Biuletenio „Mūsų tarnyba ir gyvenimas“ priedas
© 2023 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
RUGSĖJO 4–10 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | ESTEROS 1–2
„Būkime kuklūs kaip Estera“
Kaip mūsų kuklumas gali būti išbandytas
11 Mūsų kuklumą gali išbandyti ir dėmesys bei pagyros. Pavyzdžiu paimkime nepaprasto dailumo merginą Esterą. Kokia netikėta linkme pasisuko jos gyvenimas! Ji buvo pakviesta į valdovo rūmus ir ištisus metus lepinama visokiomis grožio procedūromis. Kasdien ji leido laiką su daugybe merginų, susirinkusių iš visos Persijos imperijos ir besivaržančių dėl karaliaus dėmesio. Bet pati liko santūri ir pagarbi. Net kai karalius išsirinko ją būti savo žmona, Estera nepasikėlė į puikybę, neprarado kuklumo (Est 2:9, 12, 15, 17).
Ji ryžosi stoti už Dievo tautą
15 Ir štai išaušo diena, kai Estera turėjo eiti pas karalių. Jai buvo leista išsirinkti visa, ko, jos manymu, gali prireikti, – tikriausiai kad valdovui atrodytų kuo patrauklesnė. Tačiau Estera buvo kukli ir neprašė nieko. Pasiėmė tik tai, ką patarė Hegajas (Est 2:15). Ji turbūt suprato, kad vien grožiu karaliaus širdies neužkariaus ir kad daug daugiau galės laimėti nuolankumu ir kuklumu – dorybėmis, kuriomis rūmuose mažai kas pasižymėjo. Ar ji mąstė teisingai?
Kaip mūsų kuklumas gali būti išbandytas
12 Kuklumas ir mums padeda rengtis tvarkingai, elgtis mandagiai ir santūriai. Suprantame, kad gerą įspūdį kitiems padarysime ne girdamiesi ar visais įmanomais būdais stengdamiesi atkreipti į save dėmesį, o rodydami „tykią ir romią dvasią“. (Perskaityk 1 Petro 3:3, 4; Jer 9:22, 23 [9:23, 24, Brb].) Tai, ką apie save manome, galiausiai pasimatys iš mūsų žodžių ir darbų. Gal, norėdami pasigirti, puse lūpų vis užsiminsime turintys kokią nors ypatingą užduotį, žinantys konfidencialių dalykų ar pažįstantys kokių nors atsakingų organizacijos brolių. Arba gal informaciją pateiksime taip, kad atrodytų, jog kokį svarbų darbą atlikome mes vieni, nors iš tiesų prisidėjo ir kiti. Čia vėl verta paminėti puikų Jėzaus pavyzdį. Kalbėdamas jis labai dažnai cituodavo arba perfrazuodavo hebrajiškuosius raštus. Šitaip jis darė tam, kad klausytojai suprastų svarbų dalyką: tai, ką jis sako, yra nuo Jehovos, o ne jo paties sugalvota (Jn 8:28).
Ką vertinga radome
Ar žinote?
Tame persų dantiraštiniame tekste minima, kad Sūzuose prievaizdo (tikriausiai sąskaitininko) pareigas ėjo vyras vardu Marduka. Orientalistas Artūras Ungnadas (Arthur Ungnad) teigia, kad šis dantiraštis anuomet buvo „vienintelis nebiblinis šaltinis, minintis Mordechają“.
Nuo to laiko mokslininkai išvertė tūkstančius persų dantiraštinių dokumentų. Antai Persepolyje šalia miesto sienos, iždinės griuvėsiuose, buvo aptiktos molinės plytelės, datuojamos Kserkso I gyvenamuoju laikotarpiu. Tos plytelės prirašytos elamitų kalba ir jose randame keletą vardų, taip pat minimų Esteros knygoje.
Keliose Persepolio plytelėse irgi kalbama apie Marduką, ėjusį raštininko pareigas Sūzuose karaliaus Kserkso I laikais. Vienoje plytelėje Marduka pavadintas vertėju. Biblijoje apie Mordechają sakoma panašiai. Jis tarnavo karaliaus Ahasvero (Kserkso I) rūmuose ir mokėjo bent dvi kalbas. Sūzuose Mordechajas dažnai sėdėdavo karaliaus rūmų vartuose (Est 2:19, 21; 3:3). Šie vartai buvo didingas statinys ir juose pareigas ėjo karaliaus dvariškiai.
Tarp Mardukos ir Biblijoje minimo Mordechajo yra reikšmingų panašumų. Sutampa jų gyvenimo laikotarpis ir vieta, taip pat tarnybos pareigos. Tai leidžia daryti prielaidą, kad archeologų aptiktuose dokumentuose ir Esteros knygoje kalbama apie vieną ir tą patį asmenį – Mordechają.
