Kodėl Europoje buvo įsteigtas tarptautinis teismas?
GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO OLANDIJOJE
KAI vienam automobilių remonto dirbtuvių savininkui šiaurinėje Olandijos dalyje nebuvo suteikta leidimo pardavinėti suskystintas dujas, dėl ko jis taip pat negalėjo perdirbinėti automobilių variklių, kad jie veiktų su suskystintomis dujomis, jis kovojo ilgą įstatyminę kovą įvairiuose teismuose, siekdamas valstybės draudimo panaikinimo. Per tą laiką jis bankrutavo.
Manydamas, kad Olandijos teismai su juo pasielgė neteisingai, jis kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre. 1985 metais Europos Teismas nusprendė jo naudai. Automobilių remonto dirbtuvių savininkas laikė šį teismo sprendimą didžiule moraline pergale, nes, kaip jis pasakė, ‛tai įrodė, kad jis visą laiką buvo teisus’.
Jis yra vienas iš daugelio Europos valstybių piliečių, kurie per paskutinius dešimtmečius pateikė savo apeliacijas Europos Žmogaus Teisių Teismui. Šis teismas yra tam, kad nagrinėtų ne tik asmenų skundus, bet ir vienų šalių skundus prieš kitas šalis, jeigu manoma, kad buvo negerbiamos pagrindinės žmogaus teisės. Teisminių bylų padaugėjimas tarptautiniuose teismuose parodo, kad piliečiai ir kai kurios vyriausybės trokšta teisingumo.
Europos Žmogaus Teisių Teismas
1950 metais kelių Europos valstybių, sudariusių Europos Tarybą, atstovai susitiko Romoje ir nusprendė sudaryti sutartį, pagal kurią galėtų garantuoti tam tikras teises bei laisves jų piliečiams, taip pat užsieniečiams, gyvenantiems toms valstybėms juridiškai pavaldžiose teritorijose. Vėliau sutartis buvo papildyta kitomis teisėmis, o tuo pat metu vis daugiau Europos valstybių prisidėjo prie Europos Sutarties, tikėdamosi žmogaus teisių bei pagrindinių laisvių apsaugojimo. Kai kurios iš tų teisių susijusios su gyvybės apsauga ir kelio užkirtimu kankinimams, kitos liečia šeimos gyvenimą, taip pat religijos laisvę, žodžio laisvę, nuomonės laisvę ir susirinkimų bei susivienijimų laisvę. Šių žmogaus teisių pažeidimo aukos gali pateikti Europos Tarybos generaliniam sekretoriui skundą prieš valstybę.
Nuo teismo įsteigimo buvo pateikta daugiau kaip 20000 skundų. Kaip teismas nustato, kokias bylas nagrinėti? Pirma dedamos pastangos sutaikinti puses. Jeigu tai nepasiseka, ir skundas yra pripažįstamas pagrįstu, jis pateikiamas Europos Žmogaus Teisių Teismui Strasbūre. Tik apie 5 procentai skundų pasiekia teismą. Iki 1995 metų pabaigos teismas priėmė 554 sprendimus. Nors teismo sprendimas asmens skundo atveju yra privalomas valstybei, prieš kurią jis pateiktas, kai skundą pateikia valstybė arba kelios valstybės, situacija nėra paprasta. Tokiu atveju yra tikimybė, kad valstybė, kuriai buvo paskelbtas teismo sprendimas, pasirinks politiškai parankesnį kursą, užuot paklususi sutarties reikalavimams. Tarptautinis Teisingumo Teismas Hagoje sprendžia tik tarpvalstybinius ginčus, o Europos Teismas priima sprendimus taip pat nesutarimų tarp piliečių ir valstybių atvejais.
Pergalės garbinimo laisvės naudai Europoje
1993 metais Europos Žmonių Teisių Teismas priėmė du svarbius sprendimus garbinimo laisvės naudai. Pirmasis buvo susijęs su Graikijos gyventoju Minosu Kokinakiu. Būdamas Jehovos Liudytojas, jis nuo 1938 metų buvo suimtas daugiau kaip 60 kartų, 18 kartų buvo priverstas atvykti į Graikijos teismus ir daugiau kaip šešerius metus praleido kalėjime.
1993 metų gegužės 25-ąją Europos Teismas nusprendė, kad Graikijos vyriausybė pažeidė Minoso Kokinakio, kuris tais metais buvo jau 84 metų amžiaus, religinę laisvę ir priteisė jam 14400 dolerių už padarytą žalą. Teismas atmetė Graikijos vyriausybės argumentą, kad Kokinakis ir apskritai Jehovos Liudytojai naudojo spaudimą kalbėdamiesi apie savo religiją su kitais. (Papildomos informacijos ieškok 1993 metų rugsėjo 1 dienos Sargybos bokšte, puslapiai 27—31, rusų k.)
Antruoju atveju Europos Teismas nusprendė Ingridos Hofman iš Austrijos naudai. Dėl to, kad ji tapo Jehovos Liudytoja jau būdama ištekėjusi, po jos skyrybų iš jos buvo atimta teisė globoti savo du vaikus. Žemesni teismai iš pradžių buvo suteikę jai globėjos teisę, tačiau Aukščiausiasis teismas paskyrė šią teisę jos vyrui katalikui. Teismas pagrindė tai Austrijos įstatymu, kuriame sakoma, kad vaikai turi būti auklėjami katalikiškai, jeigu tėvai buvo katalikai tuokdamiesi, išskyrus atvejį, kai abu sutinka pakeisti savo religiją. Jos buvęs vyras tvirtino, kad dabar, tapusi Jehovos Liudytoja, ji nesugeba auginti vaikų normaliai ir protingai. 1993 metų birželio 23 dieną Europos Teismas nusprendė, kad Austrija neteisingai pasielgė su ponia Hofman dėl jos religijos ir pažeidė jos teisę auginti savo vaikus. Jai buvo priteista kompensacija už žalą. (Papildomos informacijos ieškok žurnalo Atsibuskite! 1993 metų gruodžio 8 dienos numeryje, puslapis 15, rusų k.)
Šie sprendimai liečia visus žmones, kuriems brangi religijos ir žodžio laisvė. Kreipimaisi į tarptautinius teismus gali prisidėti prie pagrindinių piliečių teisių apsaugojimo. Taip pat išmintinga pripažinti teisminių organų ribotumus. Net turėdami pačius geriausius norus jie negali garantuoti ilgalaikės taikos ir visiškos pagarbos žmogaus teisėms.