„Gamtos žudymas“

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO AIRIJOJE

GOBŠUMAS kelia grėsmę mūsų žemei. Jis pakerta žemės sugebėjimą aprūpinti visus mus tuo, ko reikia, kad išgyventume — maistu ir pastoge. Be abejo, tu jau žinai, kaip gobšumas kenkia žemei, tačiau štai keli priminimai.

Planetos nuodijimas

1962 metais Rachelė Karson savo knygoje Silent Spring įspėjo dėl planetos užteršimo pesticidais ir nuodingomis atliekomis. Knygoje The Naked Savage sakoma: „Žmonės nuodija aplinką, teršia savo lizdą, — tai rodo, kad žmonių giminei gresia išnykimas.“ Iš gobšumo žmonės iki šiol teršia planetą. „Siekdami kuo didesnio pelno per kuo trumpesnį laiką, — sakoma leidinyje World Hunger: Twelve Myths, — stambūs augintojai yra linkę nesaikingai naudoti žemę, vandenį ir chemikalus negalvodami apie tai, kad gadinamas dirvožemis, eikvojamas gruntinis vanduo ir nuodijama aplinka.“

Užuot saugoję neįkainojamus pasaulio drėgnuosius miškus, būtinus žemės išlikimui, žmonės naikina juos kaip niekad sparčiai. „Gyvi tropiniai miškai, — sako 1986 metais išleistos knygos Far From Paradise—The Story of Man’s Impact on the Environment autoriai, — po penkiasdešimties metų bus beveik visiškai išnykę, jeigu ir toliau bus kertami tokiu tempu kaip dabar.“

Nejaučiantys jokio sąžinės graužimo žvejai naudoja dinamitą ir cheminius nuodus gaudyti žuvis šalia koralų rifų, vadinamų „jūrų drėgnaisiais tropiniais miškais“, nes juose gausu įvairiausios gyvūnijos. Tokie laukiniai žvejybos metodai ir lengvabūdiškas teršimas cheminėmis medžiagomis „labai sužalojo“ didelę dalį gyvų koralų (laikraštis The Toronto Star).

„Žalojame patys save“

Ponas Šridatas Ramfelas, kuris nuo 1991 iki 1993 metų buvo Pasaulio gamtosaugos sąjungos (IUCN) prezidentas, pavadino tokį blogą žemės išteklių naudojimą „gamtos žudymu“. Argi padėtis tokia rimta? Ramfelas pateikia vieną pavyzdį: „Dauguma Indijos upių tėra viso labo atvira kanalizacija, kuria iš miesto bei kaimo vietovių neapdorotos atliekos teka į jūrą.“ Kokią išvadą jis padarė? „Žalojame patys save.“

Gobšumas valdė žmonijos istoriją šimtmečius, tačiau šiandien grėsmė planetos išlikimui dar didesnė. Kodėl? Kadangi dabar žmogaus galimybės naikinti labai padidėjo. „Tik per paskutinius penkiasdešimt metų, — sakoma knygoje Far From Paradise, — mes turėjome cheminių ir mechaninių priemonių veiksmingai naikinti kitas gyvybės formas savo planetoje. ... Homo sapiens [lotyniškai „išmintingas žmogus“], kaip žmogus save nekukliai vadina, turi beveik visišką valdžią ir visai prarado santūrumą.“ Neseniai aplinkos apsaugos organizacija Greenpeace tvirtai pareiškė: „Šiuolaikinis Žmogus iš Rojaus [žemės] padarė sąšlavyną... ir dabar elgiasi kaip neprotingas kūdikis... būdamas ant visiško šios gyvybės oazės... sunaikinimo slenksčio.“

Tačiau gobšumas ne tik kelia grėsmę tolimai planetos ateičiai. Jis kelia pavojų dabartinei tavo ir tavo šeimos laimei bei saugumui. Kodėl? Apsvarstyk kitą straipsnį.