Biuletenio „Mūsų tarnyba ir gyvenimas“ priedas
© 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
GEGUŽĖS 5–11 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 12
Už darbštumą bus atlyginta
Krikščioniška savybė, vertingesnė nei deimantai
Kai kuriems Jehovos tarnams uždirbti tiek, kad padengtų būtiniausias pragyvenimo išlaidas, yra sunkoka. Vis dėlto jie neieško lengvo, bet nesąžiningo būdo padėčiai pagerinti, tiesiog toliau stropiai darbuojasi. Taip parodo, jog sąžiningumą bei kitas Dievui mielas savybes brangina labiau už materialinius dalykus (Pat 12:24; Ef 4:28).
Kaip pamėgti sunkų darbą
Ypač vertas dėmesio paskutinis klausimas, nes dažniausiai džiaugsmą patiriame, kai matome, kaip tai reikalinga ne tik mums. Net Jėzus pasakė: „Didesnė laimė duoti negu imti“ (Apaštalų darbų 20:35). Be tų, kurie iš jūsų darbo turės tiesioginės naudos, kaip antai klientai ir darbdaviai, yra ir daugiau žmonių, pavyzdžiui, šeimos nariai ir vargstantieji.
Šeimos nariai. Kai šeimos galva uoliai stengiasi aprūpinti savo namiškius, jie patiria dvejopą naudą. Pirma, pasirūpinama jų būtiniausiais poreikiais: maistu, drabužiais, pastoge. Šitaip vyras atlieka Dievo jam patikėtą pareigą rūpintis savaisiais (1 Timotiejui 5:8). Antra, darbštus šeimos maitintojas savo pavyzdžiu moko, kaip svarbu uoliai dirbti. „Mano tėtis – puikus pavyzdys žmogaus, turinčio tinkamą požiūrį į darbą, – pasakoja pirmesniame straipsnyje cituotas Šeinas. – Jis sąžiningai dirbo visą gyvenimą, didžiąją jo dalį – staliumi. Iš jo išmokau, kaip svarbu savo rankomis pelnyti duoną darant tai, kas naudinga kitiems žmonėms.“
Vargstantieji. Apaštalas Paulius krikščionims patarė uoliai triūsti, kad turėtų kuo pasidalyti su stokojančiu (Efeziečiams 4:28). Ir išties, kai būdami darbštūs apsirūpiname patys ir patenkiname savo šeimos poreikius, galime padėti ir tiems, kuriems gyvenime ne taip gerai sekasi (Patarlių 3:27). Taigi sunkiai dirbdami galime patirti, kad didesnė laimė duoti, negu imti.
Ką vertinga radome
ijwyp straipsnis 95, pstr. 10–11
Ar esu ištvermingas?
● Objektyviai įvertink problemą. Mokykis atskirti dideles problemas nuo menkų. Biblijoje sakoma: „Kvailys iškart parodo susierzinimą, o supratingas žmogus įžeidimą nukenčia“ (Patarlių 12:16). Neverta jaudintis dėl kiekvienos nesėkmės.
„Mokykloje vaikai skundžiasi dėl visokių smulkmenų. Socialiniuose tinkluose sulaukia draugų pritarimo ir taip dar labiau įsiaudrina. Visa tai trukdo jiems blaiviai įvertinti situaciją“ (Džoana).
GEGUŽĖS 12–18 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 13
Neik paskui „nedorėlio žibintą“
„Išmintingojo pamokymas“ – gyvybės šaltinis
Toliau Saliamonas sako, kad naudingiausia elgtis, kaip pataria Jehova. „Teisiųjų šviesa džiūgauja, – jis sako, – o nedorėlių žibintas gęsta.“ (Patarlių 13:9)
Žibintas simbolizuoja mūsų gyvenimo kelio šviesą. ‘Dievo žodis yra žibintas teisiojo žingsniams ir šviesa jo takui.’ (Psalmyno 119:105) Jis – neišsenkamų Kūrėjo žinių bei išminties lobynas. Kuo geriau perprantame Dievo valią bei jo tikslus, tuo ryškesnė darosi kelią mums rodanti dvasinė šviesa. Koks džiaugsmas! Kodėl mus turi blaškyti pasaulio išmintis arba „tariamasis pažinimas“? (1 Timotiejui 6:20; 1 Korintiečiams 1:20; Kolosiečiams 2:8)
O nedorėlio žibintas užges, kad ir kaip ryškiai šviestų, kad ir kaip žmogus klestėtų. Toks asmuo atsidurs tamsoje ir jo koja suklups. Be to, jis „neturi ateities“. (Patarlių 24:20)
Tarnauk Jehovai ir džiaukis tikra laisve
3 Jei Šėtonui pavyko suvedžioti du tobulus žmones ir, negana to, patraukti paskui save daugybę dvasinių esybių, jisai ir mus gali paskatinti nuo Dievo nusigręžti. Šiandieną piktasis naudoja bemaž tokią pat strategiją kaip anuomet. Mėgina apgaule mums įteigti, kad Dievo normos atima gyvenimo džiaugsmą ir yra grynas apsunkinimas (1 Jn 5:3). Jeigu prie šitaip mąstančių žmonių vis gretinamės, neteisinga mąstysena lengvai gali persiduoti ir mums. Viena sesuo, kuriai dabar 24 metai, sako: „Blogos draugijos mane labai paveikė – ypač todėl, kad bijojau turėti savo nuomonę, kitokią nei bendraamžių.“ Mergina net pasielgė amoraliai. Tu tikriausiai irgi žinai, kaip sunku būna eiti prieš srovę.
