Ar tu linkęs paklusti?

1. Kodėl mums kartais sunku būti klusniems?

AR TAU kartais sunku būti klusniam? Karaliui Dovydui būdavo, tad prašė Dievą: „Pažadink manyje norą tau paklusti“ (Ps 51:12). Jis Jehovą mylėjo, tačiau kartais klausyti nenorėdavo. Panašiai būna ir mums. Kodėl? Viena, esame netobuli, paveldėję polinkį į neklusnumą. Antra, Šėtonas vis mėgina žadinti mumyse maišto dvasią (2 Kor 11:3). Trečia, tos maišto „dvasios, veikiančios neklusnius žmones“, persisunkęs visas pasaulis (Ef 2:2). Taigi mums tenka kovoti su nuodėmingais polinkiais, su Šėtono spaudimu ir aplinkinių įtaka. Reikia nemažai pastangų, kad liktume klusnūs Jehovai ir jo paskirtiems vadovams.

2. Kuo mums reikšmingi žodžiai „išmintis [...] linkusi paklusti“? (Jokūbo 3:17)

² Perskaityk Jokūbo 3:17. Anot Jokūbo, „išmintis [...] linkusi paklusti“. Pagalvok apie šiuos žodžius. Turime kuo noriausiai klausyti tų, kam Jehova yra patikėjęs tam tikrą valdžią. Suprantama, tai nereiškia, kad paklusti privalome net ir tada, kai mums liepia laužyti Jehovos įsakymus (Apd 4:​18–20).

3. Kodėl turime klausyti Jehovos paskirtų vadovų?

³ Kad turime klausyti Jehovos, mums savaime aišku. Nė vienas neginčytume, kad jo „įstatymas tobulas“ (Ps 19:7). O žmogui paklusti gali būti nelengva, mat jis netobulas. Vis dėlto Jehova suteikė tam tikrą valdžią tėvams, valstybės pareigūnams ir bendruomenės vyresniesiems (Pat 6:20; 1 Tes 5:12; 1 Pt 2:​13, 14). Tad jeigu klausome jų, klausome ir Jehovos. Aptarkime, kokie motyvai turėtų paskatinti mus paklusti Jehovos paskirtiems vadovams, net jeigu su jų sprendimais nesutinkame.

KLAUSYK SAVO TĖVŲ

4. Kodėl daugelis jaunuolių neklauso tėvų?

⁴ Jaunuoliai, daugelis jūsų bendraamžių „neklusnūs tėvams“ (2 Tim 3:​1, 2). Kodėl? Kai kurie mato, kad tėvai veidmainiauja – patys nedaro to, ko tikisi iš vaikų. Kitiems atrodo, kad tėvų patarimai ir pamokymai pasenę, sunkiai pritaikomi arba per griežti. Jeigu ir tu taip manai, gali būti sunku laikytis šio Jehovos priesako: „Vaikai, klausykite savo tėvų, kaip liepia Viešpats, nes tai teisinga“ (Ef 6:1). Kas padėtų šio paliepimo klausyti?

5. Kokį klusnumo pavyzdį parodė Jėzus? (Luko 2:​46–52)

⁵ Klusnumo geriausiai gali pasimokyti iš Jėzaus (1 Pt 2:​21–24). Jėzus buvo tobulas, o jo tėvai – ne. Tačiau jis elgėsi su jais pagarbiai, net kai jie suklysdavo arba jo nesuprasdavo (Iš 20:12). Prisimink Biblijoje aprašytą epizodą iš Jėzaus vaikystės. (Perskaityk Luko 2:​46–52.) Tėvai po Paschos iškeliavo iš Jeruzalės, o dvylikametis Jėzus pasiliko mieste. Sužiūrėti, kad nė vienas vaikas nepasimestų, buvo Juozapo ir Marijos atsakomybė. Tačiau galiausiai, kai jiedu rado Jėzų šventykloje, Marija apkaltino sūnų! Jėzus galėjo paprieštarauti, kad tėvai neteisūs. Bet jo atsakas buvo labai paprastas ir pagarbus. Nors Juozapas ir Marija „šitų jo žodžių nesuprato“, Jėzus ir toliau „buvo jiems klusnus“.