RUGSĖJO 11–17 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | ESTEROS 3–5
„Padėk kitiems pamatyti savo potencialą“
it-2-E p. 431, pstr. 7
Mordechajas
Atsisako nusilenkti Hamanui. Po anų įvykių Ahasveras paaukštino Hamaną iš Agago palikuonių – suteikė jam svarbų postą ir įsakė visiems, esantiems karaliaus vartuose, lenktis jam iki žemės. Tačiau Mordechajas nė karto jam nenusilenkė, savo elgesį motyvuodamas tuo, kad yra žydas (Est 3:1–4). Jo paaiškinimas rodo, kad tai buvo ne asmeninių ambicijų, o ištikimybės Dievui Jehovai, kuriam buvo pasiaukojęs nuo gimimo, klausimas. Nusilenkti aukštą padėtį užimančiam žmogui Izraelyje buvo visiškai priimtinas gestas (2 Sam 14:4; 18:28; 1 Kar 1:16). Tačiau Mordechajas suprato, kad nusilenkti Hamanui reikštų kur kas daugiau, nei tik pripažinti jo aukštesnę padėtį. Hamanas greičiausiai buvo amalekietis, o Jehova buvo pasakęs, kad kovos su Amaleku per kartų kartas (Iš 17:16). Taigi Mordechajas turėjo svarų pagrindą nesilenkti Hamanui. Tai buvo ne politinis, o ištikimybės Jehovai reikalas.
Ji ryžosi stoti už Dievo tautą
21 Mordechajas suprato, kad sėdėti rankų sudėjęs negali. Tačiau ką daryti? Estera sužinojusi, kad jos globėjas prislėgtas, nusiuntė jam drabužių, bet Mordechajas paguodos atsisakė. Galimas dalykas, jis jau ilgą laiką svarstė, kodėl Jehova, jo Dievas, leido Esterai atsidurti rūmuose ir ištekėti už pagonio, tapti karaliene. Dabar, regis, ėmė aiškėti, kodėl taip nutiko. Taigi Mordechajas pasiuntė karalienei žinią apie piktas Hamano užmačias ir prisakė, „kad eitų pas karalių užtarti savo tautą ir maldauti dėl jos“ (Est 4:4–8).
Ji ryžosi stoti už Dievo tautą
22 Žinia nuo Mordechajo Esterą tikriausiai pribloškė. Koks didelis tikėjimo išbandymas! Eiti pas karalių ji bijojo, ir Mordechajui aiškiai leido tai suprasti savo atsakyme. Pirmiausia globėjui ji priminė įstatymą: kas nekviestas pasirodo karaliaus akivaizdoje, pasmerkia save myriop. Pasigailėta jo būtų tik jei karalius ištiestų aukso skeptrą. O ar Estera galėjo tikėtis malonės? Juk kai Vaštė valdovo paliepimui nepakluso ir atsisakė pas jį ateiti, malonės nesulaukė. Ir dar Estera pridūrė, kad karalius jos nebuvo pasikvietęs jau trisdešimt dienų. Nebesulaukdama iš Ahasvero jokio dėmesio, ji pagrįstai galėjo manyti, kad prarado savo vyro – nenuspėjamo būdo žmogaus – palankumą (Est 4:9–11).
23 Mordechajas vėl siuntė Esterai žinią. Norėdamas sustiprinti jos tikėjimą, patikino: net jeigu ji ir nesiims nieko daryti, išgelbėjimas žydams ateis iš kitur. Tiktai ar ji pati, žudynėms prasidėjus, nepraras gyvybės? Akivaizdu, Mordechajo tikėjimas buvo labai tvirtas. Jis žinojo, jog nė vienas Dievo pažadas nelieka neįvykdytas, – vadinasi, Jehova neleis, kad jo tautą išnaikintų (Joz 23:14). Esterai Mordechajas taip pat perdavė: „Kas gali žinoti? Galbūt tu pasiekei karališkąjį sostą kaip tik tokiam metui, kaip dabar“ (Est 4:12–14). Mordechajas išties yra sektinas pavyzdys. Jis visiškai pasitikėjo savo Dievu. O mes ar pasitikime? (Pat 3:5, 6)
Ką vertinga radome
Kovojame už tikėjimo laisvę
14 Taigi tikrieji krikščionys, kaip kitados Estera su Mordechaju, kovoja už teisę garbinti Jehovą taip, kaip jis įsakė (Est 4:13–16). Ar prie tokių kovų gali prisidėti ir tu? Nuolat melskis už savo brolius ir seseris, patiriančius persekiojimus ir kitokią neteisybę. Tavo maldos jiems labai reikalingos. (Perskaityk Jokūbo 5:16.) Ar Jehova į tokias maldas atsako? Mūsų pergalės įvairiuose teismuose byloja, kad tikrai taip (Hbr 13:18, 19).
RUGSĖJO 18–24 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | ESTEROS 6–8
„Pavyzdys, kaip bendrauti“
Ji buvo protinga, drąsi ir dėl kitų aukojosi
15 Kadangi Estera buvo kantri ir neskubėjo pačią pirmą dieną kreiptis į karalių dėl žydų tautos, Hamanas per tą laiką spėjo apsigėdyti. O kodėl karalius naktį neužmigo? Ar tik ne Jehova siuntė jam nemigą? (Pat 21:1) Dievo Žodyje ne be reikalo esame raginami laukti Viešpaties. (Perskaityk Michėjo 7:7, Brb.) Taigi, jeigu Jehovos laukiame – jeigu juo pasikliaujame ir rūpimą reikalą pavedame jam, – jis tikrai duos išeitį, ir galbūt nepalyginti geresnę, negu būtume radę patys.