„Gudrus žmogus visur elgiasi protingai“
Gudrus ir teisingas žmogus, kuris elgiasi išmaniai, bus laiminamas. Saliamonas patikina: „Teisus valgo sočiai iki valios, o nedorėlių pilvas tuščias.“ (Patarlių 13:25) Jehova žino, kas mums naudinga visose gyvenimo srityse, ar tai būtų šeima, santykiai su kitais, tarnyba ar drausminimas. Be abejo, išmintingai taikydami jo Žodžio patarimus, džiaugsimės pačiu puikiausiu gyvenimu.
Ką vertinga radome
Tinkamai naudokimės Dievo mums suteikta galia
10 Dievas tėvams suteikė įgaliojimus auklėti savo vaikus. Biblijoje raginama: „Tėvai, neuikite savo vaikų, auklėkite juos drausmindami ir protindami taip, kaip patinka Jehovai“ (Efeziečiams 6:4). Biblijoje žodis „drausminti“ gali reikšti „lavinti“, „mokyti“ (Patarlių 4:1, 2). Vaikus drausminti būtina. Jeigu jie žino, ko iš jų tikimasi, kas jiems galima ir kas ne, jie jaučiasi saugūs, sėkmingai bręsta. Dievo Žodyje sakoma, kad toks drausminimas yra meilės išraiška (Patarlių 3:11, 12). Todėl jame paminėta „sudrausminimo rykštė“ nereiškia, kad vaiką galima emociškai ar fiziškai žaloti (Patarlių 22:15). Tėvams nevalia piktnaudžiauti jiems suteikta valdžia ir savo atžalų drausminti pernelyg griežtai, šiurkščiai. Vaikus jie turi auklėti su meile, antraip juos gniuždytų (Kolosiečiams 3:21). Jei yra nuosaikiai, tinkamai drausminami, vaikai jaučiasi mylimi ir supranta: tėvams rūpi, kokie žmonės iš jų išaugs.
GEGUŽĖS 19–25 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 14
Ištikus nelaimei apmąstyk kiekvieną žingsnį
Brangink gyvybės dovaną
10 Tiesa, ne visų pavojų įmanoma išvengti. Galime nukentėti nuo stichinės nelaimės, epidemijos ar smurtinio išpuolio. Tačiau sužalojimo ar žūties tikimybė bus mažesnė, jeigu paisysime valdžios įvestos komendanto valandos, nurodymų dėl evakuacijos ir kitų apribojimų (Rom 13:1, 5–7). Kai kurias grėsmes galime numatyti iš anksto, tad tikrai išmintinga laikytis valdžios institucijų patarimų, kaip joms pasirengti. Pavyzdžiui, vertėtų pasiruošti kuprinę su vandens, ilgai negendančio maisto atsargomis ir skubios pagalbos rinkiniu.
11 O ką daryti, jeigu mūsų krašte plinta užkrečiama liga? Turime klausyti oficialių nurodymų plauti rankas, laikytis fizinio atstumo, dėvėti veido kaukę ir karantinuotis. Mūsų atsakingas elgesys liudija, kad gyvybės dovaną labai branginame.
12 Kai susidaro kokios nors ekstremalios situacijos, tarp žmonių ir netgi žiniasklaidoje neretai ima sklisti įvairūs gandai. Užuot tikėjęs „viskuo, kas jam sakoma“, Dievo tarnas turėtų vadovautis patikimiausiais oficialiais šaltiniais ir gydytojų rekomendacijomis. (Perskaityk Patarlių 14:15.) Vadovaujančioji taryba ir mūsų filialai nurodymus dėl sueigų ir evangelizacijos darbo grindžia patikima surinkta informacija (Hbr 13:17). Jeigu tų nurodymų klausome, apsisaugome patys ir prisidedame prie kitų saugumo. Be to, visuomenei tai yra geras liudijimas apie mūsų organizaciją (1 Pt 2:12).
