Stebime pasaulį

Mirti jaunam

Palyginus su kitomis 25 pramoninėmis šalimis, vaikams Jungtinėse Valstijose yra 12 kartų didesnė tikimybė būti nušautiems, 5 kartus — tapti žmogžudystės aukomis ir dukart didesnė tikimybė nusižudyti, — praneša laikraštis The Dallas Morning News. „Mes tikėjomės, kad JAV rodikliai turėtų būti didesni, bet esame nustebinti skirtumo dydžio“, — sako Eitjenas Krugas, ataskaitų Ligų kontrolės centrams Atlantoje (Džordžija) koordinatorius. Veiksnių, susijusių su staigia vaikų mirtimi, tarpe yra narkotikai, skurdas, iširusios šeimos ir ribotos galimybės lavintis.

Užkratas per maistą

Išaugęs vartotojo poreikis „šviežios produkcijos įvairovės ištisus metus“ drauge su „pasaulinio masto rinka, kuri gali žaibiškai išvežioti produktus po visą pasaulį“, padeda atsirasti naujoms per maistą perduodamoms ligoms Jungtinėse Valstijose, — praneša JAMA (The Journal of the American Medical Association). Remdamiesi per praėjusį dešimtmetį atliktais tyrinėjimais, mokslininkai apskaičiavo, kad dėl mikrobų, pernešamų per maistą, „suserga nuo 6,5 iki 81 milijono žmonių, ir tai yra 9000 mirčių priežastis Jungtinėse Valstijose kasmet“. Kai kurie ekspertai mano, kad tai problemai turi įtakos padidėjęs natūraliai užaugintų (tręšiant gyvulių mėšlu) maisto produktų vartojimas. Pagal JAMA pranešimą, „E coli gali išgyventi karvės mėšle 70 dienų ir jei mikrobams užmušti nebus panaudotas karštis arba tokie priedai kaip druska ar konservantai, jie gali daugintis maiste, užaugintame tręšiant mėšlu“.

„Šventos“ beždžionės — įkyruolės

Beždžionės rezusai gyvena Vrindavane (Indija) nuo neatmenamų laikų, — sako primatologė Ikbal Malik. Beždžionės daugelio yra laikomos šventomis, tad laisvai bastosi po induistų šventąjį miestą, nebijodamos būti sugautos, — taip yra ligi šiol. Pagal žurnalą New Scientist, rezusų skaičius pastaraisiais metais žymiai padidėjo todėl, kad čia padaugėjo jas maitinančių maldininkų. Manoma, kad beždžionių maitinimas atneša gerovę. Tačiau per tuos metus beždžionės pasidarė beveik visiškai priklausomos nuo to, kas joms išdalijama, nes žalumynų yra labai mažai. „Jos pradeda vogti krepšius su pirkiniais ir lįsti į namus ieškoti maisto.“ Gyventojai pritaria tam, kad netgi 60 procentų beždžionių būtų sugaudyta ir įkurdinta kaimo vietovėse. „Dievai tampa įkyruoliais“, — sako Malik.

Ankšti?

Nors mūsų pėdų kaulai nustoja augti vėlyvoje paauglystėje, jos kinta visą gyvenimą. Nilas Kovenas, Kanados pediatrinės medicinos asociacijos prezidentas, sako: „Mums senstant, pėdos yra linkusios darytis plokštesnės ir iškrypti, tad pailgėja ir paplatėja. Tai dėl to, kad mūsų raiščiai tampa truputį laisvesni ir silpnesni.“ Avalynės žinovų nuomone, apie pusė suaugusiųjų dėvi netinkamo dydžio apavą — dažniausiai per ankštą, todėl atsiranda nuospaudos, sukietėjimai, skauduliai ant kojų pirštų ir kojų pirštų deformacijos. Ar jūsų batai irgi ankšti? „Atsistokite basomis kojomis ant lapo popieriaus ir apsibrėžkite aplink abi pėdas. Tada ant popieriaus padėkite savo batus ir apibrėžkite aplink juos. Palygindami kontūrus, galėsite matyti, kaip jūs įspraudžiate savo pėdas į apavą“, — sakoma laikraštyje The Toronto Star. Kad tinkamai pasirinktumėte, kaskart pirkdami batus išsimatuokite savo kojas ir eikite pirkti po pietų arba vakare, kai esate daug vaikščioję.

„Nepažįstamų priešų“ medžioklė

1997-aisiais alergija, arba šienligė, Romos (Italija) gyventojams prasidėjo dviem mėnesiais anksčiau nei įprastai, — sakoma Corriere della Sera. Ankstyvą žiedadulkių ataką, vieno alergologo nuomone, sukėlė „bendras planetos vidutinės temperatūros pakilimas, kuris smarkiai sutrumpino žiemos trukmę“. Laikraštis pažymi, kad „puikios dienos“ atneša nepažįstamas žiedadulkes, kurių tos srities specialistai nepajėgia neutralizuoti. Jau pradėtos „nežinomos priežasties paieškos“, bet kol kas „pacientai kenčia nuo alergijos, kurios priežasties negalima nustatyti“.