Ji drąsiai prakalbo
16 Estera nebedrįsta ilgiau bandyti Ahasvero kantrybės. Antrąją vaišių dieną ji turi viską papasakoti. Tačiau nuo ko pradėti? Atsitinka taip, kad karalius suteikia jai progą – vėl paklausia, ko ji pageidautų (Est 7:2). Dabar Esterai pats laikas kalbėti.
Ji buvo protinga, drąsi ir dėl kitų aukojosi
17 Įsivaizduokime, kad Estera tyliai pasimeldžia, tada karaliui taria: „Jeigu susilaukiau tavo malonės, karaliau, ir jeigu patinka karaliui, tebūna man suteikta mano gyvastis – tai mano noras – ir gyvastis mano tautos – tai mano prašymas“ (Est 7:3). Atkreipkime dėmesį į žodžius „jeigu patinka karaliui“. Estera iš esmės pasako karaliaus sprendimą gerbsianti, kad ir koks jis būtų. Kaip ji skiriasi nuo buvusios karalienės Vaštės, kuri savo vyrą viešai pažemino! (Est 1:10–12) Be to, Estera karaliui nepriekaištauja, kad jis aklai pasitiki Hamanu. Ji tik maldauja dovanoti jai gyvybę.
Ji buvo protinga, drąsi ir dėl kitų aukojosi
18 Karalių toks prašymas nustebina, net pribloškia. Kas drįsta kėsintis į jo karalienės gyvybę? Estera tęsia: „Mano tauta ir aš esame parduoti, kad būtume sunaikinti! Nužudyti ir išnaikinti! Jeigu būtume buvę parduoti kaip vergai ir vergės, aš būčiau tylėjusi. Bet mūsų priešas negalėtų atitaisyti žalos, padarytos karaliui mūsų žūtimi“ (Est 7:4). Kaip matome, Estera atvirai pasako, koks pavojus iškilo, ir priduria, kad būtų nieko nesakiusi, jeigu jai ir jos tautai grėstų tik vergija. Betgi dabar visą tautą ruošiamasi išnaikinti, ir karaliui tai būtų ne į naudą. Todėl ji negalinti tylėti.
19 Iš Esteros pasimokome, kaip galima žmogų įtikinti, palenkti savo pusėn. Jeigu kokį reikalą prireiks išdėstyti kam iš artimųjų ar valdžios atstovų, daug laimėsime kantrumu, pagarba, atvirumu (Pat 16:21, 23).
Ką vertinga radome
Esteros knygos apžvalga
7:4. Kaip išnaikinant žydus galėjo būti ‘padaryta žala karaliui’? Estera taktiškai užsimena, kad jos tautiečius būtų buvę galima parduoti į vergiją, o juos išnaikinus karaliui bus padaryta žala. Hamano pasiūlyti 10 000 sidabro talentų – daug mažesnė suma už tą, kuri papildytų iždą, jeigu jis būtų sumanęs žydus parduoti. Be to, išžudžius žydų tautą, žūtų ir karalienė.
RUGSĖJO 25–SPALIO 1 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | ESTEROS 9–10
„Jis darbavosi kitų labui“
it-2-E p. 432, pstr. 2
Mordechajas
Mordechajas pradėjo eiti Hamano pareigas ir gavo karaliaus antspaudo žiedą, kuriuo užantspauduojami dokumentai. Be to, Estera pavedė jam prižiūrėti Hamano namus, mat karalius tuos namus buvo jai atidavęs. Mordechajas pasinaudojo karaliaus suteiktais įgaliojimais ir išleido potvarkį, suteikiantį žydams teisę ginti savo gyvybę. Atėjo išgelbėjimo ir džiaugsmo metas. Prie žydų dėjosi ir daugelis žmonių visoje Persijos imperijoje. Adaro 13-ąją, kai turėjo būti įvykdytas karaliaus įsakymas, žydai buvo pasiruošę. Juos rėmė visa valdininkija, nes Mordechajas užėmė aukštas pareigas. Sūzuose žydams buvo leista už save kovoti ir antrą dieną. Visoje Persijos imperijoje žydai nukovė daugiau kaip 75 000 priešų, įskaitant dešimt Hamano sūnų (Est 8:1–9:18). Su Esteros pritarimu Mordechajas įsteigė Purimo šventę – įsakė kasmet minėti adaro 14-ąją ir 15-ąją, „ragino tomis dienomis puotauti ir džiaugtis, vieniems kitus vaišinti, dovanoti dovanas vargšams“. Šią šventę švęsti žydai įsipareigojo patys ir įpareigojo savo palikuonius, taip pat visus, kas prie jų prisidėjo. Mordechajas buvo antras po karaliaus ir labai savo tautiečių gerbiamas. Jis ir toliau darbavosi visų žydų labui ir gerovei (Est 9:19–22, 27–32; 10:2, 3).
it-2-E p. 716, pstr. 5
Purimas
Šventės tikslas. Nors, pasak kai kurių komentatorių, Purimas šiais laikais yra daugiau pasaulietinė nei religinė šventė ir ją neretai lydi visoks nesaikingumas, anuomet, kai ji buvo įvesta ir pradėta švęsti, viskas buvo kitaip. Tiek Mordechajas, tiek Estera abu garbino Dievą Jehovą, tad ir šventė turėjo būti skirta Jehovos garbei. Neklystume sakydami, kad žydams išsigelbėti padėjo pats Jehova, nes grėsmė jiems kilo būtent dėl to, kad Mordechajas buvo atsidavęs Jehovai ir nesutiko lenktis Hamanui. Hamanas greičiausiai buvo amalekietis, o Jehova šiai tautai buvo paskelbęs griežtą nuosprendį. Savo elgesiu Mordechajas parodė, kad tokį Dievo sprendimą gerbia (Est 3:2, 5; Iš 17:14–16). Be to, iš Mordechajo žodžių Esterai (Est 4:14) suprantame, kad jis tikėjosi pagalbos iš aukščiau. Taip pat ir Esteros sprendimas pasninkauti prieš einant pas karalių ir pakviečiant jį į puotą rodo, kad ji prašė Dievą pagalbos (Est 4:16).
