Geroji naujiena ginama teismuose

KAI tik žmogus pradėjo statyti miestus, atsirado ir sienos. Praeityje šie statiniai tiesiog buvo apsauga. Gynėjai kaudavosi nuo sienos viršaus neleisdami jos pralaužti arba pasikasti po ja. Sienos saugojo ne tik to, bet ir aplinkinių miestų gyventojus (2 Samuelio 11:20-24; Izaijo 25:12).

Galima sakyti, kad ir Jehovos Liudytojai pasistatė gynybinę sieną — teisėsaugos sieną. Jehovos Liudytojai ja neatsiriboja nuo visuomenės, nes jie yra kolektyviški, draugiški žmonės. Veikiau ši siena stiprina visų žmonių pagrindinių laisvių teisines garantijas. Sykiu ji gina Liudytojų juridines teises, kad jie galėtų nevaržomai garbinti Dievą. (Palygink Mato 5:14-16.) Ta siena saugo jų garbinimą ir jų teisę skelbti gerąją naujieną apie Dievo Karalystę. Kas ta siena ir kaip ji buvo pastatyta?

Kaip buvo statoma teisinė gynybos siena

Nors daugumoje šalių Jehovos Liudytojai turi religinę laisvę, kai kuriuose kraštuose jie buvo nepagrįstai puolami. Kai jų laisvė garbinti susirinkus kartu arba skelbti per namus buvo pažeista, jie pasitelkė teisėsaugą. Liudytojai tūkstančius kartų yra kreipęsi į teismą.a Ne visada pavykdavo laimėti bylą. Tačiau kai žemesnės instancijos teismai veikdavo prieš juos, dažnai tekdavo perduoti bylą aukščiau. Kuo viskas baigdavosi?

Per šio amžiaus dešimtmečius daugelyje šalių laimėtos teisinės pergalės yra patikimas precedentas, kuriuo Jehovos Liudytojai rėmėsi tolesnėse bylose. Kaip iš plytų arba akmenų sumūrijama siena, taip iš tų palankių sprendimų buvo pastatyta teisinė gynybos siena. Nuo tų teismo sprendimų sienos Liudytojai toliau kovojo už religinę laisvę gindami savo garbinimą.

Pavyzdžiu paimkime bylą Mardokas prieš Pensilvanijos valstiją, nagrinėtą Jungtinių Valstijų Aukščiausiojo Teismo 1943 metų gegužės 3 dieną. Buvo svarstomas toks klausimas: ar Jehovos Liudytojams, platinantiems savo religinę literatūrą, reikia turėti prekiautojo leidimą? Jehovos Liudytojų tvirtinimu, iš jų neturi būti jo reikalaujama. Jų skelbimo veikla nėra — ir niekada nebuvo — komercinė. Jų tikslas — ne pinigai, o gerosios naujienos skelbimas (Mato 10:8; 2 Korintiečiams 2:17). Mardoko byloje teismas pripažino Liudytojus teisiais ir patvirtino, kad reikalauti mokamo leidimo kaip būtinos sąlygos religinei literatūrai platinti yra antikonstituciška.b Šis sprendimas buvo svarbus precedentas ir nuo tada Liudytojai daugelyje bylų sėkmingai juo remdavosi. Mardoko bylos sprendimas buvo tvirta plyta teisinėje gynybos sienoje.

Tokios bylos daug prisidėjo prie visų žmonių religinės laisvės gynimo. Apie Jehovos Liudytojų įnašą ginant Jungtinių Valstijų pilietines teises leidinyje University of Cincinnati Law Review rašoma: „Jehovos Liudytojai labai prisidėjo prie konstitucinio įstatymo tobulinimo, ypač prie kalbos ir religijos laisvės apsaugos.“

Siena sutvirtinama

Kiekviena teisinė pergalė vis stiprino sieną. Atkreipkime dėmesį į keletą pastarojo dešimtmečio teismo sprendimų, naudingų tiek Jehovos Liudytojams, tiek viso pasaulio laisvės mylėtojams.

Graikija. 1993 metų gegužės 25 dieną Europos žmogaus teisių teismas patvirtino Graikijos piliečių teisę mokyti kitus savo religinių įsitikinimų. Tai buvo 84 metų Mino Kokinakio byla. Nuo 1938 metų Jehovos Liudytojas Kokinakis daugiau kaip 60 kartų buvo suimtas, 18 kartų buvo teisiamas Graikijos teismuose ir daugiau kaip 6 metus kalėjo. Daugiausia jį kaltindavo pažeidus ketvirtojo dešimtmečio Graikijos įstatymą, draudžiantį prozelitizmą; juo vadovaujantis, nuo 1938 iki 1992 metų Jehovos Liudytojams teko iškęsti maždaug 20000 areštų. Minėtasis Europos teismas nustatė Graikijos vyriausybę pažeidus religinę Kokinakio laisvę ir priteisė atlyginti jam 14400 dolerių (JAV) nuostolį. Teismo nutartyje buvo sakoma, kad Jehovos Liudytojai yra „žinoma religija“. (Žiūrėk Sargybos bokšto 1993 metų rugsėjo 1 dienos numerį, 27—31 puslapius, rusų k.)

