Portretinė fotografija — ką daryti, kad pavyktų

Nedaug kas branginama labiau už mylimų draugų ir šeimos narių atvaizdus. Pagaliau kokybiškas fotoportretas — tai daugiau nei momentinė nuotrauka; tai atvaizdas, turintis perteikti svarbiausius žmogaus asmenybės bruožus!

Deja, profesionalūs fotoportretai paprastai būna brangūs — kai kam iš mūsų ne pagal kišenę. O kai portretinę nuotrauką bandai padaryti pats, netrukus pamatai, jog negana nusitaikyti ir fotografuoti. Juk gerame portrete svarbu ne vien asmuo, bet ir apšvietimas, fonas, aplinka, laikysena, veido išraiška ir spalva.

Vis dėlto, jei turi fotoaparatą ir esi pasiryžęs išmokti keletą pagrindinių technikos dalykų, tu galėsi daryti patenkinamas portretines nuotraukas. Kaip? Tegul atsako profesionalus fotografas portretistas, šioj srity turįs daugiau nei dešimties metų darbo patirtį; mes jam užduosime klausimų.

• Visų pirma, kaip paskatinti žmogų šypsotis prieš fotoaparatą? Atkreipk dėmesį, ar fotografuojamasis tinkamai nusiteikęs! Tarkim, kad tu nori padaryti mažos mergytės portretą. Jeigu ji pavargusi arba alkana, vargu ar jis pavyks. Be to, jos veide ir akyse matysis nuovargio žymės; nuotrauka nebus žavi. Taigi paskatink ją nusnūsti, šiek tiek užkąsti ir tik tada fotografuok.

Be kita ko, pravartu su ja pabendrauti. Būk linksmas ir džiaugsmingas. Šnekučiuokitės, tai ji atsipalaiduos, tik nemėgink sukelti jai isteriško juoko. Nuo to prisimerkia akys ir veidan plūsteli kraujas. Pamėgink nufotografuoti įvairiausių veido išraiškų. Kuo daugiau nuotraukų padarai, tuo labiau tikėtina gauti atvaizdą, geriausiai charakterizuojantį tą žmogų.

• Ką galima pasakyti apie aprangą bei išvaizdą? Grupiniuose fotoportretuose pageidautina spalvų darna. Jei fotografuosi, tarkim, šeimyną, patark jiems vilkėti suderinamų spalvų drabužiais. Arba tegul jų visų drabužiai būna vienos spalvos. Tačiau atmink, kad stambūs žmonės geriausiai atrodo apsirengę tamsiai, o smulkūs — šviesiai.

Turėtum atkreipti dėmesį ir į smulkmenas: ar drabužiai gerai prigludę, ne per daug susiraukšlėję? Ar kaklaraištis tiesus? Ar plaukai nesusivėlę? Tavo akis gal nepastebės išdrikusių plaukų, bet fotoaparatas pastebės! Jeigu fotografuoji moterį, ar dera jos makiažas?

• O jeigu žmogus nešioja akinius? Galbūt kils sunkumų dėl atspindžio. Visų pirma pažvelk pro vaizdo ieškiklį, ar nėra kokio nors nepageidaujamo atspindžio. Jeigu yra, tegul žmogus iš lėto suka galvą, kol atspindys nuslinks nuo akies ar visai pranyks. Kartais fotografuojamajam bus pravartu galvą palenkti — tik žiūrėk, kad nesusimestų raukšlė po smakru!

• Ar svarbu, kas matyti fone? Net labai! Elektros laidų, kelių ar automobilių pilnas fonas tik gadins nuotrauką. Taigi pasiieškok fono, kuris išryškintų tavo fotografuojamąjį ar padarytų jį įdomesnį, na, pavyzdžiui, medžio, žydinčio krūmo, medinės tvoros, gal net senos daržinės sienos.

• Kaip fotografuoti kambary? Galima pamėginti taip: tegul žmogus atsisėda ant kėdės ar sofos priešais šviesios spalvos sieną arba kambario gėlę. Ypač įdomus būna dirbančio, užimto savo hobiu žmogaus atvaizdas, kai fone — varstotas, rašomasis stalas, o gal audeklai.

• O jei nerandi patrauklaus fono? Stenkis padaryti foną neryškų. Geriausiai tas pavyksta lauke, kur pozuotojas gali būti atstu nuo fono. Tai padarysi reguliuodamas objektyvo diafragmą. Jei diafragmos skaičių sumažinsi, pavyzdžiui, iki 5,6, fotografuojamas objektas bus ryškus, o fonas — ne. (Žiūrėk 1 nuotrauką.)