Būk drąsus kaip Cadokas
11 Jeigu mūsų broliams pavojingais laikais prireikia pagalbos, kaip gali parodyti tokią pat drąsą? 1) Laikykis nurodymų. Tokiomis aplinkybėmis labai svarbu, kad liktume vieningi. Klausykime vietinio filialo duodamų nurodymų (Hbr 13:17). Vyresnieji turi reguliariai peržiūrėti informaciją apie tai, kaip pasirengti ekstremalioms situacijoms ir ką daryti nelaimei artinantis (1 Kor 14:33, 40). 2) Būk drąsus, bet ir atsargus (Pat 22:3). Vadovaukis sveika nuovoka. Be reikalo nerizikuok. 3) Pasitikėk Jehova. Atmink, kad Jehovai labai rūpi tiek tavo, tiek visų tavo bendratikių gerovė. Jis laimins tavo pastangas padėti savo broliams ir sesėms.
Ką vertinga radome
„Gudrus žmogus apsvarsto savo žingsnius“
Hebrajiškas posakis, išverstas „apgalvojantis“, turi dvi reikšmes. Teigiama prasme juo pabrėžiama nuovoka, įžvalgumas (Patarlių 1:4, Brb; 2:11; 3:21, Brb). Neigiama – nedoros mintys ar piktavališki sumanymai (Psalmyno 37:7; Patarlių 12:2; 24:8).
Kai „apgalvojančiu vyru“ vadinamas rezgantis pinkles asmuo, visiškai aišku, už ką jis nekenčiamas. Bet juk tiesa, kad ir protingas, įžvalgus žmogus neapkenčiamas tų, kurie patys ne tokie. Taigi, kas lavina savo proto sugebėjimus ir nusprendžia būti „ne pasaulio“, pasidaro kitų nekenčiami (Jono 15:19). Tarp jų – jauni krikščionys. Norėdami elgtis kaip dera, jie stengiasi atsispirti žalingai bendraamžių įtakai, todėl išjuokiami. Pasaulis, dabar valdomas Šėtono, nepakenčia tikrųjų Dievo garbintojų (1 Jono 5:19).
GEGUŽĖS 26–BIRŽELIO 1 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 15
Pradžiugink prislėgtą širdį
Liksime nepriekaištingi!
16 Jobas buvo svetingas žmogus (Job 31:31, 32). Jei ir nesame turtingi, tai nėra kliūtis puoselėti svetingumą (Rom 12:13). Tikėjimo broliams ir sesėms galime pasiūlyti paprastą patiekalą prisimindami, jog „geriau daržovių pietūs su meile, negu riebi jautiena su neapykanta“ (Pat 15:17). Net jei nerinktinį valgį pateikiame, maloni bendrystė su kitu žmogumi, kuris kaip ir mes saugo savo nepriekaištingumą, pakelia nuotaiką ir išties stiprina dvasią.
Žodžiai, pakeliantys dvasią. Kodėl ypač svarbūs šiandien?
16 Klystume manydami, jog dėl savo menkų bendravimo įgūdžių nesugebėsime kito padrąsinti. Tačiau atminkime, kad tai nėra sudėtinga, tikriausiai pakaks šiltai nusišypsoti. Ir jeigu pastebime, kad žmogus po to nėmaž nepralinksmėja, reikia manyti, jį kažkas slegia. Paguosti tokį žmogų galėtume tiesiog jį išklausydami (Jok 1:19).
17 Štai jauno brolio vardu Anri pavyzdys. Jis labai susikrimto, kai keletas jo artimųjų, įskaitant tėvą, visų gerbiamą vyresnįjį, paliko tiesą. Vienas rajono prižiūrėtojas pastebėjo nuliūdusį Anri ir pakvietė jį į kavinę. Brolis leido vaikinui išsipasakoti ir įdėmiai jo klausėsi. Šis pokalbis buvo tai, ko Anri reikėjo. Jis suvokė, kad padėti artimiesiems grįžti pas Jehovą galės tik jei pats liks jam ištikimas. Daug paguodos jis rado skaitydamas 46-ą psalmę, Sofonijo 3:17 ir Morkaus 10:29, 30.
18 Martos ir Anri pavyzdžiai byloja, kad nusiminusį bendratikį paguosti gali kiekvienas. Karalius Saliamonas rašė: „Kaip smagu girdėti tinkamą žodį! [...] Linksmas žvilgsnis pradžiugina širdį, o gera žinia suteikia stiprumo kaulams“ (Pat 15:23, 30). Kokių dar yra būdų praskaidrinti prislėgtam broliui ar sesei nuotaiką? Galėtume drauge perskaityti kurį nors straipsnį iš Sargybos bokšto arba mūsų interneto svetainės. Pasak apaštalo Pauliaus, geriau pasijausime giedodami teokratines giesmes. Jis rašė: „Mokykite ir raginkite vieni kitus psalmėmis, himnais, maloningomis dvasinėmis giesmėmis, giedokite savo širdyse Jehovai“ (Kol 3:16; Apd 16:25).
Ką vertinga radome
Ar krikščionys atsisako medikų pagalbos?
2. Gal turėčiau pasiteirauti dar vieno ar dviejų medikų nuomonės? Verta pasitarti „su daugeliu“, ypač jeigu liga rimta (Patarlių 15:22).