„Būkite Dievo sekėjai“ naudodami savo jėgas
12 Vadovauti krikščionių susirinkimui Jehova paskyrė prižiūrėtojus. (Hebrajams 13:17) Šie patyrę vyrai naudoja Dievo duotus įgaliojimus teikti reikiamą pagalbą kaimenei ir rūpintis jos dvasine gerove. Ar jų pareigos duoda teisę viešpatauti? Žinoma, ne! Vyresnieji turi nuosaikiai ir nuolankiai žiūrėti į savo pareigas susirinkime. (1 Petro 5:2, 3) Biblijoje prižiūrėtojams liepiama ‘ganyti Dievo bendruomenę, kurią jis įsigijo savojo Sūnaus krauju’. (Apaštalų darbų 20:28, Jr) Tai tikrai įpareigoja švelniai rūpintis visais ligi vieno kaimenės nariais.
13 Pamėginkime įsivaizduoti: draugas paprašo tave pasaugoti brangiai įsigytą vertingą daiktą. Argi nebūtum atsargus su juo? Taip ir Dievas pavedė vyresniesiems rūpintis tikrai vertinga nuosavybe – susirinkimu, kurį sudaro romūs tarsi avys žmonės. (Jono 21:16, 17) Jehovai jo avys tokios mielos, jog jis išpirko jas savo brangaus viengimio Sūnaus, Jėzaus Kristaus, krauju. Tai pati didžiausia kaina, kokią jis galėjo sumokėti. Nuolankūs vyresnieji tai prisimena ir Jehovos avimis rūpinasi atsakingai.
Ką vertinga radome
Esteros knygos apžvalga
9:10, 15, 16. Nors prisiplėšti grobio buvo leidžiama, kodėl žydai to nedarė? Jie troško apsiginti, o ne praturtėti.
SPALIO 2–8 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | JOBO 1–3
„Iš visos širdies mylėkime Jehovą“
Nojus, Danielius ir Jobas. Kaip galime sekti jų tikėjimo ir klusnumo pavyzdžiu?
16 Kokių išmėginimų Jobas patyrė? Jobo gyvenime būta didelių kontrastų. Prieš užgriūvant visoms nelaimėms, jis buvo „žymiausias iš visų rytiečių“: garsus, turtingas, labai gerbiamas (Job 1:3, NW; 29:7–16). Vis dėlto jis nekėlė savęs aukščiau kitų ir nemanė, kad jam nereikia Dievo. Jehova net pavadino Jobą savo tarnu ir pridūrė: „Tai žmogus be priekaištų ir doras, dievobaimingas ir besišalinantis pikta“ (Job 1:8).
17 Bet staiga jo gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Jobas neteko visko, ką turėjo, prarado net norą gyventi. Šiandien mes žinome, kad vargus jam užtraukė piktasis. Jis apšmeižė Jobą, neva šis tarnauja Dievui vien iš savanaudiškų paskatų. (Perskaityk Jobo 1:9, 10.) Dievas negalėjo tiesiog nuleisti visko negirdomis. Todėl suteikė Jobui galimybę įrodyti, kad yra ištikimas ir tarnauja jam nesavanaudiškai, iš tyros širdies.
Būk Dievui ištikimas
10 Tuos pačius kaltinimus Šėtonas meta ir kiekvienam iš mūsų. Ką tai reiškia tau asmeniškai? Piktasis iš esmės tvirtina, kad giliai širdyje tu Jehovos nemyli, kad už savo gyvybę atiduotum bet ką – net atsisakytum jam tarnauti – ir kad tavo ištikimybė tėra apsimestinė (Job 2:4, 5; Apr 12:10). Kaip dėl to jautiesi? Turbūt tave tai žeidžia. Dabar pagalvok: Jehova tavimi taip pasitiki, kad siūlo ypatingą galimybę parodyti, kad esi jam ištikimas. Jis leidžia Šėtonui tave išmėginti ir neabejoja, kad ištikimybę gali išsaugoti, kad savo elgesiu gali įrodyti Šėtono tvirtinimus esant nepagrįstus. Jehova pažada tau padėti (Hbr 13:6). Kokia garbė – pats Visavaldis tavimi pasitiki! Ar matai, kaip svarbu būti ištikimam? Ištikimai laikydamiesi prie dangiškojo Tėvo, mes paneigiame Šėtono kaltinimus ir giname nuo šmeižto Jehovos vardą, palaikome jo viešpatystę. O kaip savo ištikimybę, tą neįkainojamą dorybę, galime stiprinti?
