Priimtinų sprendimų beieškant
TERŠIA ne tik autotransporto priemonės. Už tai taip pat atsakingi privačių namų šeimininkai, pramonės įmonės ir elektrinės. Vis dėlto žemės rutulį smarkiai teršia autotransporto priemonės.
Knygoje „5000 dienų išgelbėti planetą“ drįstama pareikšti: „Jeigu už visus šiuos nuostolius, ypač už mūsų klimatui padarytą žalą dėl užteršimo anglies dvideginiu, reikėtų atsiskaityti, automobiliai tikriausiai niekada nebūtų gaminami.“ Bet knygoje pripažįstama: „Tačiau šios galimybės nelinkę svarstyti nei automobilių gamintojai, nei kelių tiesimo organizacijos, nei vyriausybės agentūros, neigi apskritai žmonės, kurių gyvenimas tampa vis labiau priklausomas nuo asmeninio transporto.“
Ar turint tokią technologiją, kuri įgalino žmogų nuskristi į mėnulį, neįmanoma būtų sukurti aplinkos neteršiančio automobilio? Padaryti niekada nebūna taip lengva kaip pasakyti, tad kol bus galima įveikti kliūtis sukurti aplinkos neteršiantį automobilį, toliau ieškoma kitų priimtinų sprendimų.
Teršalų kiekio mažinimas
1960 metais Jungtinėse Valstijose buvo priimtas įstatymas, reikalaujantis autotransporto priemonėse įmontuoti prietaisus, sumažinančius išmetamų teršalų kiekį. Po to tą patį padarė ir kitų šalių vyriausybės.
Kuro filtravimui nuo nuodingų medžiagų dabar plačiai naudojami kataliziniai keitikliai; juos naudojant benzinas turi būti be švino. Tarp 1976 ir 1980 metų, kai daugelis vairuotojų pradėjo naudoti kurą be švino, švino kiekis amerikiečių kraujyje sumažėjo trečdaliu. Ir tai gerai, nes švino perteklius gali paveikti nervų sistemą ir pakenkti sugebėjimui mokytis. Liūdna, tačiau, nors švino kiekis sumažėjo daugelyje išsivysčiusio pasaulio valstybių, to negalima pasakyti apie mažiau išsivysčiusias šalis.
Katalizinių keitiklių panaudojimo rezultatai džiugina, tačiau jų naudojimo klausimas lieka ginčijamas. Kadangi nebededant švino sumažėjo galingumas, buvo pakeista benzino angliavandenilio sudėtis. Dėl to išmetama daugiau kitų kancerogeninių medžiagų, tokių kaip benzolas ir toluolas, kurių išmetamo kiekio kataliziniai keitikliai nesumažina.
Be to, kataliziniams keitikliams pagaminti reikia platinos. Pasak Britanijos Imperatoriškojo koledžo profesoriaus Jano Torntono, viena jų naudojimo neigiama pasekmė yra padidėjęs kiekis platinos, paliekamos kelio dulkėse. Jis perspėjo, kad „tirpieji platinos komponentai gali patekti į mitybos grandinę“.
Nors ir gerų rezultatų davė „kataliziniai keitikliai Šiaurės Amerikoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir keliose Europos valstybėse, — realistiškai pripažįstama knygoje „5000 dienų išgelbėti planetą“, — masinis automobilių daugėjimas visame pasaulyje visiškai anuliavo oro kokybę gerinančių veiksnių poveikį“.
Greičio sulėtinimas
Kitas būdas sumažinti automobilio išmetamų teršalų kiekį yra lėčiau važiuoti. Tačiau kai kuriose Jungtinių Valstijų valstijose neseniai buvo padidintas didžiausias leistinas greitis. Vokietijoje apribojimų įvedinėjimas nemėgstamas. Suprantama, automobilių gamintojai, kurių sėkmė parduodant priklauso nuo sugebėjimo pagaminti galingus variklius, leidžiančius važiuoti didelius atstumus 150 km/h greičiu, su tuo nesutinka, kaip ir daugelis vairuotojų. Tačiau atrodo, jog šiuo metu vis daugiau vokiečių sutinka, kad greitis būtų ribojamas ne tik dėl aplinkos, bet ir dėl saugumo.
Kai kuriose šalyse, kai užterštumas pasiekia neleistiną lygį, reikalaujama, kad vairuotojai važinėtų lėčiau arba visai nebevažinėtų. 1995 metais atlikta apklausa parodė, jog 80 procentų vokiečių sutinka, kad būtų nustatyti greičio apribojimai, jeigu ozono koncentracija taptų per didelė. Daugelyje viso pasaulio miestų, įskaitant Atėnus ir Romą, jau buvo imtasi priemonių apriboti važinėjimą tam tikromis sąlygomis. Kituose ketinama padaryti tą patį.
Dviračių naudojimas
Kad būtų sumažintas eismo intensyvumas, kai kuriuose miestuose buvo sumažintos važiavimo autobusais kainos. Kituose miestuose vairuotojai, kurie sumokėję minimalų mokestį pastato savo automobilius neužimtose mašinų stovėjimo aikštelėse, autobusais vežami nemokamai. Dar kituose miestuose tam tikros eismo juostos buvo paskirtos važiuoti vien autobusams ir taksi, kad būtų pagreitintas važiavimas šių rūšių transportu.