Meksika. 1992 metų liepos 16 dieną buvo žengtas didelis žingsnis ginant religinę laisvę Meksikoje. Tą dieną buvo priimtas Religinių bendrijų bei viešojo garbinimo įstatymas. Remiantis šiuo įstatymu, tikinčiųjų grupė, kaip religinė institucija, pripažįstama teisiškai ir įregistruojama. Anksčiau Jehovos Liudytojai kaip ir kitos šalies religinės grupės veikė be oficialaus įteisinimo. 1993 metų balandžio 13 dieną Liudytojai padavė registracijos paraišką. Džiugu, kad 1993 metų gegužės 7 dieną jie buvo oficialiai įregistruoti kaip religinės bendrijos La Torre del Vigía, A. R. ir Los Testigos de Jehová en México, A. R. (Žiūrėk Atsibuskite! 1994 metų liepos 22 dienos numerį, 12—14 puslapius, anglų k.)

Brazilija. 1990 metų lapkritį Brazilijos Socialinės saugos nacionalinis institutas (INSS) pranešė Sargybos bokšto bendrijos filialui, kad Betelio (Jehovos Liudytojų filialo patalpų pavadinimas) savanoriai tarnai daugiau nebebus laikomi religiniais tarnais, todėl jiems bus taikomi Brazilijos darbo įstatymai. Liudytojai apskundė tą sprendimą. 1996 metų birželio 7 dieną Brazilijos miesto Generalinės prokuratūros teismo taryba pripažino, kad Betelio tarnai yra teisėtos religinės brolijos nariai, o ne darbuotojai pasauliečiai.

Japonija. 1996 metų kovo 8 dieną Japonijos Aukščiausiasis Teismas priėmė kiekvienam japonui naudingą nutartį dėl išsilavinimo ir religinės laisvės. Teismas vienbalsiai pripažino, kad Kobės Municipalinis pramonės bei technikos koledžas pažeidė įstatymą pašalindamas studentą Kunihitą Kobajašį už atsisakymą mokytis karybos. Tai pirmoji Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta remiantis Japonijos konstitucijos garantuojamu religijos laisvės įstatymu. Anas jaunas Liudytojas, klausantis Biblija išlavintos savo sąžinės, manė, jog kovinių veiksmų mokymasis nesiderina su tokiais Rašto principais, kaip užrašyta Izaijo 2:4: „Jie nusikals iš savo kalavijų žagrių ir iš savo iečių pjautuvų. Nė viena tauta nebekels kalavijo prieš kitą, ir jie nebesimokys kariauti.“ Šiuo Teismo sprendimu buvo remiamasi kaip pavyzdžiu tolesnėse bylose. (Žiūrėk Sargybos bokšto 1996 metų lapkričio 1 dienos numerį, 19—21 puslapius.)

Tokijo aukštesnysis teismas 1998 metų vasario 9-ąją paskelbė kitą svarbią nutartį, kuria pripažįstama Liudytojos Misaės Takedos teisė atsisakyti gydymo, priešingo Biblijos įsakymui ‛susilaikyti nuo kraujo’ (Apaštalų darbai 15:28, 29). Ši byla perduota į Aukščiausiąjį Teismą ir dar neaišku, ar jis patvirtins aukštesniojo teismo sprendimą.

Filipinai. 1993 metų kovo 1 dieną Filipinų Aukščiausiasis Teismas vienbalsiai paskelbė sprendimą Jehovos Liudytojų naudai: tai buvo Liudytojų jaunuolių, pagarbiai atsisakiusių saliutuoti vėliavai, byla.

Kiekvienas palankus teismo sprendimas yra kaip akmuo arba plyta, sutvirtinanti tą teisėsaugos sieną, kuri gina ne tik Jehovos Liudytojų, bet ir visų žmonių teises.

