu“ (2 Sam 16:16; 1 Met 27:33). Jis, galimas dalykas, tarnavo rūmų pareigūnu, ir kadangi buvo artimas Dovydo draugas, kartais tvarkydavo asmeninius karaliaus reikalus.
Dovydo sūnui Abšalomui užgrobus sostą, daugybė izraelitų palaikė naująjį valdovą. Dovydą sūnaus išdavystė labai skaudino. Širdgėlą didino ir ištikimybę pamynę draugai. Vis dėlto Dovydą paliko ne visi. Karaliui bėgant iš Jeruzalės, jo bičiulis Hušajas atėjo su juo susitikti. Jis buvo pasiryžęs rizikuoti gyvybe ir leistis į pavojingą misiją, kad suardytų maištininkų planus. Hušajas to ėmėsi ne vien pareigos jausmo vedamas. Jis elgėsi kaip ištikimas draugas (2 Sam 15:13–17, 32–37; 16:15–17:16).
KOVO 20–26 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | 2 METRAŠČIŲ 1–4
„Mūsų sprendimai turi pasekmes“
it-1-E p. 174, pstr. 5
Kariuomenė
Pradėjus valdyti Saliamonui buvo atverstas naujas Izraelio kariuomenės istorijos puslapis. Nors jo valdymo laikotarpis buvo palyginti ramus, jis pirko vis daugiau žirgų ir kovos vežimų. Didumą žirgų jis atsigabendavo iš Egipto. Kad turėtų kur visus tuos žirgus ir kovos vežimus laikyti, Saliamonui reikėjo pastatyti ištisus miestus (1 Kar 4:26; 9:19; 10:26, 29; 2 Met 1:14–17). Jehovai šis Saliamono sumanymas nepatiko. Todėl po jo mirties, kai Izraelio karalystė suskilo, Izraelio kariuomenės galia smuko. Vėliau pranašas Izaijas rašė: „Vargas tiems, kurie traukia į Egiptą ieškoti pagalbos, kurie pasitiki žirgais ir sudeda viltis į kovos vežimus dėl jų daugumo, viliasi kovos žirgais dėl jų stiprybės. Į Izraelio Šventąjį žvilgsnio jie nekreipia, Jehovos neieško“ (Iz 31:1).
it-1-E p. 427
Kovos vežimas
Iki pat Saliamono laikų izraelitai daug kovos vežimų neturėjo, nes jiems traukti reikėjo žirgų. O Dievas buvo nurodęs, kad karaliai neįsigytų daug žirgų ir jais nesikliautų, tarsi tautos saugumas priklausytų nuo jų (Įst 17:16). Kai tauta pareikalavo karaliaus, Samuelis iš anksto perspėjo, kas jų laukia: „Jis paims jūsų sūnus ir vienus padarys savo kovos vežimų vadeliotojais, kitus raitininkais“ (1 Sam 8:11). Kai Abšalomas, o vėliau ir Adonijas mėgino paveržti iš tėvo sostą, tiek vienas, tiek kitas įsigijo kovos vežimą ir pasirūpino, kad jo priešaky bėgtų 50 vyrų (2 Sam 15:1; 1 Kar 1:5). Karalius Dovydas, nugalėjęs Cobos karalių, sau pasiliko tik 100 kovos vežimų žirgų (2 Sam 8:3, 4; 10:18).
Karalius Saliamonas, norėdamas sustiprinti Izraelio kariuomenę, kovos vežimų skaičių padidino iki 1400 (1 Kar 10:26, 29; 2 Met 1:14, 17). Visą šią karo techniką jis laikė ne tik prie savęs Jeruzalėje, bet ir kituose specialiai tam skirtuose miestuose (1 Kar 9:19, 22; 2 Met 8:6, 9; 9:25).
Ką vertinga radome
Metraščių antros knygos apžvalga
1:11, 12. Savo prašymu Saliamonas parodė Jehovai trokštąs išminties ir pažinimo. Maldos atskleidžia mūsų širdies troškimus. Verta paanalizuoti, ką esame linkę išsakyti maldoje Dievui.