BIRŽELIO 2–8 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 16
Trys klausimai, padėsiantys teisingai apsispręsti
Jaunystėje apsispręsk išmintingai
11 Pačią didžiausią laimę teikia tarnyba Jehovai (Pat 16:20). Pranašo Jeremijo raštininkas Baruchas vienu metu, matyt, pamiršo šį principą ir tarnaudamas Jehovai nebesijautė laimingas. Dievas jį paprotino: „Tu lauki sau didelių dalykų? Nelauk jų! Žiūrėk, aš sukelsiu nelaimę viskam, kas mirtinga, bet tau paliksiu tavo gyvybę, kaip karo laimikį, kad ir kur tu eitum“ (Jer 45:3, 5). Baruchas turėjo dvi galimybes: susitelkti į savo norus, bet, tikėtina, pražūti per Jeruzalės sunaikinimą, arba klusniai vykdyti Jehovos valią ir likti gyvas. Ką tu būtum daręs Barucho vietoje? (Jok 1:12)
12 Kiek džiaugsmo teikia tarnavimas kitų labui, įsitikino ir Ramiras. Jis pasakoja: „Užaugau vargingoje šeimoje viename Andų kalnų kaimelyje. Todėl kai vyresnis brolis pasiūlė apmokėti mano mokslus universitete, suvokiau, kokios galimybės man atsivertų. Bet neseniai buvau tapęs Jehovos liudytoju ir pasikrikštijęs. Be to, buvau sulaukęs kito pasiūlymo: vienas pionierius kvietė mane atvažiuoti pas jį į nedidelį miestelį ir skelbti ten gerąją naujieną. Aš persikrausčiau į tą miestelį, pramokau kirpėjo amato ir atidariau kirpyklą. Šitaip galėjau išsilaikyti. Daug žmonių čia su mielu noru sutikdavo mokytis iš Biblijos. Vėliau perėjau į naujai įkurtą mano gimtąja kalba kalbančią bendruomenę. Visalaikiu evangelizuotoju tarnauju jau dešimt metų. Labai džiaugiuosi galėdamas padėti žmonėms sužinoti gerąją naujieną jų gimtąja kalba. Tiek džiaugsmo man nebūtų suteikęs joks kitas darbas.“
„Visiškai pasikeiskite“
AR KADA pamąstei, nuo ko priklauso, kokią renkiesi aprangą, kokius valgius mėgsti, kokios tavo manieros? Vieni iš svarbiausių veiksnių, nulemiančių mūsų pasirinkimą, yra auklėjimas ir mus supanti aplinka – draugai, kultūra.
2 Aišku, gyvenime tenka apsispręsti dėl daug svarbesnių dalykų negu tai, kokius drabužius dėvėti ar kokį patiekalą pasigaminti. Nuo mažumės buvome mokomi ir tam tikrų moralinių normų – kas gera, priimtina, o kas bloga, vengtina. Tačiau kiekvieno asmens nuomonė čia skiriasi. Įtaką mūsų sprendimams taip pat daro sąžinė. Biblijoje rašoma, kad neretai „įstatymo neturintys kitataučiai prigimties skatinami vykdo įstatymo reikalavimus“ (Rom 2:14). Vis dėlto jeigu Dievas nėra konkrečiai nurodęs, kaip elgtis toje ar kitoje situacijoje, ar galime tiesiog vadovautis tėvų įdiegtu supratimu arba daryti taip, kaip įprasta mūsų aplinkoje?
3 Yra bent dvi priežastys, kodėl krikščionys taip elgtis neturėtų. Pirma, Biblijoje primenama: „Žmogui jo kelias gali atrodyti teisingas, bet galų gale jis nuveda į mirtį“ (Pat 16:25). Kadangi iš prigimties esame netobuli, iki galo nesuvokiame, kaip turėtume kreipti savo žingsnius, kad mums sektųsi (Pat 28:26; Jer 10:23). Antra – vyraujančias normas ir madas pasaulyje diktuoja ne kas kitas, o Šėtonas, „šitos santvarkos dievas“ (2 Kor 4:4; 1 Jn 5:19). Jei norime, kad Jehova mumis džiaugtųsi ir mus laimintų, turime klausyti perspėjimo iš Romiečiams 12:2 (perskaityk).