Naują būdą kovoti su problema neseniai paminėjo laikraštis The European: „Paskatinti septintojo dešimtmečio pabaigoje Olandijoje vykusios kampanijos, išradingi danai pasiūlė planą sumažinti oro teršimą ir automobilių grūstis skatinant žmones važinėti dviračiais, o ne automobiliais.“ Įvairiose Kopenhagos gatvių vietose pristatyta dviračių. Įmetus į aparatą monetą, dviratis atpalaiduojamas ir juo galima važiuoti. Užstatą galima atsiimti vėliau, dviratį grąžinus į asmeniui artimiausią vietą. Laikas parodys, ar ši programa bus praktiška ir ar bus pamėgta.
Kad žmonės būtų paskatinti važinėti ne automobiliais, o dviračiais, kai kuriuose Vokietijos miestuose dviratininkams buvo leista važiuoti vienpusio eismo keliuose priešinga automobiliams kryptimi! Kadangi maždaug trečdalis visų važiuojamų atstumų mieste ir daugiau kaip trečdalis kaimo vietovėse yra trumpesni negu 3 kilometrai, daugelis gyventojų galėtų lengvai įveikti daugumą iš jų arba pėstute, arba dviračiu. Tai padėtų sumažinti teršimą; be to, dviratininkams tai būtų gera mankšta.
Nauji projektai
Toliau kuriami aplinkos neteršiančių automobilių projektai. Buvo sukurti elektriniai automobiliai, varomi akumuliatorių gaminama energija, tačiau jų greitis ir veikimo trukmė yra nedideli. Tą patį galima pasakyti ir apie saulės energija varomus automobilius.
Taip pat tyrinėjama galimybė panaudoti kaip kurą vandenilį. Vandenilis sudega beveik neišskirdamas teršalų, tačiau jo kaina pernelyg aukšta.
Pripažindamas poreikį sukurti kitokį automobilį, Jungtinių Valstijų prezidentas Klintonas 1993 metais paskelbė, kad vyriausybė ir Jungtinių Valstijų automobilių pramonės įmonės bendradarbiaus kuriant ateities automobilį. Jis pasakė: „Mes pabandysime imtis tokios atkaklios technologinės kampanijos, kokios mūsų tauta dar niekada nesiėmė.“ Ar bus įmanoma „sukurti tobulai ekonomišką ir ekologijai nekenksmingą transporto priemonę, skirtą važinėti 21-ajame amžiuje“, apie kurią jis kalbėjo, lieka nežinoma. Numatoma sukurti tokį pavyzdį per dešimtmetį, tačiau milžiniška kaina.
Kai kurie mašinų gamintojai bando sukurti modelius automobilių, varomų ir benzinu, ir elektros energija. Vokietijoje už nemažą kainą jau galima įsigyti elektrinį sportinį automobilį, kuris, pajudėjęs iš vietos, gali per devynias sekundes išvystyti 100 km/h greitį, o palaipsniui — maksimalų 180 km/h greitį. Tačiau nuvažiavęs 200 kilometrų automobilis turi sustoti, nes išsenka akumuliatorių energija, ir jie turi būti kraunami mažiausiai tris valandas. Tyrinėjimai tęsiasi ir tikimasi tolesnės pažangos.
Tik dalis problemos
Klausimas, kaip sustabdyti teršimą, yra tik dalis problemos. Automobiliai taip pat sukelia triukšmą, kurį girdi kiekvienas žmogus, gyvenantis šalia intensyvaus eismo kelių. Kadangi nuolatinis eismo keliamas triukšmas gali neigiamai paveikti sveikatą, tai taip pat yra svarbi problemos dalis, kurią reikia spręsti.
Be to, gamtos mylėtojai sako, kad didelę dalį natūralaus kaimo grožio sugadina kilometrus besitęsiančios nepatrauklios automagistralės ir nemalonios akiai prekybos vietos bei reklamų skydai tų automagistralių pakraščiuose. Tačiau daugėjant automobilių, reikia daugiau kelių.
Kai kurie automobiliai, teršę orą tuo metu, kai jais važinėjo jų savininkai, toliau daro savo darbą netgi „mirę“. Apleisti atgyvenę automobiliai, kurių akys baidosi, tapo tokia problema, kad kai kur turėjo būti priimti tam tikri įstatymai, siekiant išvengti jų per didelio susikaupimo kaimo vietovėse. Ar bus kada nors sukurtas idealus automobilis, kuris būtų gaminamas iš lengvai perdirbamų medžiagų? Tokio automobilio kol kas niekas neįsivaizduoja.
„Dauguma vokiečių labai susirūpinę aplinka, — pažymima nesename vieno laikraščio numeryje ir priduriama: — tačiau nedaugelis elgiasi atitinkamai.“ Buvo pacituoti vieno vyriausybės pareigūno žodžiai: „Niekas nelaiko savęs kaltu ir niekas nenori būti atsakingas.“ Taip, problemas sunku spręsti pasaulyje, kuriame žmonės yra „savimylos“, „visai nepasirengę tartis“ (2 Timotiejui 3:1, 2; 3:3, NW).
Vis dėlto tinkamų sprendimų paieškos tęsiasi. Ar įmanoma rasti idealų teršimo ir automobilių problemos sprendimą?
[Iliustracija 7 puslapyje]
Ar galime sumažinti teršimą naudodamiesi viešuoju transportu, važiuodami kartu su kitais vienu automobiliu arba važinėdami dviračiais?