KOVO 27–BALANDŽIO 2 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | 2 METRAŠČIŲ 5–7
„Mano širdis ten bus visuomet“
Nepaliaukime rinktis drauge
Vėliau Jeruzalėje karaliaujantis Dovydas išreiškė stiprų troškimą pastatyti Jehovos šlovei nuolatinius namus. Tačiau jis buvo karvedys, todėl Jehova pasakė: „Mano vardui Namų tu nestatysi.“ Ši užduotis buvo pavesta Dovydo sūnui Saliamonui. (1 Metraščių 22:6–10) Statyba truko septynerius su puse metų. Šventykla buvo iškilmingai atidaryta 1026 m. p. m. e. Jehova patvirtino, kad ją priima, žodžiais: „Pašventinau šiuos Namus, kuriuos tu pastatei, ir suteikiau jiems savo vardą amžinai. Visada ten bus mano akys ir mano širdis.“ (1 Karalių 9:3) Tai reiškė: kol izraelitai bus ištikimi, Jehova laimins tuos namus. Bet jeigu jie ims elgtis blogai, Jehova paniekins tą vietą ir „šie Namai taps griuvėsių krūva“. (1 Karalių 9:4–9; 2 Metraščių 7:16, 19, 20)
it-2-E p. 1077–1078
Šventykla
Istorija. Ši šventykla gyvavo iki pat 607 m. p. m. e., kai ją sugriovė karaliaus Nebukadnecaro vadovaujama babiloniečių kariuomenė (2 Kar 25:9; 2 Met 36:19; Jer 52:13). Kadangi izraelitai vis nuklysdavo prie svetimų dievų, Jehova leido aplinkinėms tautoms užpulti Judą ir Jeruzalę, ir netgi kai kada apiplėšti šventyklą. Būdavo, kad ir patys izraelitai šventyklą apleisdavo ir ja nebesirūpindavo. 993 m. p. m. e. Saliamono sūnaus Rehabeamo dienomis, praėjus vos 33 metams nuo šventyklos pašventinimo iškilmių, jos turtus susigrobė Egipto valdovas Šišakas (1 Kar 14:25, 26; 2 Met 12:9). Karalius Asa (977–937 m. p. m. e.), nors ir gerbė Jehovos Namus, norėdamas apsaugoti Jeruzalę pats atidavė šventyklos sidabrą ir auksą Sirijos karaliui Ben Hadadui I, kad šis nutrauktų sutartį su Izraelio karaliumi Baša (1 Kar 15:18, 19; 2 Met 15:17, 18; 16:2, 3).
Ką vertinga radome
Jis pažįsta „visų žmonių širdis“
Galbūt aplinkiniai ir ne visiškai supranta mūsų išgyvenimus – mūsų nelaimę ir skausmą (Patarlių 14:10). Bet mūsų širdį permato Jehova, o jam mes labai rūpime. Jeigu išliesime savo širdį Jehovai maldoje, gyvenimo naštas nešti bus lengviau. „Paveskite jam visus savo rūpesčius, nes jis jumis rūpinasi“, – sakoma Biblijoje (1 Petro 5:7).
BALANDŽIO 10–16 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | 2 METRAŠČIŲ 8–9
„Ji brangino išmintį“
Kai duodama dosniai
Žinoma, kad aplankytų Saliamoną, Šebos karalienė taip pat paaukojo nemažai laiko bei pastangų. Šeba, matyt, buvo dabartinės Jemeno Respublikos teritorijoje, taigi karalienė su savo kupranugarių vilkstine iki Jeruzalės keliavo daugiau kaip 1600 kilometrų. Pasak Jėzaus, „ji atkeliavo nuo žemės pakraščių“. Kodėl Šebos karalienė ryžosi tokiems sunkumams? Visų pirma ji atvyko „pasiklausyti Saliamono išminties“ (Luko 11:31).
Viešnagė, už kurią buvo gausiai atlyginta
Šiaip ar taip, karalienė atvyko į Jeruzalę „su didžiule palyda, su kupranugariais, apkrautais kvepalais, daugybe aukso ir brangakmeniais“ (1 Karalių 10:2a). Kai kurie sako, kad „didžiulėje palydoje“ buvo ir ginkluota apsauga. Tai suprantama, turint omenyje, jog karalienė buvo galinga, užėmė garbingą postą ir keliavo su dešimčių milijonų dolerių vertės brangenybėmis.
Tačiau atkreipk dėmesį, kad karalienė girdėjo apie garbę Saliamono, ‘pagarsėjusio dėl Viešpaties’. Taigi kelionė nebuvo tik komercinė. Be abejo, pirmiausia karalienė atvyko pasiklausyti Saliamono išminties – galbūt net sužinoti kai ko apie jo Dievą, Jehovą. Kadangi ji tikriausiai buvo kilusi iš Semo ar Chamo palikuonių, Jehovos garbintojų, tad galbūt norėjo sužinoti apie savo protėvių religiją.