6, 7. Kokie apmąstymai gali motyvuoti jaunuolį klausyti tėvų?

⁶ Kaip, jeigu tau būna sunku klausyti tėvų, ypač kai atrodo, kad jie klysta arba tavęs nesupranta? Pirmiausia pagalvok apie Jehovą. Kaip sakoma Biblijoje, tavo klusnumas „patinka Viešpačiui“ (Kol 3:20). Jeigu tėvai tavęs iki galo nesupranta arba nepagrįstai nustato tam tikrą taisyklę, Jehova tai žino. Jam tikrai labai patinka, jei netgi tokiu atveju tėvų klausai.

⁷ Antra, pamąstyk ir apie tėvų jausmus. Savo klusnumu džiuginsi jiems širdį ir pelnysi daugiau pasitikėjimo (Pat 23:​22–25). Tada ir tarpusavio ryšys bus glaudesnis. „Kai ėmiau tėvų noriau klausyti, – sako brolis Aleksandras iš Belgijos, – mūsų santykiai labai pasikeitė. Jie pasidarė šiltesni ir visi esame laimingesni.“b Trečia, jei būsi klusnus dabar, geriau eisis ateityje. Brazilijoje gyvenantis Paulas sako: „Kadangi stengiausi klausyti tėvų, man nesunku paklusti Jehovai ir kitiems.“ Dievo Žodyje paminėta svari priežastis paklusti tėvams: „Kad tau gerai sektųsi ir ilgai gyventum žemėje“ (Ef 6:​2, 3).

8. Kuo įsitikino nemažai jaunuolių?

⁸ Šių žodžių teisingumu įsitikino nemažai jaunuolių. Brazilijoje gyvenančiai Luizai iš pradžių buvo sunku suprasti, kodėl tėvai taip ilgai neleidžia jai įsigyti mobiliojo telefono, nes dauguma jos amžiaus vaikų jį turėjo. Bet vėliau mergina suvokė, kad tėvai stengėsi ją apsaugoti. Dabar ji pripažįsta: „Tėvų valia yra ne tramdomieji marškiniai, o saugos diržas, galintis išgelbėti gyvybę.“ Klausyti tėvų kartais būna sunku ir jaunai sesei iš Jungtinių Valstijų vardu Elizabeta. Ji sako: „Jeigu tėvų nustatyta taisyklė man nepatinka, prisimenu atvejus, kai jų taisyklės mane apsaugojo.“ Armėnijoje gyvenanti Monika irgi pripažįsta, kad jai visada būdavo geriau, kai tėvams paklusdavo, o ne tada, kai priešgyniaudavo.

KLAUSYK VALDŽIOS

9. Kodėl kai kam nesinori klausyti įstatymų?

⁹ Apskritai žmonės pripažįsta, kad valdžiai ir jos išleistiems įstatymams paklusti reikia (Rom 13:1). Tačiau jeigu atrodo, kad kuris nors įstatymas neteisingas ar per griežtas, daugeliui jo laikytis nesinori. Imkim pavyzdžiu įstatymus dėl mokesčių. Vienoje Europos šalyje per apklausą ketvirtadalis respondentų teigė, kad „turi teisę nemokėti mokesčių, jeigu jie atrodo per dideli“. Nieko nuostabaus, kad toje šalyje surenkama tik apie du trečdaliai planuojamų mokesčių.

10. Kodėl krikščionys laikosi šalies įstatymų?

¹⁰ Biblijoje pripažįstama, kad šio pasaulio valdžios yra Šėtono gniaužtuose, kad jos sukelia daug kančių ir netrukus bus pašalintos (Ps 110:​5, 6; Mok 8:9; Lk 4:​5, 6). Tačiau joje taip pat sakoma: „Kas priešinasi valdžiai, tas priešinasi Dievo sutvarkymui.“ Jehova kol kas leidžia egzistuoti žmonių valdžioms, jos palaiko visuomenėje tvarką. Todėl privalome atiduoti „visiems, kas priklauso“ – mokėti mokesčius, būti pagarbūs ir klusnūs (Rom 13:​1–7). Galimas dalykas, tam tikras įstatymas mums atrodo neteisingas ar per daug iš mūsų reikalaujantis. Tačiau mes turime klausyti Jehovos, o jis prisakė paklusti valdžioms, nebent šios lieptų daryti ką nors nesuderinamo su jo įstatymais (Apd 5:29).