Ką vertinga radome
Ko pasimokome iš Jėzaus žodžių, ištartų paskutinę valandą
9 Jėzus šaukiasi Dievo. Jausdamas, kad gyvybė jau gęsta, Jėzus sušuko: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?“ (Mt 27:46). Kodėl Jėzus taip pasakė, Biblijoje neatskleidžiama. Tačiau pagalvok, ką iš šių žodžių galime suprasti. Viena, turėjo išsipildyti pranašiški žodžiai iš Psalmyno 22:1. Iš Jėzaus šauksmo taip pat aišku, kad jis suvokė likęs be jokios Jehovos apsaugos. Skirtingai nei Jobą, Jehova, vaizdžiai kalbant, paliko Sūnų be jokios „tvoros iš visų pusių“ (Job 1:10). Jėzus žinojo: Jehova atidavė jį į priešų rankas, kad būtų išmėgintas iki galo – taip smarkiai, kaip joks kitas žmogus žemėje. Ir dar šie Jėzaus žodžiai liudija, kad jis niekuo nenusikalto ir nėra nusipelnęs mirties.
SPALIO 9–15 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | JOBO 4–5
„Neįkliūk į dezinformacijos pinkles“
mwb16.04 p. 3, rėmelis
Drąsink ir stiprink kitus maloniais žodžiais
Jobo kaltintojai
Elifazas
• Kilęs galbūt iš Temano Edomo krašte. Temanas minimas Jeremijo 49:7 kaip edomitų išminties centras.
• Elifazas, matyt, vyriausias ir įtakingiausias iš „guodėjų“, kalbėjo pirmas. Jis pasakė tris kalbas ir šnekėjo ilgiau už kitus du.
Melagingi kaltinimai
• Pašiepė Jobą, kad yra ištikimas, ir tvirtino, jog Dievas net savo tarnais nepasitiki (Job 4, 5).
• Jobą vadino įžūliu ir blogu, sakė, kad Jobas nebijo Dievo (Job 15).
• Kaltino Jobą, kad šis esąs godus ir neteisingas kitiems; tvirtino, jog Dievui iš žmogaus jokios naudos (Job 22).
Vyk šalin klaidingas mintis!
Prisimindamas, ką antgamtiška sykį patyręs, Elifazas pasakojo: „Dvasia praėjo pro mano veidą, ir mano plaukai pasišiaušė. Ji stovėjo, tačiau jos neatpažinau. Pavidalas buvo prieš mano akis; buvo tylu, ir aš išgirdau balsą“ (Jobo 4:15, 16, Brb). Kokia dvasia veikė Elifazo mintis? Smerkiantis tolesnių žodžių tonas rodo, kad ne Dievo angelas, o piktoji dvasia (Jobo 4:17, 18). Antraip argi Jehova būtų supeikęs Elifazą ir du jo draugus už neteisybę? (Jobo 42:7) Elifazas išties buvo demono paveiktas. Jis mąstė visai kitaip negu Jehova.
Nepasiduok Šėtono propagandai
Norėdamas įteigti, kad žmogus viso labo tik silpnas padaras, Šėtonas pasinaudojo vienu iš trijų Jobo lankytojų, Elifazu. Šis apie žmones Jobui kalbėjo, kad jie gyvena „molio namuose, kurių pamatai – dulkės“, ir dar pridūrė: „Jie sutraiškomi lengviau negu kandys, nuo ryto iki vakaro jie trinami į dulkes. Nepastebėti jie žūva amžinai“ (Job 4:19, 20).
Kitur Šventajame Rašte mes prilyginami „moliniams indams“, trapiam gaminiui (2 Kor 4:7). Paveldėję nuodėmę ir netobulumą išties esame silpni (Rom 5:12). Savo jėgomis atsilaikyti prieš Šėtono puolimus neįstengtume. Bet, kaip krikščionys, mes galime kliautis Dievo parama. Jehova savo tarnus, nors ir silpnus, brangina (Iz 43:4). Be to, kiekvienam, kas tik prašo, suteikia šventosios dvasios (Lk 11:13). Ta Dievo „galybės gausa“ padeda mums nesugniužti, kad ir kokį išmėginimą Šėtonas užtrauktų (2 Kor 4:7; Fil 4:13). Jei priešinsimės piktajam „tvirtu tikėjimu“, Dievas duos jėgų, sustiprins (1 Pt 5:8–10). Todėl bijoti Šėtono tikrai neverta.
mrt 32, pstr. 13–17
Saugokitės dezinformacijos
● Įvertinkite šaltinį ir turinį
Biblijoje sakoma: „Visa ištirkite“ (1 Tesalonikiečiams 5:21).
Kol neįsitikinote, kad pasakojimas teisingas, neskubėkite dalytis juo su kitais – net jeigu jis populiarus ar apie jį nuolat kalbama žiniose. O iš kur žinoti, ar tam tikra informacija teisinga?
Įvertinkite šaltinio patikimumą. Žiniasklaidos bendrovės ir kitos organizacijos gali iškreipti pasakojimą dėl savo politinio šališkumo ar komercinio intereso. Tad jei ką nors išgirdote per vieną žiniasklaidos kanalą, būtinai patikrinkite, ką sako kiti šaltiniai. Kartais draugai ne iš blogų paskatų persiunčia klaidingą informaciją elektroniniu paštu arba per socialinius tinklus. Jei negalite patikrinti pradinio šaltinio, naujiena nepasitikėkite.