Sienos apsauga

Jehovos Liudytojų organizacija yra įteisinta 153 šalyse ir turi daug laisvės veikti kaip ir kitos religinės organizacijos. Po persekiojimų bei draudimo dešimtmečių Rytų Europoje ir buvusioje Tarybų Sąjungoje Jehovos Liudytojai dabar yra oficialiai pripažinta organizacija Albanijoje, Baltarusijoje, Čekijoje, Gruzijoje, Kazachijoje, Kirgizijoje, Rumunijoje, Slovakijoje ir Vengrijoje. Tačiau šiandieną kai kuriose šalyse, tarp jų ir Vakarų Europos kraštuose, turinčiuose seną teisėsaugos sistemą, Jehovos Liudytojų teisės smarkiai užginčijamos arba atsisakoma jas pripažinti. Priešininkai stengiasi energingai veikti prieš Jehovos Liudytojus „iškraipydami įstatymą“ (Psalmių 94:20, Brb red.). Ką daro Liudytojai?c

Jehovos Liudytojai nori bendradarbiauti su visomis vyriausybėmis, tačiau jie taip pat nori teisėtos garbinimo laisvės. Jie tvirtai įsitikinę, jog bet kokie įstatymai ar teismo sprendimai, draudžiantys jiems klausyti Dievo įsakymų (tarp jų ir reikalavimo skelbti gerąją naujieną), yra nepagrįsti (Morkaus 13:10). Jei neįmanoma susitarti draugiškai, Jehovos Liudytojai kreipsis į teisėsaugos organus ir stengsis pasinaudoti visomis būtinomis apeliacinėmis priemonėmis Dievo duotai garbinimo teisei juridiškai apginti. Jehovos Liudytojai visiškai pasitiki Dievo pažadu: „Joks prieš tave nukaltas ginklas neturės galios“ (Izaijo 54:17, Brb red.).

[Išnašos]

[Rėmelis 21 puslapyje]

Ginamos Jehovos liudytojų teisės

Persekiojimų metu Jehovos Liudytojai visur buvo tampomi pas teisėjus bei valdininkus (Luko 21:12, 13). Jehovos Liudytojai negailėjo pastangų įstatymiškai apginti savo teises. Daugelyje šalių laimėtos bylos padėjo apginti Jehovos Liudytojų teisėtą laisvę, tai yra jų teisę...

◻ skelbti per namus be apribojimų, taikomų prekiautojams: Mardokas prieš Pensilvanijos valstiją, JAV Aukščiausiasis Teismas (1943); Kokinakis prieš Graikiją, Europos žmogaus teisių teismas (EŽTT), (1993);

◻ laisvai susirinkti garbinimui: Manusakis bei kiti prieš Graikiją, EŽTT, (1996);

◻ nuspręsti, kaip jie, klausydami sąžinės balso, gali rodyti pagarbą nacionalinei vėliavai bei kitiems simboliams: Vakarų Virdžinijos valstijos švietimo ministerija prieš Barnet, JAV Aukščiausiasis Teismas (1943); Filipinų Aukščiausiasis Teismas (1993); Indijos Aukščiausiasis Teismas (1986);

◻ atsisakyti karinės tarnybos, prieštaraujančios jų krikščioniškos sąžinės balsui: Jorjatis prieš Graikiją, EŽTT (1997);

◻ pasirinkti gydymą bei vaistus, dėl kurių jų sąžinė rami: Malet prieš Šulmaną, Ontarijo provincija (Kanada), apeliacinis teismas (1990); Sargybos bokšto bendrija prieš E.L.A., aukštesnysis teismas, San Chuanas, Puerto Rikas (1995); Fosmair prieš Nikolau, Niujorko valstija, JAV, apeliacinis teismas (1990).

◻ auklėti vaikus laikantis Biblija pagrįstų įsitikinimų, jei net šie įsitikinimai užginčijami debatuose dėl vaikų globos: San Loran prieš Susi, Kanados Aukščiausiasis Teismas (1997); Hofman prieš Austriją, EŽTT (1993).

◻ turėti veikiančias teisines įstaigas, kurios būtų atleistos nuo mokesčių kaip ir kitų pripažintų religijų įstaigos: Gyventojai prieš Heringą, Niujorko valstija, JAV, apeliacinis teismas (1960);

◻ paskirtiems specialiesiems visalaikiams tarnams gauti tas pačias mokesčių lengvatas, kokios suteikiamos ir kitų religijų visalaikiams tarnams: Brazilijos Socialinės saugos nacionalinis institutas, Brazilijos miestas (1996).

[Iliustracija 20 puslapyje]

Minas Kokinakis su žmona

[Iliustracija 20 puslapyje]

Kunihitas Kobajašis

[Iliustracijos šaltinio nuoroda 19 puslapyje]

The Complete Encyclopedia of Illustration/J. G. Heck