Ką vertinga radome
it-1 p. 629
Drausminimas
Kai drausminimo nepaisoma ir kai paisoma. Nepaisydami pamokymų nedori, kvaili ir moraliai sugedę žmonės akivaizdžiai parodo, kad Jehovos auklybos jie nekenčia (Ps 50:16, 17; Pat 1:7). Elgdamasis kvailai žmogus patiria skaudžias savo elgesio pasekmes ir tai jau savaime yra bausmė. Todėl Patarlių 16:22 sakoma: „Kvailius auklėja jų pačių kvailumas.“ Neretai dėl savo neprotingo elgesio žmogus užsitraukia skurdą, gėdą, ligas ir net mirtį. Izraelitų istorija rodo, kokie kartūs gali būti neklusnumo vaisiai. Izraelitai nekreipė dėmesio, kai Jehova juos protino ir drausmino per pranašus. Jie nieko nedarė, kai Jehova nuo jų pasitraukė – jų nebesaugojo ir nebelaimino. Galiausiai izraelitai patyrė tai, apie ką ir buvo pranašų perspėti, – juos užkariavo priešai ir išvarė į tremtį (Jer 2:30; 5:3; 7:28; 17:23; 32:33; Oz 7:12–16; 10:10; Sof 3:2).
BIRŽELIO 9–15 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 17
Sutuoktiniai, gyvenkite santarvėje
Kaip nepasiduoti apmaudui
Sąžiningai save ištirkite. Biblija pripažįsta, jog būna pikto būdo ir karštakošių žmonių (Patarlių 29:22). Ar toks nesate ir jūs? Pamąstykite: „Gal esu linkęs greitai supykti ir įsižeisti? Ar nekeliu skandalo dėl smulkmenų?“ Biblija teigia: „Kas atleidžia nuoskaudą, tas puoselėja draugystę“ (Patarlių 17:9; Mokytojo 7:9). Taip yra ir santuokoje. Jeigu esate linkęs giežti apmaudą, pagalvokite, ar negalėtumėte su savo sutuoktiniu būti kantresnis? (Biblijos principas: 1 Petro 4:8.)
w08 5/1 p. 10, pstr. 6–p. 11, pstr. 1
Kaip spręsti problemas
1. Reikalui aptarti parink laiką. „Viskam yra metas [...], laikas tylėti ir laikas kalbėti“ (Mokytojo 3:1, 7). Kaip matyti iš šeimyninio konflikto straipsnio pradžioje, kai kuriuos reikalus aiškinantis užverda karštos emocijos. Jei taip nutinka, turėk savitvardos liautis – ‘patylėti’, kol aistros neįsiliepsnojo. Gerų santykių nesugadinsi, jei paisysi Biblijos patarimo: „Kivirčo pradžia – kaip užtvankos atidarymas; todėl ginčą užgniaužk dar jam neprasidėjus“ (Patarlių 17:14).
Vis dėlto yra ir „laikas kalbėti“. Problemos kaip piktžolės – nekreipiant į jas dėmesio išsikeroja. Neignoruok jų manydamas, kad išsispręs pačios. Jei paprašei sutuoktinio baigti diskusiją, parodyk jam pagarbą pasiūlydamas kitą laiką, kada artimiausiu metu galėtumėte apie tai pasikalbėti. Dėl tokio pasižadėjimo jums abiem bus lengviau pritaikyti Biblijos patarimą: „Tegul saulė nenusileidžia ant jūsų rūstybės!“ (Efeziečiams 4:26). Aišku, pažadą svarbu ir vykdyti.
Ką vertinga radome
Patarlių knygos apžvalga
17:24. Neturėtume būti kaip tas „kvailys“, kurio akys ir mintys klajoja, mat jis nesusitelkia į svarbius dalykus. Verčiau siekime supratimo – tada elgsimės išmintingai.
BIRŽELIO 16–22 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 18
Palaikykime tuos, kas serga
„Išmintis garsiai šaukia“
17 Prieš kalbėdamas pagalvok. Jei esame neatsargūs, galime savo liežuviu ką nors labai įskaudinti ar pridaryti kitokios žalos. Kitus apkalbinėdami ir iškeldami jų trūkumus tik susigadintume tarpusavio santykius (Pat 20:19). Tad prieš praverdami burną savo žodžius turime gerai pasverti. Atminkime, kad „neapgalvoti žodžiai – lyg kalavijo dūriai, o išmintingo žmogaus liežuvis gydo“ (Pat 12:18). Stenkimės pripildyti savo širdį ir protą minčių iš Biblijos (Lk 6:45). Gilinkimės į ją, mąstykime apie joje užrašytas tiesas, tada ir kitus gebėsime pagirdyti gaiviu to „išminties šaltinio“ vandeniu (Pat 18:4).
mrt straipsnis 19, rėmelis
Jei netikėtai sušlubavo sveikata
Nuoširdžiai išklausykite. Vienas iš geriausių būdų padėti sergančiam žmogui – atidžiai klausytis, kai jis nori pasipasakoti. Nemanykite, kad turite pakomentuoti kiekvieną jo išsakytą mintį – dažniausiai tiesiog pakanka išklausyti. Stenkitės įsijausti į draugo situaciją ir neskubėkite taisyti jo požiūrio. Tikroji žmogaus savijauta ne visada matoma iš išorės, tad nemanykite, kad gerai suprantate, kaip kitas jaučiasi (Patarlių 11:2).