Įsitikinkite, kad informacija nepasenusi ir tiksli. Patikrinkite datas, įvertinkite, ar pranešimas remiasi faktais, ar teiginiai paremti svariais įrodymais. Būkite ypač atsargūs, jei sudėtinga informacija pateikiama pernelyg supaprastintai arba jei pranešimu siekiama sukelti emocinę reakciją.
Ką vertinga radome
Išlik tvirtas ir laimėk lenktynes už gyvenimą
Didelė atrama stovėti tvirtai yra pasaulinė tikrųjų garbintojų organizacija. Koks malonumas darbuotis kartu su tokia meilinga brolija! (1 Petro 2:17) Taip pat ir mes galime padėti bendratikiams laikytis tvirtai.
Pagalvok, koks paslaugus buvo teisusis Jobas. Netgi apgaulingas guodėjas Elifazas turėjo pripažinti: „Tavo žodžiai drąsino svyruojančius, tu sutvirtinai drebančius kelius.“ (Jobo 4:4) O kaip mes? Kiekvienas esame atsakingas padėti dvasiniams broliams bei seserims ištvermingai tarnauti Dievui. Bendraudami su jais galime elgtis kaip ragina pranašas: „Sustiprinkite suglebusias rankas ir klumpančius kelius.“ (Izaijo 35:3, Brb) Tad kodėl nesiekti tikslo kaskart pastiprinti ir padrąsinti vieną ar kitą bendratikį, kai tik juos sutinkame? (Hebrajams 10:24, 25) Nuoširdus pagyrimas ir dėkingumo žodžiai už jų nuolatines pastangas įtikti Jehovai išties padės jiems likti tvirtiems ir laimėti lenktynes dėl gyvenimo.
SPALIO 16–22 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | JOBO 6–7
„Kai gyvenimas regisi nebemielas“
Jobo knygos apžvalga
7:1; 14:14. Kaip suprasti žodžius „sunki tarnyba“ ir „baudžiava“ (Jr)? Jobo kančios buvo tokios didelės, kad gyvenimas jam atrodė sunki, nepakeliama tarnyba (Jobo 10:17, Jr, išnaša). Kadangi Šeole – nuo mirties iki prikėlimo – esame ne savo valia, laiką išbūtą ten Jobas vadina baudžiava, arba priverstiniu darbu.
Jehova gelbsti tą, kurio dvasia palūžusi
MŪSŲ gyvenimas trumpas ir pilnas vargų (Job 14:1). Suprantama, dėl to neretai jaučiamės prislėgti. Daugelis ištikimų Dievo tarnų, gyvenusių senovėje, irgi kartais jausdavosi nusiminę. Kai kuriems buvo taip sunku, kad net norėjo mirti (1 Kar 19:2–4; Job 3:1–3, 11; 7:15, 16). Bet Jehova visada ateidavo jiems į pagalbą ir sustiprindavo. Skaitydami apie juos Biblijoje galime daug ko pasimokyti ir pasisemti paguodos (Rom 15:4).
Kai neapleidžia mintys pakelti ranką prieš save
Net jei situacija, regis, beviltiška, nepamirškite, kad mūsų laikais vienokios ar kitokios bėdos vargina kone kiekvieną. Biblijoje teigiama: „Visa kūrinija iki šiol dejuoja ir kankinasi“ (Romiečiams 8:22). Nors šiuo metu problema jums gali atrodyti neišsprendžiama, laikui bėgant padėtis dažnai pasitaiso. Bet kas gali padėti dabar?
Išsipasakokite brandžiam, patikimam draugui. Biblijoje skaitome: „Draugas visuomet myli ir brolis pasirodo nelaimėje“ (Patarlių 17:17, Brb). Šioje knygoje aprašytas teisusis Jobas juodžiausiu savo gyvenimo tarpsniu atvėrė širdį kitiems. Kai jautėsi pavargęs nuo gyvenimo, jis kalbėjo: „Viešai išliesiu savo skundą, išsakysiu savo širdies kartėlį“ (Jobo 10:1). Jei kam nors patikėsite savo skausmą, jis atlėgs, ir galbūt į esamą situaciją pažvelgsite kitomis akimis.
Išliekite širdį maldoje Dievui. Kai kurie maldą laiko tik psichologiniu nusiraminimu, bet Biblijoje teigiama kitaip. Psalmyno 65:2 (Jr) Jehova Dievas vadinamas „maldos klausytoju“, o 1 Petro 5:7 skaitome: „Jis jumis rūpinasi.“ Be to, Biblijoje ne kartą pabrėžiama, kaip svarbu pasitikėti Dievu. Štai keli pavyzdžiai:
„Visa širdimi pasitikėk Viešpačiu ir nesiremk vien savo įžvalga. Pripažink jį visur, kad ir ką darytum, ir jis ištiesins tavo kelius“ (PATARLIŲ 3:5, 6).
„Jis [Jehova] išpildys norus Jo bijančių, jų šauksmą išgirs ir išgelbės juos“ (PSALMYNO 145:19, Brb).
„Turime tokį pasitikėjimą juo: ko tik prašome pagal jo valią, jis mūsų klausosi“ (1 JONO 5:14).