• Kaip patartina komponuoti? Visų pirma būtų gerai fotoaparatą įtaisyti ant trikojo; tada galėtum daugiau dėmesio skirti komponavimui. Paprastai žmonių atvaizdai būna viso ūgio, trijų ketvirčių (nuo juosmens) arba stambaus plano (galva ir pečiai arba tik galva). (Žiūrėk 2 nuotrauką.) Bet koks 105—150 milimetrų židinio nuotolio objektyvas bus idealus portretinėms nuotraukoms. Jeigu negali pareguliuoti ar pakeisti savo fotoaparato objektyvo, pamėgink norimą vaizdą gauti artindamasis prie fotografuojamojo arba traukdamasis nuo jo. Beje, taikantis fotografuoti yra visai protinga palikti šiek tiek erdvės virš galvos, iš šonų ir po kojomis. Tada, jei nuotrauką padidinsi, galva, kojos ar liemuo nebus nukirsti. Matai, kuo labiau atvaizdą didini, tuo didesnė jo dalis gali prapulti — tai priklauso nuo nuotraukos matmenų.

Vienas naudingas principas — vadinamoji trečdalių taisyklė. Ji yra tokia: atstumas nuo žmogaus veido ar akių iki nuotraukos viršaus, apačios arba šono turėtų būti viena trečioji visos nuotraukos. (Žiūrėk 3 nuotrauką.) Tačiau kartais geriausia, kad atvaizdo centre būtų akys.

• Kokia turi būti fotografuojamojo poza? Žmogus tebūna veidu į fotoaparatą, atsipalaidavęs, sėdįs, stovįs ar pusiau gulįs, truputį pasisukęs į šoną. Jeigu veidas atrodo pernelyg apskritas, tegu pozuotojas šiek tiek pasuka galvą ar pasisuka pats, kad būtų apšviesta tik pusė veido. Šešėlinė pusė turėtų būti atgręžta į fotoaparatą. Tada veidas atrodys siauresnis. Kita vertus, jeigu nori, kad veidas atrodytų stambesnis, tegul asmuo pasuka galvą ar visą kūną taip, kad būtų apšviestas visas veidas.

Ypač kreipk dėmesį į rankas. Jos turėtų atrodyti laisvai; tegu žmogus laiko jas kaip yra pratęs, pavyzdžiui, švelniai pasiremia smakrą ar skruostą. Fotografuoti stovintį žmogų, kurio rankos karo pašonėse, pirštai ištiesti, — itin dažna klaida; venk jos. Verčiau tegul jis turi ką nors rankose arba laiko jas natūralioj pozoj.

• Kas patartina, jeigu fotografuojasi poros? Tegul sutuoktiniai šiek tiek pakreipia galvas vienas į kitą. Paprastai geriausia, kad jie neišeitų to paties ūgio. Galima pamėginti taip: vieno iš jų akys tebūna kito nosies aukštyje. (Žiūrėk 4 nuotrauką.)

• Pakalbėkime apie apšvietimą. Kokiu dienos metu geriausia fotografuoti lauke? Vėlyvą popietę. Oras paprastai būna ramus, šviesos tonai šiltesni. Pasistenk savo draugužį pastatyti taip, kad pusę veido apšviestų saulė, o šešėlinėj pusėj matytųsi tik trikampėlis šviesos. Tada jam nereikės prisimerkti. Jeigu nori fotografuoti iš profilio, fotoaparatą nukreipk į šešėlinę veido pusę. Beje, fotoaparato objektyvą rūpestingai pridenk nuo saulės spindulių.

• O jeigu šviesa per ryški? Tegul tavo bičiulis pabando atsistoti taip, kad saulė šviestų jam iš užnugario.

• Tada šešėlis kris ant jo veido? Taip, bet tamsesnes vietas galima apšviesti blykste. Kai kurie fotoaparatai daro tai automatiškai. Kita išeitis — pagalbon pasišaukti draugą. Jis arba ji gali laikyti atšvaitą ar didžiulį balto kartono lakštą ir pozuotojo veidan nukreipti išsklaidytą saulės šviesą.

• Na, o kaip apšvietimas kambary? Natūralia šviesa galima pasinaudoti, jeigu fotografuojamasis atsistos prie lango. Plonytė užuolaida išsklaidytų šviesą. Jeigu būtina, blykste ar kartoniniu atšvaitu apšviesk tas veido vietas, kurios, rodos, esti per tamsios. (Žiūrėk 5 nuotrauką.)

• Ką daryti, jei šviesos nepakanka? Tada be blykstės neapsieisi. Fotografuojamajam suieškok tokią vietą, kur šone būtų balta siena. Nukreipk blykstę, kad šviesa atsispindėtų nuo šoninės sienos. Šviesai krintant iš šono, bus lengviau reguliuoti, kiek apšviečiamas veidas.

Žinoma, kol kas nors pavyks, reikės visaip mėginti ir mokytis iš klaidų. Bet pagrindiniai portretinės fotografijos principai paprasti. Kruopščiai apgalvodamas ir atsižvelgdamas į smulkmenas, tu gali netgi pačiu paprasčiausiu fotoaparatu padaryti gerą nuotrauką, kurią metų metais branginsi tu ir tavo mylimieji!