Kalbėkite su atjauta. Kartais gal nežinome, ką sergančiam žmogui pasakyti, tačiau keli atjautūs žodžiai geriau nei visiška tyla. Jei nerandate žodžių, gal tiesiog užteks tarti: „Nežinau, ką pasakyti, bet man labai rūpi, kaip tu jautiesi.“ Stenkitės, kad neišsprūstų tokie pasakymai kaip „kitiems yra dar blogiau“, „tu bent gali...“
Kad geriau suprastumėte, ką draugui tenka išgyventi, paieškokite informacijos apie jo ligą. Jūsų pastangas jis tikrai įvertins, o ir jūsų žodžiai tada turės svaresnį pagrindą (Patarlių 18:13). Tik būkite atsargus ir nepersistenkite su patarimais.
Pasiūlykite praktinę pagalbą. Užuot nusprendęs pats, pasiteiraukite draugo, kokios pagalbos jam reikia. Aišku, ne visiems lengva pripažinti, kad jiems reikalinga pagalba, jie nenori būti našta. Tokiu atveju siūlykite konkrečiai: gal, pavyzdžiui, reikia apipirkti ar sutvarkyti namus (Galatams 6:2).
Nenuleiskite rankų. Gali būti, kad dėl prastos savijautos jūsų draugas atšauks planus, kartais gal net nenorės su niekuo kalbėtis. Būkite kantrus ir supratingas. Nepalikite savo draugo nelaimėje, būkite visada pasiruošęs jam padėti (Patarlių 18:24).
wp23.1 p. 14, pstr. 3–p. 15, pstr. 1
Kaip padėti kenčiančiam?
„Guoskite“ (1 TESALONIKIEČIAMS 5:14).
Galbūt draugą kamuoja nerimas arba jis jaučiasi nieko vertas. Net jei nežinote, ką sakyti, parodykite jam, kad jis nuoširdžiai jums rūpi, – jau vien tai gali jį paguosti ir nuraminti.
„Tikras draugas [...] – tarsi brolis, gimęs padėti nelaimėje“ (PATARLIŲ 17:17).
Pasiūlykite praktinę pagalbą. Net jei manote, kad žinote, kokios pagalbos jam reikia, vis dėlto geriau paklauskite. Jei jūsų draugas taip blogai jaučiasi, kad net nežino, ko norėtų, pakvieskite bent išeiti pasivaikščioti. Arba pasisiūlykite nueiti į parduotuvę, sutvarkyti namus ar padaryti kokį kitą darbą (Galatams 6:2).
„Būkite kantrūs“ (1 TESALONIKIEČIAMS 5:14).
Jūsų draugas galbūt ne visada norės kalbėti apie savo jausmus. Patikinkite jį, kad esate pasiruošęs jį išklausyti bet kada, kai tik jam to reikės. Ligos kamuojamas draugas kartais savo žodžiais ar veiksmais gali jus įskaudinti. Jis gali sugriauti jūsų planus ar be reikalo susierzinti. Būkite kantrus ir supratingas, nenuleiskite rankų (Patarlių 18:24).
Ką vertinga radome
it-2 p. 271–272
Burtai
Burtų metimas yra senovinis paprotys kokiam nors klausimui spręsti. Burtams būdavo naudojami akmenėliai ar medžio gabaliukai. Juos dėdavo į sterblę ar indą ir kratydavo. Iškritęs ar ištrauktas burtas nulemdavo sprendimą. Prieš metant burtus, kaip ir prieš duodant priesaiką, neretai būdavo meldžiamasi. Arba malda būdavo sakoma garsiai, arba jau pats veiksmas būdavo vertinamas kaip prašymas Dievo vadovavimo. Tiesioginė hebrajiško žodžio goral reikšmė yra „burtai“, tačiau dažnai šis žodis vartojamas perkeltine prasme ir verčiamas „dalis“, „dalia“ (Joz 15:1; Ps 16:5; 125:3; Iz 57:6; Jer 13:25).
Burtų naudojimas. Patarlių 16:33 rašoma: „Burtus sterblėje meta žmogus, bet tai, ką jie parodo, yra iš Jehovos.“ Izraelyje burtus mesdavo norėdami užbaigti ginčą: „Mesti burtai užbaigia kivirčą, išsprendžia galingųjų ginčą“ (Pat 18:18). Tačiau burtai niekada nebuvo naudojami pramogai, pavyzdžiui, sporte ar azartiniuose žaidimuose. Tokių dalykų kaip statymai ar lažybos nebuvo, tad nebuvo jokių laimėjimų ir pralaimėjimų, kuriuos nulemtų burtai. Burtai nebuvo metami ir siekiant gauti pelno šventyklai ar kunigams, nei labdaros tikslais. O štai romėnų kareiviai dėl Jėzaus apdaro mesdami burtą, kaip išpranašauta Psalmyno 22:18, siekė savanaudiškų tikslų (Mt 27:35).