Viešnagė, už kurią buvo gausiai atlyginta
Saliamono išmintis bei jo klestinti karalystė Šebos karalienei padarė tokį įspūdį, kad ji „neteko žado“ (1 Karalių 10:4, 5). Kai kieno manymu, ši frazė reiškia, jog jai „užėmė kvapą“. Vienas mokslininkas net padarė prielaidą, kad ji nualpo! Šiaip ar taip, karalienė buvo nustebinta to, ką matė ir girdėjo. Ji pavadino laimingais Saliamono tarnus, nes jie galėjo girdėti savo karaliaus išmintį, ir šlovino Jehovą už tai, kad jis pasodino Saliamoną į sostą. Tada ji dosniai apdovanojo karalių; vien aukso, skaičiuojant pagal šiuolaikinę vertę, ji atgabeno už kokius 40 000 000 dolerių. Saliamonas irgi apdovanojo karalienę, duodamas „visa, ko ji norėjo ir ko ji prašė“ (1 Karalių 10:6–13).
it-2-E p. 990–991
Saliamonas
Išvydusi šventyklos ir Saliamono namų grožį bei didybę, pamačiusi, koks stalo aptarnavimas ir kokia patarnautojų apranga, kokias deginamąsias aukas Saliamonas šventykloje aukoja, Šebos karalienė liko be žado. Ji tarė karaliui: „Dabar žinau, kad man nė pusės nebuvo papasakota. Tavo išmintis ir turtai gerokai pranoksta kalbas, kurias buvau girdėjusi.“ Ji tęsė: „Laimingi tavo žmonės, laimingi tavo tarnai, kurie nuolat stovi tavo akivaizdoje.“ Galiausiai ji šlovino Jehovą už tai, kad jis parodė didžiulę meilę savo tautai Izraeliui ir davė karalių, kuris vykdo teisingumą ir teisumą (1 Kar 10:4–9; 2 Met 9:3–8).
Ką vertinga radome
it-2-E p. 1097
Sostas
Iš visų Izraelio valdovų sostų vienintelis Saliamono padirbdintas sostas Biblijoje aprašytas iki smulkmenų (1 Kar 10:18–20; 2 Met 9:17–19). Jis, regis, stovėjo „Sosto menėje“ – viename iš pastatų, esančių ant Morijos kalno Jeruzalėje (1 Kar 7:7). Biblijoje rašoma, kad sostas buvo padirbdintas iš dramblio kaulo ir padengtas išgrynintu auksu. Jis turėjo ranktūrius ir stovėjo po skliautiniu stogeliu. Šis karališkas sostas, aišku, galėjo būti padirbdintas vien iš dramblio kaulo, bet sprendžiant iš to, kokios medžiagos buvo naudojamos statant šventyklą, sostas greičiausiai buvo padarytas iš medžio, padengtas gryniausiu auksu ir tiesiog gausiai inkrustuotas dramblio kaulu. Iš šono žiūrint galėjo atrodyti, kad sostas padarytas vien iš dramblio kaulo ir aukso. Toliau Biblijoje skaitome: „Į sostą vedė šeši laiptai. [...] Palei sosto ranktūrius stovėjo dvi liūtų figūros. Dar dvylika liūtų stovėjo ant šešeto laiptų, abiejose laiptų pusėse po šešis“ (2 Met 9:17–19). Liūtas yra karališkos valdžios simbolis (Pr 49:9, 10; Apr 5:5). O skaičius 12 veikiausiai yra aliuzija į 12 Izraelio giminių; 12 liūtų, galimas dalykas, vaizduoja 12-os giminių klusnumą ir atsidavimą soste sėdinčiam valdovui. Prie sosto kažkaip buvo pritvirtintas auksinis pakojis. Sprendžiant iš aprašymo, šis dramblio kaulo ir aukso sostas, stovintis ant pakylos, gaubiamas baldakimo ir saugomas didingų liūtų, pranoksta visus kitus to laikmečio sostus, kokius tik yra atradę archeologai, kokie pavaizduoti senovės monumentuose ar aprašyti raštuose. Taikliai yra pastebėjęs vienas metraštininkas: „Jokioje karalystėje nebuvo padaryta nieko panašaus“ (2 Met 9:19).