11, 12. Kokį klusnumo pavyzdį paliko Juozapas ir Marija? (Luko 2:​1–6; taip pat žiūrėk iliustracijas.)

¹¹ Geras pavyzdys mums Juozapas ir Marija. Jiedu pakluso krašto valdovo potvarkiams, net jei tai būdavo nelengva. (Perskaityk Luko 2:​1–6.) Prisiminkime epizodą iš poros gyvenimo. Įsivaizduok: Romos imperatorius Augustas išleidžia įsaką atlikti visuotinį gyventojų surašymą. Marijai su Juozapu dėl to surašymo teks keliauti į Betliejų, įveikti maždaug 150 kilometrų per kalvas, o Marija jau devintas mėnuo nėščia. Tikras išbandymas, ypač motinai. Aišku, abu nerimauja dėl jos ir kūdikio saugumo. Kas bus, jei kelyje prasidės sąrėmiai? Marijos kūdikis juk ypatingas, būsimasis Mesijas! Ką daryti? Gal geriau nerizikuoti ir valdovo įsako nepaisyti?

¹² Nors ir buvo neramu, Juozapas su Marija įsakui pakluso. Ir Jehova juos už tai palaimino. Marija saugiai atkeliavo į Betliejų, ten pagimdė sveiką kūdikį ir taip išsipildė, kas buvo išpranašauta šventuosiuose raštuose (Mch 5:2).

13. Ką gera duoda mūsų klusnumas?

¹³ Klusnumas valdžiai duoda daug gera ir mums patiems, ir kitiems. Viena, nereikia bijoti bausmių, kurių susilauktume įstatymus laužydami (Rom 13:4). Taip pat geru elgesiu darome teigiamą poveikį valdžios požiūriui į mūsų organizaciją. Kartą Nigerijoje sueigos metu į Karalystės salę įžengė kareiviai – tikėjosi ten suimti maištininkus, agituojančius nemokėti mokesčių. Bet tada vadas liepė jiems išeiti sakydamas: „Jehovos liudytojai nėra prieš mokesčius.“ Kaskart klusniai laikydamasis šalies įstatymų tu padedi kelti Jehovos tarnų reputaciją ir vieną dieną tai gali apsaugoti tavo bendratikius (Mt 5:16).

14. Ko ėmėsi viena sesė?

¹⁴ O kaip, jei klausyti valdžios kartais nesame linkę? „Man buvo nepaprastai sunku išlikti klusniai, – pripažįsta Jungtinėse Valstijose gyvenanti sesė Džoana, – nes dėl valdžios veiksmų kai kurie mano namiškiai buvo patyrę didelę neteisybę.“ Bet Džoana dėjo sąmoningas pastangas savo požiūrį pakeisti. Viena, ji liovėsi socialiniuose tinkluose skaičiusi komentarus, kurstančius priešiškumą valdžios atstovams (Pat 20:3). Antra, meldė Jehovą, kad padėtų labiau pasikliauti juo užuot tikėjusis permainų valdžioje (Ps 9:​9, 10). Trečia, sesė stropiai studijavo mūsų leidiniuose straipsnius apie neutralumą (Jn 17:16). Dabar ji sako, kad pagarba ir klusnumas valdžiai laiduoja jai „nenusakomą ramybę“.

KLAUSYK JEHOVOS ORGANIZACIJOS NURODYMŲ

15. Kada gali būti nelengva paklusti Jehovos organizacijos nurodymams?

¹⁵ Jehova visiems krikščionims liepia: „Klausykite savo vadovų“ (Hbr 13:17). Bendruomenei vadovaujantys broliai, kitaip nei jos Galva Jėzus, yra netobuli. Tad paklusti jiems kai kada nesinori, ypač jeigu prašo mūsų daryti tai, kas ne prie širdies. Kartą apaštalas Petras net angelui prieštaravo. Kai šis liepė jam pjauti ir valgyti gyvūnus, Mozės Įstatyme priskirtus prie nešvarių, Petras nesutiko, net triskart pareiškė, kad to nedarys (Apd 10:​9–16). Kodėl? Tas paliepimas jam atrodė nederamas. Apaštalas niekada nevalgė nieko panašaus. Taigi, jei Petras nenorėjo paklausyti angelo, nieko nuostabaus, kad kartais mums nesinori klausyti netobulų žmonių.

