Kometos sudužimas!

VIENĄ 1994 metų liepos mėnesio savaitę viso pasaulio dangaus stebėtojų dėmesį traukė maždaug 20-ies kometos „Batsiuvys Levis 9“ atplaišų susidūrimai su Jupiterio planeta. Kometos stebėtojai buvo sužavėti, nes reginys, vieno astronomo žodžiais, buvo „dangiškoji amžiaus drama“. Kodėl šis įvykis gerokai pranoko lūkesčius?

Pirma, kometos skeveldros, skriejusios maždaug 200000 kilometrų per valandą greičiu, sukėlė tokius didžiulius sprogimus, kokių buvo tikėtasi tik pačiu kraštutiniu atveju. Įskriedamos į Jupiterio atmosferą, tos skeveldros sukėlė blykstelėjimus, kurie truko tik keletą sekundžių. Tada iš atmosferos išsiveržė labai karštos dujos, sudarydamos didžiulius ugnies kamuolius; didžiausių sprogimų sudarytų kamuolių temperatūra trumpą laiką buvo aukštesnė už saulės paviršiaus temperatūrą! Per kitas 10—20 minučių iškilo net 3200 kilometrų aukščio dujų stulpas.

Be to, iš pradžių buvo manoma, kad stebėjimo sąlygos bus prastos, tačiau jos pasirodė esą beveik idealios. Kadangi susidūrimai įvyko tamsioje Jupiterio pusėje, ryškūs blyksniai ir stulpai buvo lengviau pastebimi. Kai kuriais atvejais stulpų viršų buvo galima matyti iškylantį virš Jupiterio horizonto, ir, praėjus dešimčiai minučių nuo susidūrimų, Jupiteris atsisuko tiesiai į žemę ta puse, kurioje vyko susidūrimai. Dar po dešimties minučių ta pusė atsisuko į saulės šviesą. Per tą laiką stulpai išsisklaidė ir juos pakeitė milžiniškos tamsios dėmės. Tų dėmių, iš kurių didžiausioji buvo dukart didesnė už žemę, astronomai nebuvo numatę, tačiau jos buvo patys ryškiausi matomi elementai.

Erdvėlaiviu „Galilėjus“ buvo perduodamas tiesioginis susidūrimų vaizdas. Žemės orbitoje esančiu Hablio kosminiu teleskopu susidūrimai buvo stebimi matomosios ir ultravioletinės šviesos srityje. Kitos observatorijos nustatė kometos atplaišų sprogimų atgarsius įvairaus ilgio bangų srityse, konkrečiai parinktose gauti vertingos informacijos. Pietų ašigalyje visą tą laiką buvo tamsu, tad buvo galima nuolat stebėti ten esančiu teleskopu „Infraraudonasis tyrinėtojas“.

Dangaus stebėtojai patyrė retą malonumą. Kada bus regima kita kometa? Kometa „Heil-Bop“, jau matoma plika akimi, galbūt yra ryškiausia kometa, kurią matysime šiame amžiuje. Ji praskries ne didesniu kaip 198 milijonų kilometrų atstumu nuo mūsų planetos. Kometų stebėtojai, esantys šiaurės pusrutulyje, galės pamatyti „Heil-Bop“ kometą 1997 metų balandžio mėnesį. Visa tai mums primena, kad gyvename dinamiškoje, besikeičiančioje visatoje, kurią sukūrė Jehova, „dangaus šviesulių Tėvas“ (Jokūbo 1:17, NW; Psalmių 113B:16 [115:16, Brb red.]).

[Iliustracija 21 puslapyje]

Tamsios dėmės rodo vietas, kur kometos skeveldros trenkėsi į Jupiterį

[Šaltinio nuoroda]

Hubble Space Telescope Comet Team and NASA