BIRŽELIO 23–29 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 19
Būk tikras draugas
Vis labiau mylėkime vienas kitą
16 Susitelk ne į brolių ir sesių trūkumus, o į jų gerąsias savybes. Pailiustruokime pavyzdžiu. Baigiantis vakarėliui sumanote pasidaryti su draugais bendrą nuotrauką. Kad ji tikrai pavyktų, fotografuojat keliskart. Pastebi, kad vienoje iš nuotraukų brolis susiraukęs. Ką su ja darysi? Ištrinsi, nes kitose visi gražiai šypsosi.
17 Dabar pagalvok, kad mūsų prisiminimai yra tarsi nuotraukos. Paprastai atmenam malonias akimirkas, praleistas su bendratikiais. Bet, tarkim, sykį brolis arba sesuo pasako ar padaro ką nors nelabai gero. Ką su tokiu prisiminimu daryti? Geriausia ištrinti tarsi nepavykusią nuotrauką (Pat 19:11; Ef 4:32). Nesmagų nutikimą ištrinti nesunku, jei galvojame apie džiugias su tuo asmeniu praleistas akimirkas. Stenkimės saugoti atmintyje tai, kas sukelia malonius jausmus.
Tavo meilė teauga
10 Mes irgi ieškokime būdų padėti broliams ir sesėms (Hbr 13:16). Prisimeni sesę Aną, paminėtą ankstesniame straipsnyje? Praūžus smarkiai audrai drauge su vyru ji aplankė vieną liudytojų šeimą ir sužinojo, kad jie nebeturi švarių drabužių, mat namo stogas įgriuvo. Ana pasakoja: „Surinkome jų drabužius, išskalbėme ir grąžinome išlygintus ir sulankstytus. Mums ta paslauga atrodė tik menkniekis, bet dėl jos įgijome draugų, su kuriais palaikome glaudų ryšį iki pat šiol.“ Nuoširdžios broliškos meilės skatinami Ana ir jos vyras stengiasi, kuo galėdami, bendratikiams padėti (1 Jn 3:17, 18).
11 Jeigu stengiamės sekti Jehovos meilės pavyzdžiu, kiti tai greitai pastebi. Gal net nenutuokiame, kaip jie mūsų pastangas vertina. Minėta sesė Kena su dėkingumu mena jai suteiktą pagalbą. Ji pasakoja: „Esu labai dėkinga sesėms, kurios kviesdavosi mane į tarnybą. Jos paimdavo mane iš namų, po tarnybos pasiūlydavo kartu užkąsti ar papietauti ir paskui parveždavo. Dabar suprantu, kiek pastangų joms reikėjo ir kiek meilės.“ Žinoma, ne už kiekvieną geradarystę iškart susilauksim padėkos. Kena sako: „Norėčiau atsilyginti toms sesėms už gerumą, bet nežinau, kur dabar gyvena. Tačiau Jehova žino ir aš maldose prašau, kad jis joms atlygintų.“ Kena teisi. Jehova pastebi net ir nedidelę paslaugą kitų labui. Jam tai brangi auka, už kurią tikrai neliks skolingas. (Perskaityk Patarlių 19:17.)
Ištikimai mylėkime vieni kitus
6 Tarkim, žmogus dirba vienoje įmonėje jau daugelį metų. Jį tikriausiai pavadintume atsidavusiu, patikimu darbininku. Tačiau jis dirba ne iš meilės įmonės vadovams. Kad galėtų toje įmonėje našiai dirbti, jam net nebūtina susipažinti ar susibičiuliauti su vadovais arba pritarti visiems jų sprendimams. Jis tiesiog džiaugiasi galėdamas užsidirbti pragyvenimui ir pareigingai atlieka darbą iki pat pensijos, nebent kas nors pasiūlytų dar geresnį atlyginimą.
7 Svarbiausia ne tai, kad asmuo pareigingai atlieka savo darbą, o kodėl jis tai daro. Taip ir Dievo tarnai turi daryti gera vienas kitam ne tik iš pareigos, o dėl ištikimosios meilės. Prisiminkime karalių Dovydą. Jis visa širdimi mylėjo savo brangų bičiulį Jehonataną, nors šio tėvas norėjo Dovydą nužudyti. Net praėjus daugeliui metų po Jehonatano mirties Dovydas ištikimosios meilės skatinamas pasirūpino jo sūnaus Mefibošeto gerove (1 Sam 20:9, 14, 15; 2 Sam 4:4; 8:15; 9:1, 6, 7).
Ką vertinga radome
it-1 p. 515
Patarimas, patarėjas
Jehovos išmintis neprilygstama. Jam vieninteliam nereikia jokių patarimų (Iz 40:13; Rom 11:34). Jo Sūnus pavadintas „išmintinguoju patarėju“. Jis vadovauja sumaniai, nes yra išmokytas Tėvo ir turi jo dvasios (Iz 9:6; 11:2; Jn 5:19, 30). Kad patarimas būtų išties išmintingas, jis turi derėti su Jehovos valia, o jeigu su Dievo valia nesiderina, jis yra bevertis. Toks patarimas gali tik pakenkti (Pat 19:21; 21:30).