Ostijos sargai

Šventojo Čarlso katalikų bažnyčioje Pikaijune (Misisipė) pradėta statyti sargus norint užtikrinti, jog niekas neišėjo neprarijęs komunijos paplotėlio. Šio žingsnio buvo imtasi po daugelio atvejų, kai žmonės išeidavo iš bažnyčios su komunijai skirtu paplotėliu, arba ostija, kurią katalikai mano esant šventą. Anot The Dallas Morning News, dvasininkas Džonas Nūnas tvirtina, jog „šėtono garbintojai nori įsigyti ostiją“, kad ją „išniekintų“. Komunijos sargų darbas yra stebėti parapijiečius ir pamatyti, ar jie iš tikrųjų praryja. Jei tikintieji to nedaro, jų mandagiai paprašoma arba suvalgyti ostiją, arba atiduoti ją atgal.

Atkuria vaizdajuostės reginius

Pagal pranešimą, išspausdintą žurnale Pediatrics, „keli bandomieji tyrimai parodo, kad muzikinės vaizdajuostės gali daryti reikšmingą poveikį elgsenai, sumažindamos žiūrovų jautrumą smurtui ir nuteikdamos paauglius labiau pritarti ikivedybiniam seksui“. Tėvams didžiausią susirūpinimą kelia sunkiojo metalo ir gaujų repo dainų žodžiai. „Nedideliuose paauglių pogrupiuose polinkis prie muzikos gali būti labai reikšmingas. Gausūs tyrinėjimai rodo, kad polinkis prie sunkiojo metalo muzikos gali reikšti nutolimą nuo visuomenės, potraukį į narkotikus, psichinius sutrikimus, savižudybės pavojų, seksualinio vaidmens stereotipo susidarymą arba pomėgį rizikuoti paauglystės laikotarpiu.“ Ataskaitoje, kurią 1995—1996 metais sudarė aštuoni medicinos mokslų daktarai, sakoma: „Jei žiūrovai išgirsta dainą, kurią girdėjo žiūrėdami vaizdajuostę, jie tuojau pat mintyse ‘atkuria’ vaizdajuostėje matytus reginius.“

Popierius iš dramblių mėšlo

Kai kaimynai pastebėjo Maiką Bugarą savo kieme verdantį puodus dramblių mėšlo, jie, suprantama, ganėtinai susirūpino. Kai kas manė, kad jis užsiima kerais, bet iš tikrųjų jis gamino popierių. Ponas Bugara pirmiau darė popierių iš bananų, kukurūzų ir eukaliptų lapų. Tačiau gausios Kenijoje gyvenančių dramblių labai plaušingo mėšlo atsargos pastūmėjo entuziastingą gamtosaugininką pasidomėti jų panaudojimu popieriui gaminti. Jis nusprendė, kad tai galėtų būti veiksmingas būdas ugdyti „žmonių supratimą apie šios rūšies gyvūnų išsaugojimo vertę“, — praneša žurnalas New Scientist. Dabar jo popierius iš dramblių mėšlo naudojamas gaminti kvietimų kortelėms į šiais metais įvyksiančias Kenijos gyvūnų draugijos 50-tąsias metines.

Valgymo įpročiai

Televizija yra „daugelio šiuolaikinių elgesio įpročių ugdytoja“, — sakoma The New York Times. Vienas pavyzdys yra įprotis valgyti žiūrint televizorių — dabartinis ritualas viso pasaulio šalyse. Pavyzdžiui, Meksikoje daugelis šeimų vakarieniauja žiūrėdamos muilo operas. Neseni tyrimai Prancūzijoje atskleidė, kad „62 procentai maisto yra suvalgoma prie įjungto televizoriaus“. Kinijoje žiūrovai gėrisi specialiomis TV laidomis čiaumodami spragintas arbūzo sėklas. Šios juodos sėklos greta saulėgrąžų sėklų ir pistacijų taip pat populiarios tarp Izraelio TV žiūrovų. Filipinuose prie lengvų užkandžių žiūrint TV priskiriamos ant grotelių keptos viščiukų kojos, kiaulių ausys ir viščiukų žarnos, pamautos ant iešmo. Mėgstamiausias lengvas užkandis yra balūt — „neišsiritę anties embrionai, išvirti ir valgomi iš lukšto, apibarstyti rupia druska“, — sakoma Times.

Pigus būdas užkirsti kelią cholerai

Mokslininkai mano, kad jie surado pigų būdą užkirsti kelią cholerai — filtruoti geriamą vandenį per sarį! Tyrinėtojai iš Jungtinių Valstijų Merilendo universiteto ir Tarptautinis diarėjos ligų tyrimų centras Dakoje (Bangladešas) atrado, kad cholerą sukeliančios bakterijos laikosi vandenyje gyvenančių panašių į planktoną vėžiagyvių virškinimo trakte. Perkošiant vandenį per keturgubai sulenktą sario medžiagą, galima pašalinti daugiau kaip 99 procentus choleros bakterijų. Paskui sarį galima dezinfekuoti ištiesus porai valandų saulėkaitoje, o lietingu metų laiku apdoroti pigiomis dezinfekavimo priemonėmis. Londono laikraštis The Independent praneša, kad bandymai vietoje prasidės šiais metais, kai gyvenantys paveiktose teritorijose žmonės bus apmokyti, kaip atlikti tą darbą.

Amerikos meilė šaunamiesiems ginklams

„Visuomenės apklausos duomenimis, keturių iš 10 suaugusių amerikiečių šeimos turi šautuvus, ir kiekvienuose iš tų namų yra vidutiniškai po du šaunamuosius ginklus, — praneša Niujorko Daily News. — 25% apklaustųjų pasakė, kad jie turi pistoletą, 27% — medžioklinį šautuvą ir 29% — graižtvinį šautuvą.“ Daugelis šeimų turi ne vienos rūšies šaunamąjį ginklą.