„Viešpats toli nuo nedorėlių, o teisiųjų maldas išklauso“ (PATARLIŲ 15:29).
Jei išsakysite Dievui, kas jus slegia, jis jums padės. Juk ne veltui Biblijoje esame skatinami ‘pasitikėti juo visados ir išlieti savo širdį jo artume’ (Psalmyno 62:9 [62:8, Brb]).
Ką vertinga radome
Klausykimės, stenkimės suprasti ir atjausti
10 Jehovos pavyzdžiu seksime, jei stengsimės vienas kitą suprasti. Užsibrėžk sau tikslą brolius ir seses geriau pažinti. Pakalbink juos prieš sueigą ir po jos, tarkis su jais į tarnybą ir, jei įmanoma, pasikviesk pietų. Galbūt paaiškės, kad sesė, kuri atrodė nedraugiška, iš tikro yra drovi, brolis, kuriam, manei, svarbūs pinigai, yra labai dosnus, o mama, kuri su vaikais dažnai vėluoja į sueigas, namuose patiria didelį priešiškumą (Job 6:29). Suprantama, kištis į kitų reikalus mums nederėtų (1 Tim 5:13). Vis dėlto, šį tą žinodami apie bendratikių aplinkybes, geriau juos suprasime.
SPALIO 23–29 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | JOBO 8–10
„Dievo ištikimoji meilė – mūsų stiprybė“
Ar tikrai galime pelnyti Dievo palankumą?
Jobui teko iškęsti daug išbandymų, dėl ko jautė nuoskaudą ir netgi priėjo prie klaidingos išvados, jog Dievui nerūpi, žmogus Jam ištikimas ar ne (Jobo 9:20–22). Jobas buvo taip įsitikinęs savo teisumu, kad, klausantis iš šalies, atrodė, jog laiko save teisesniu už Dievą (Jobo 32:1, 2; 35:1, 2).
Jehovos ištikimoji meilė – mūsų stiprybė
14 Visiems, ką ištikimai myli, Dievas teikia dvasinę apsaugą. Štai kokiais žodžiais Dovydas giedojo: „Tu – mano slėptuvė, tu sergėsi mane sunkiu metu, apsupsi džiugiais išgelbėjimo šūksniais. [...] Tą, kuris pasitiki Jehova, gaubia jo ištikimoji meilė“ (Ps 32:7, 10). Senovės laikais už aukštų, storų miesto sienų žmonės jausdavosi saugiai. Panašiai Jehova dėl savo ištikimosios meilės mus saugo ir gina, kad užklupus pavojams liktume jam visiškai atsidavę. Be to, būtent dėl savo ištikimosios meilės jis patraukė mus prie savęs (Jer 31:3).
Ką vertinga radome
„Kas suvokė Viešpaties mintį?“
19 Ką suprantame gilindamiesi į „Viešpaties mintį“? Pirma – kad Jehovos mąstysena mums atsiskleis, tik jeigu leisimės jo Žodžio formuojami. Niekada nemanykime, kad Jehova yra toks ribotas kaip mes, žmonės, ir nespręskime apie jį vadovaudamiesi savo normomis ir savo mąstysena. Jobas padarė tokią išvadą: „[Dievas] nėra žmogus kaip aš, kad Jam galėčiau atsakyti ir abu galėtumėme stoti į teismą“ (Job 9:32, Brb). Kada imame suvokti Jehovos mintį, pritariame Jobo žodžiams: „Tai tik jo galybės užuominos, mes tik jos šnabždesį teišgirstame. Kas gali suprasti jo galybės griausmą?“ (Job 26:14).
20 O kaip tada, jeigu nesuprantame kai kurių Šventojo Rašto eilučių, ypač jei mums neaiškus Jehovos požiūris tuo ar kitu atveju? Pirmiausia patyrinėkime plačiau, bet jei atsakymo negavome, žiūrėkime į tai kaip į mūsų pasitikėjimo Jehova patikrinimą. Nepamirškime: kai randame tam tikrus sunkiai suvokiamus teiginius, mums yra puiki proga parodyti, jog gerai pažįstame Jehovą, tikime jo meile, teisingumu, kliaujamės visomis kitomis jo dieviškomis savybėmis. Nuolankiai pripažinkime, jog ne visus Jehovos darbus perprantame (Mok 11:5). Tada sutiksime su šiais apaštalo Pauliaus žodžiais: „O Dievo turtų, išminties ir pažinimo gelme! Kokie neištiriami jo sprendimai ir nesusekami jo keliai! Ir kas gi pažino Viešpaties mintį? Ir kas buvo jo patarėjas? Arba kas jam yra davęs pirmas, kad jam būtų atmokėta? Iš jo, per jį ir jam yra visa. Jam šlovė per amžius! Amen“ (Rom 11:33–36).