16. Kokį nuolankaus klusnumo pavyzdį parodė Paulius? (Apaštalų darbų 21:​23, 24, 26)

¹⁶ O štai Paulius nuolankiai paklusdavo netgi tiems nurodymams, kurie, jo požiūriu, galėjo būti neprotingi. Prisiminkime, pavyzdžiui, ką Jeruzalės vyresnieji apaštalui paliepė žinodami, kad bendratikiai žydai juo piktinasi prisiklausę nepagrįstų kalbų, esą jis ragina visus „atsimesti nuo Mozės“ ir negerbia jo Įstatymo (Apd 21:21). Pauliui buvo pasakyta pasiimti su savimi keturis vyrus ir drauge su jais šventykloje atlikti apsivalymo apeigas, kad visi žinotų, jog jis laikosi Įstatymo. Mozės Įstatymas krikščionių nesaistė, o ir Paulius nebuvo niekuo nusikaltęs. Tačiau apaštalas neprieštaravo. Nedelsdamas, jau „kitą dieną [...] pasiėmė tuos vyrus ir kartu su jais atliko apsivalymo apeigas“. (Perskaityk Apaštalų darbų 21:​23, 24, 26.) Tokiu klusnumu jis daug prisidėjo prie bendruomenės vienybės (Rom 14:​19, 21).

17. Ko tave pamoko Stefani patirtis?

¹⁷ Sesei Stefani buvo išties nelengva susitaikyti su sprendimu, kurį priėmė atsakingi broliai jos šalyje. Jiedu su vyru kurį laiką džiugiai tarnavo kitakalbių grupėje. Paskui filialas nusprendė grupę išformuoti ir pora buvo paskirta atgal į jų gimtosios kalbos bendruomenę. „Baisiai nusiminiau, – pripažįsta Stefani. – Abejojau, ar šioje bendruomenėje tikrai galėsime daugiau nuveikti.“ Tačiau sesė nuolankiai pakluso. „Ilgainiui supratau, kad tokia pertvarka buvo naudinga, – sako ji. – Galima sakyti, tapome kai kurių mūsų bendruomenės skelbėjų dvasiniais tėvais, mat jų namiškiai nėra tiesoje. Studijuoju su sese, neseniai atnaujinusia tarnybą. Be to, radosi daugiau laiko asmeninėms studijoms.“ Stefani dar priduria: „Kadangi nuoširdžiai stengiuosi paklusti, mano sąžinė rami.“

18. Kodėl verta klusnumo mokytis?

¹⁸ Klusnumo galima išmokti. Štai Jėzus „per kentėjimus mokėsi klusnumo“ (Hbr 5:8). Taip ir mes užėjus sunkumams ar išbandymams ugdomės nuolankią, klusnią dvasią. Pavyzdžiui, kaip reagavai prasidėjus COVID-19 pandemijai, kai buvo nuspręsta kurį laiką nerengti sueigų mūsų salėse ir neiti į tarnybą per namus? Ko gero, net suglumai. Tačiau vis tiek buvai klusnus. Taip apsisaugojai pats, palaikei bendruomenės vienybę ir likai ištikimas Jehovai. Dabar visi esame geriau pasirengę laikytis nurodymų, kuriuos gausime per didįjį suspaudimą. Nuo to gali priklausyti mūsų gyvybė (Job 36:11).

19. Kas tave skatina būti klusnų?

¹⁹ Matome, kad klusnumas duoda daug gera. Bet didžiausia paskata klausyti Jehovos yra ta, kad jį mylime ir norime jam įtikti (1 Jn 5:3). Tiesa, atsilyginti Dievui už visa, ką dėl mūsų padarė, neįstengsime (Ps 116:12). Tačiau likti klusnūs jam ir jo paskirtiems vadovams tikrai galime. Jeigu taip darome, elgiamės išmintingai ir džiuginame savo dangiškojo Tėvo širdį (Pat 27:11).