BALANDŽIO 17–23 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | 2 METRAŠČIŲ 10–12
„Klausyk protingų patarimų“
Jis būtų galėjęs pelnyti Dievo palankumą
Rehabeamas turbūt pasijuto pakliuvęs į spąstus. Jei nusileis žmonių prašymui palengvinti naštą, prabangus jo paties, artimųjų ir dvariškių gyvenimas suprastės. O jei atsisakys tenkinti iškeltus reikalavimus, liaudis gali sukilti. Kaip tad pasielgti? Pirmiausia karalius pasiteiravo seniūnų, tarnavusių dar jo tėvo patarėjais, ir šie siūlė paisyti pavaldinių noro. Bet vėliau Rehabeamas pasitarė su jaunais savo amžiaus vyrais. Paklausęs jų patarimo, karalius nusprendė prie žmonių nesitaikstyti ir jiems išrėžė: „Mano tėvas uždėjo jums sunkų jungą, o aš jį jums dar pasunkinsiu. Mano tėvas jus plakė botagais, o aš plaksiu jus dygliuotais rimbais“ (2 Met 10:6–14, Brb).
Išmok nuspręsti išmintingai
Jehova dar siūlo pasinaudoti ir brandžių susirinkimo narių pagalba (Efeziečiams 4:11, 12). Bet nebus nieko gero, jei patarimo eisime nuo vieno žmogaus prie kito, kol galų gale surasime tokį, kuris patars taip, kaip norėjome, o tada jau pulsime tą patarimą vykdyti. Taip pat svarbu atsiminti Rehabeamą. Svarbiu klausimu jam puikiai patarė seniūnai, anksčiau tarnavę jo tėvui. Bet jis jų neklausė, o nuėjo pasitarti su jaunais vyrais, su kuriais kartu užaugo. Laikydamasis jų patarimo jis nusprendė labai neišmintingai ir todėl prarado didelę karalystės dalį (1 Karalių 12:1–17).
Jei norite patarimo, kreipkitės į tuos, kurie turi gyvenimo patirties, gerai išmano Raštą ir gerbia teisingus principus (Patarlių 1:5; 11:14; 13:20). Kai surandi laiko, apmąstyk visus tinkamus principus ir visą surinktą informaciją. Kai reikalą apmąstysi turėdamas omenyje Jehovos Žodį, teisingas sprendimas tikriausiai išryškės labai greitai (Filipiečiams 4:6, 7).
it-2-E p. 768, pstr. 1
Rehabeamas
Dėl tokio išdidumo ir despotiškumo didžioji dalis izraelitų nuo Rehabeamo nusisuko ir jį paliko. Dovydo namus toliau rėmė tik dvi giminės – Judo ir Benjamino, taip pat palaikė kunigai ir levitai, gyvenantys abiejose karalystėse, bei atskiri asmenys iš dešimties Izraelio giminių (1 Kar 12:16, 17; 2 Met 10:16, 17; 11:13, 14, 16).
Ką vertinga radome
it-1-E p. 966–967
Gauruočiai
Iš Jozuės žodžių, užrašytų Jozuės 24:14, suprantame, kad izraelitams egiptiečių religija buvo padariusi nemenką įtaką. O iš Ezechielio žodžių akivaizdu, kad kai kurie religiniai egiptiečių papročiai ir išėjus iš Egipto dar ilgą laiką buvo gajūs (Ez 23:8, 21). Kai kurių mokslininkų manymu, tai, kad Dievas dykumoje izraelitams davė įsaką nebeatnašauti aukų gauruočiams (Kun 17:1–7), taip pat kad Jeroboamas paskyrė kunigus „šventavietėms, gauruočiams ir tiems veršiams, kuriuos buvo padirbdinęs“ (2 Met 11:15), rodo, kad tarp izraelitų buvo paplitęs ožio garbinimo kultas, kuris klestėjo Egipte, ypač Žemutiniame Egipte. Kaip teigė Herodotas (II, 46), Egipto religija padarė įtaką ir graikams, dėl to jie garbino Paną ir satyrus – gašlias miškų dievybes, turinčias ožio kojas, ragus ir uodegą. Kai kurių manymu, būtent iš šių pusiau žmogaus, pusiau gyvulio dievybių yra kilusi tamsiaisiais amžiais tarp vadinamųjų krikščionių gyvavusi tradicija Šėtoną vaizduoti su ragais, skeltomis kanopomis ir uodega.
Kas iš tiesų buvo tie „gauruočiai“ (hebr. seirim), nėra žinoma. Kai kurių nuomone, tai galėjo būti gyvi ožiai arba ožio pavidalo stabai, tačiau aiškių to įrodymų nėra, taip pat nėra ir Biblijos eilučių, kurios tą patvirtintų. Galimas dalykas, šie dievai taip pavadinti tiesiog dėl to, kad žmonės juos įsivaizdavo esant ožio pavidalo arba gauruotus.