BIRŽELIO 30–LIEPOS 6 D.
IŠ DIEVO ŽODŽIO LOBYNO PATARLIŲ 20
Gerai išnaudokite draugystės laikotarpį
Gerai išnaudokite draugavimo laikotarpį
3 Poros draugystė nėra vien pramoga. Tai žingsnis, vedantis į santuoką. Tuoktuvių dieną jie abu prisiekia Jehovai, kad mylės ir gerbs vienas kitą visą gyvenimą. Prieš duodant tokį rimtą įžadą reikia viską kruopščiai apgalvoti. (Perskaityk Patarlių 20:25.) Draugavimo laikotarpis leidžia vienas kitą gerai pažinti ir deramai apsispręsti – tuoktis ar ryšį nutraukti. Jeigu pora išsiskiria, tai nereiškia, kad kažkas nepasisekė. Tiesiog abiem tapo aišku, koks sprendimas geriausias.
4 Kodėl svarbu draugavimo tikslą gerai suprasti? Tada neužmegsime ryšio šiaip, nė neketindami tuoktis. Be to, ne vien porai, bet ir kitiems į šį klausimą dera žiūrėti supratingai. Kai kurių manymu, jeigu jau pora pradėjo draugauti, tai turėtų ir susituokti. Kokį poveikį toks požiūris gali padaryti? Netekėjusi sesė Melisa iš Jungtinių Valstijų sako: „Draugaujanti liudytojų pora neretai patiria nemenką spaudimą. Todėl net santykiams nesiklijuojant kai kurie nesiryžta ryšio nutraukti. Kiti išvis bijo pradėti pasimatymus. Kyla didelė įtampa.“
Kaip susirasti sutuoktinį?
8 O kur gali tą žmogų stebėti? Iš to, kaip elgiasi bendruomenės sueigose ar draugiškuose pobūviuose, tikriausiai matysis jo savybės ir dvasingumas. Su kuo jis bičiuliaujasi ir apie ką kalba? (Lk 6:45) Ar jo siekiai dera su tavaisiais? Gali pasikalbėti su jo bendruomenės vyresniaisiais ar kitais brandžiais krikščionimis, kurie jį gerai pažįsta (Pat 20:18). Pasiteirauk, kokia jo reputacija ir būdas (Rūt 2:11). Tik elkis diskretiškai, neglumink to asmens. Gerbk jo jausmus ir privatumą.
Gerai išnaudokite draugavimo laikotarpį
7 O kas padėtų permatyti draugo širdį? Labiausiai – atviras, sąžiningas bendravimas. Nuoširdžiai domėkitės vienas kitu ir atidžiai klausykitės, kai kitas kalba (Pat 20:5; Jok 1:19). Pabendrauti galite pietaudami, išėję pasivaikščioti, taip pat tarnyboje. Daug sužinosite ir drauge leisdami laiką su bičiuliais ir savo šeimomis. Stebėkite vienas kitą įvairiomis aplinkybėmis ir būdami su skirtingais žmonėmis. Štai Ašvinas iš Nyderlandų apie jųdviejų su Alisija draugystę sako: „Kad galėtume vienas kitą geriau pažinti, imdavomės bendros veiklos. Neretai tai būdavo paprasti užsiėmimai, pavyzdžiui valgio gaminimas ar kiti buities darbai. Taip geriau įžvelgėme vienas kito stipriąsias ir silpnąsias puses.“
8 Taip pat naudinga kartu tyrinėti dvasines temas. Juk po santuokos turėsite rasti laiko bendroms studijoms, kad jūsų šeimos nariu taptų ir Jehova (Mok 4:12). Tad kodėl nesiėmus to jau dabar? Nors dar nesate šeima, abiem drauge gilintis į dvasinius klausimus išties verta. Taip nemažai sužinosite apie vienas kito dvasingumą. Maksas ir Laisa iš Jungtinių Valstijų sako, kuo dar tai naudinga: „Kai tik ėmėme draugauti, pradėjome skaityti straipsnius apie pasimatymus, santuoką ir šeiminį gyvenimą. Taip galėjome aptarti daugelį svarbių klausimų, kurie savaime net nebūtų iškilę.“
Ką vertinga radome
it-2 p. 196, pstr. 7
Žibintas
Kaip rašoma Patarlių 20:27, „žmogaus alsavimas – Jehovos žibintas, apšviečiantis giliausias esybės kertes“. Kuo žmogus „alsuoja“ arba kas išeina iš jo burnos – ar tai būtų gera, ar bloga, – iš esmės parodo, kas yra jo širdyje, kitaip sakant, apšviečia jo vidų. (Palygink su Apd 9:1.)