SPALIO 30–LAPKRIČIO 5 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO | JOBO 11–12
„Kaip tapti išmintingam?“
Jobas aukštino Jehovos vardą
17 Kaip Jobui pavyko likti nepriekaištingam? Aišku viena: dar prieš visas nelaimes šis vyras jau palaikė glaudų ryšį su Jehova. Nepasakyta, kad Jobas būtų žinojęs apie Šėtono mestą iššūkį Dievui, bet patriarcho ryžtas likti iki galo ištikimam nekelia abejonių. Jis pasakė: „Kol mirsiu, neatsisakysiu savo nekaltumo“ (Job 27:5). Kas lėmė tokį artimą Jobo ryšį su Dievu? Jis, aišku, dėjosi širdin visa, ką buvo girdėjęs apie savo tolimų giminaičių, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo, santykius su Jehova. Taip pat ir stebėdamas kūriniją galėjo įžvelgti daugelį Dievo savybių. (Perskaityk Jobo 12:7–9, 13, 16.)
Tu ne vienas – Jehova visada šalia
10 Stiprink draugystę su bendratikiais. Bendruomenėje susirask draugų, iš kurių galėtum mokytis. Tai nebūtinai turi būti tavo bendraamžiai. Biblijoje rašoma, kad „žilagalviai yra prikaupę išminties“ (Job 12:12). Vyresnio amžiaus broliai ir sesės irgi gali mokytis iš jaunesnių. Dovydas buvo daug jaunesnis už Jehonataną, tačiau tai nesukliudė jiems tapti gerais bičiuliais (1 Sam 18:1). Dovydas ir Jehonatanas padėjo vienas kitam atlaikyti įvairius išmėginimus ir tarnauti Jehovai (1 Sam 23:16–18). Irina, kurios šeimoje šiuo metu nėra kitų liudytojų, sako: „Bendratikiai tikrai gali tapti mūsų dvasiniais tėvais, broliais ir seserimis. Jie mums yra dovana nuo Jehovos.“
11 Tiesa, įgyti draugų gali būti nelengva, ypač jeigu esi drovus žmogus. Štai nedrąsi sesė vardu Ratna dėl tikėjimo patyrė didelį aplinkinių priešiškumą, tačiau bendruomenės padedama atsilaikė. Ji sako: „Man reikėjo pripažinti, kad be savo dvasinės šeimos pagalbos ir paramos neapsieisiu.“ Gal nesi linkęs kitiems atskleisti savo jausmų, tačiau atmink, kad atviras bendravimas yra artimos bičiulystės pagrindas. Draugai mielai tave padrąsins ir palaikys, tik jie turi žinoti, kokios pagalbos tau reikia.
12 Labai geras būdas įgyti draugų – eiti kartu su bendratikiais į tarnybą. Jau minėta Kerol sako: „Tarnyba ir kitokia teokratinė veikla labai suartino mane su daugeliu sesių. Ne vienus metus jos buvo man didelė parama nuo Jehovos.“ Taigi išties verta susirasti draugų tarp tikėjimo brolių ir sesių. Juk bendratikiai yra Jehovos dovana tau. Jie padės įveikti vienatvės jausmą ir slogią nuotaiką (Pat 17:17).
it-2-E p. 1190, pstr. 2
Išmintis
Dievo išmintis. Dievas Jehova vienintelis yra absoliučiai išmintingas (Rom 16:27; Apr 7:12). Žinios – tai faktų žinojimas ir kadangi Jehova yra Kūrėjas, esantis „nuo amžių ir per amžius“ (Ps 90:1, 2), jis žino viską apie visatą, apie jos struktūrą, apie visa, kas joje vyksta. Dievas nustatė gamtos ciklus ir dėsnius, kuriais remdamiesi žmonės gali atlikti visokius tyrimus ir išrasti ką nors nauja ir be kurių pažanga jokioje srityje nebūtų įmanoma (Job 38:34–38; Ps 104:24; Pat 3:19; Jer 10:12, 13). Taigi visiškai logiška manyti, kad ne mažiau svarbūs ir Dievo nustatyti moralės dėsniai – be jų žmogaus gyvenimas nebūtų stabilus ir sėkmingas, jo sprendimai nebūtų patys geriausi (Įst 32:4–6). Nėra nieko, ko Dievas nesuprastų ir neišmanytų (Iz 40:13, 14). Nors Dievas ir leidžia, kad tam tikri dalykai kurį laiką vyktų ne pagal jo nustatytas teisingumo normas, ateitis yra jo rankose ir vieną dieną vėl viskas vyks tiksliai pagal jo valią, jo žodis tikrai neliks tuščias (Iz 55:8–11; 46:9–11).
Ką vertinga radome
Kaip rasti bendrą kalbą su paaugliu
▪ Ar įžvelgiu, kas slypi už žodžių? Jobo 12:11 rašoma: „Ar ne ausis svarsto žodžius, kaip gomurys ragauja maistą?“ Dabar labiau nei kada nors anksčiau tau būtina svarstyti tai, ką sako sūnus arba dukra. Paaugliai dažnai kalba kategoriškai, pavyzdžiui, gali sakyti: „Tu visada elgiesi su manim kaip su vaiku!“ arba „Tu niekada manęs nesiklausai!“ Užuot kariavus dėl žodžių „visada“ ir „niekada“, suprask, kad tavo vaikas sako nebūtinai tą, ką galvoja. Štai „tu visada elgiesi su manim kaip su vaiku“ gali reikšti „tu manimi nepasitiki“, o „tu niekada manęs nesiklausai“ – „noriu tau pasakyti, kaip iš tikrųjų jaučiuosi“. Pasistenk išgirsti ne tik žodžius, o kas iš tiesų norėta jais pasakyti.