BALANDŽIO 24–30 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | 2 METRAŠČIŲ 13–16
„Jehova kliaukimės visada“
Vaikinai, jūs galite pelnyti kitų pasitikėjimą
12 O dabar prisiminkime karalių Asą. Jaunystėje jis buvo nuolankaus būdo žmogus ir drąsus karvedys. Kai sėdo į savo tėvo Abijos sostą, jis ryžtingai ėmėsi šalinti iš krašto stabmeldystę. Metraščių knygoje pasakojama: „Judo žmonėms jis paliepė ieškoti Jehovos, savo protėvių Dievo, laikytis jo Įstatymo ir įsakymų“ (2 Met 14:1–7). O kai į Judą įsiveržė milijoninė Zeracho vedama kariuomenė, Asa šaukėsi savo Dievo: „Jehova, juk tau nėra skirtumo – tu gali padėti ir galingam, ir bejėgiui. Padėk mums, Jehova, mūsų Dieve, nes mes tavimi kliaujamės.“ Iš to suprantame, kad Asa nė kiek neabejojo Jehovos gebėjimu apginti jį ir visą tautą nuo galingo priešo. Jehova dėl tokio karaliaus pasitikėjimo juo padėjo sutriuškinti etiopų kariuomenę (2 Met 14:8–12).
Vaikinai, jūs galite pelnyti kitų pasitikėjimą
13 Savaime suprantama, susiremti su milijonine kariuomene – ne juokai. Priešus įveikti Asa įstengė tik Jehovos padedamas. Deja, vėliau, kai kilo nauja grėsmė, karalius pamanė, kad apsieis be Jehovos. Tąsyk jam teko stoti į kovą su nedoru Izraelio karaliumi Baša ir šis priešininkas jam atrodė ne toks rimtas. Taigi, užuot kreipęsis į Dievą, Asa pasikvietė į sąjungininkus Sirijos valdovą. Šios strategijos padariniai buvo pražūtingi. Jehova siuntė pranašą Hananį perduoti Asai žinią: „Kadangi pasitikėjai Sirijos karaliumi, o ne Jehova, savo Dievu, Sirijos karaliaus kariuomenė išslydo tau iš rankų.“ Nuo to laiko Asa nebeturėjo ramybės, jį nuolat vargino karai (2 Met 16:7, 9; 1 Kar 15:32).
Vaikinai, jūs galite pelnyti kitų pasitikėjimą
14 Ko iš Asos patirties gali pasimokyti? Kad turi būti nuolankus ir visuomet kliautis Jehova. Stiprus tikėjimas paskatino tave pasiaukoti jam ir pasikrikštyti. Jehova maloningai priėmė tave į savo šeimą. Tačiau ir toliau Dievu pasitikėk visada – ne tik kai reikia priimti svarbiausius gyvenimo sprendimus, bet ir tada, kai reikalas atrodo ne toks rimtas. Galvok apie Dievo valią tiek apsispręsdamas dėl darbo ar gyvenimo siekių, tiek, pavyzdžiui, rinkdamasis pramogas. Nemanyk, kad viską gerai žinai. Patyrinėk, kokie Biblijos principai taikytini tavo aplinkybėmis, ir jais vadovaukis (Pat 3:5, 6). Tada Jehova tavimi džiaugsis ir pelnysi brolių ir sesių pasitikėjimą. (Perskaityk 1 Timotiejui 4:12.)
Ką vertinga radome
Tarnauk Jehovai visa širdimi
7 Kiekvienas galime patyrinėti savo širdį, kad įsitikintume, ar ji visiškai atsidavusi Dievui. Pamąstykime: „Ar esu pasiryžęs paklusti Jehovai net kai sunku? Ar drąsiai stoju už teisingą tikėjimą? Ar prisidedu prie to, kad bendruomenė visais atžvilgiais liktų tyra?“ Tik pagalvokime, kiek drąsos Asai reikėjo, kad pasipriešintų Maakai, kurią visa tauta laikė „motina karaliene“. Mums gal nereikės stoti prieš jokią nedorą karalienę. Tačiau iš Asos vis tiek galime pasimokyti uolumo. Tarkim, tavo šeimos narys arba artimas draugas sunkiai nusideda, nenori atgailauti ir yra atskiriamas nuo krikščionių bendruomenės. Ar būsi ryžtingas ir su tokiu asmeniu nebendrausi? Ką daryti tave skatins širdis?