Kas sukelia insultą
„SMEGENYS yra pats jautriausias kūno organas“, — sako gydytojas neurologas Vladimiras Hačinskis iš Vakarų Ontarijo universiteto Londone (Kanada). Smegenyse, sveriančiose tik 2 procentus viso kūno svorio, yra per dešimt milijardų nervinių ląstelių, kurios nuolat komunikuoja, pagimdydamos kiekvieną mūsų mintį, judesį bei jausmą. Energiją smegenims teikia deguonis bei gliukozė, o šiomis medžiagomis jos nuolat aprūpinamos per sudėtingą arterijų tinklą.
Tačiau jeigu kokia nors smegenų dalis bent kelias sekundes negauna deguonies, tiksli neuronų veikla sutrinka. Jei tai trunka ilgiau negu keletą minučių, pažeidžiamos smegenys, nes pradeda mirti smegenų ląstelės ir nutrūksta jų valdomos funkcijos. Ši būklė vadinama išemija — deguonies stoka, kurios pagrindinė priežastis yra arterijos užsikimšimas. Smegenų audinys dar labiau pažeidžiamas, kai dėl deguonies stokos kyla virtinė mirtinų cheminių reakcijų. Dėl to ištinka insultas. Jis įvyksta ir tada, kai plyšus kraujagyslėms į smegenis išsiliejęs kraujas užkerta jungtis. Dėl to nutrūksta cheminių bei elektrinių signalų perdavimas į raumenis ir pažeidžiamas smegenų audinys.
Insulto pasekmės
Insultas visuomet yra kitoks ir jo poveikis žmonėms labai įvairus. Nors nė vienas žmogus nepatiria visų galimų insulto pasekmių, tos pasekmės gali būti visokios — nuo silpnų, vos pastebimų iki skausmingai akivaizdžių. Kokios organizmo funkcijos bus pažeistos, priklauso nuo to, kurioje smegenų dalyje įvyksta insultas.
Įprasta nelaimė — viršutinių ir apatinių galūnių nusilpimas arba paralyžius. Dažniausiai paralyžiuojama tik viena kūno pusė, — priešinga tai, kurioje yra insulto ištikta smegenų dalis. Tad jeigu smegenys pažeidžiamos dešinėje pusėje, paralyžius ištinka kairiąją, o jei smegenys pažeidžiamos kairėje, paralyžiuojama dešinioji pusė. Kai kurie asmenys po insulto gali valdyti rankas bei kojas, bet jų raumenys taip dreba, kad atrodo, jog galūnės tabaluoja. Ligonis, tartum pradedantis čiuožėjas, bando išlaikyti pusiausvyrą. Dr. Deividas Levainas iš Niujorko universiteto medicinos centro sako: „Jie nebejaučia, ar jų galūnė juda, ar nejuda, ir kokioje ji padėtyje.“
Daugiau kaip 15-ai procentų insulto ištiktųjų užeina priepuolių, — būna nevalingų judesių ir, kaip įprasta, kurį laiką prarandama sąmonė. Be to, daugeliui skauda ir įvyksta jutimų pokyčių. Vienas insultą patyręs žmogus, kuriam nuolat tirpsta rankos bei kojos, sako: „Kartais naktį kam nors prisilietus prie mano kojų aš atsibundu, nes jaučiuosi tarytum krečiamas elektros.“
Insulto pasekmė gali būti ir dvejinimasis akyse bei gali būti sunku ryti. Jeigu pažeidžiami burnos bei gerklės jutiminiai centrai, žmogus patiria kitų žeminančių negalių, pavyzdžiui, ima seilėtis. Gali būti pažeistas bet kuris iš penkių jutimų; tada pablogėja rega, klausa, uoslė, skonis, lytėjimas.
Bendravimo sunkumai
Įsivaizduok, kad menkai apšviestoje gatvėje paskui tave eina du stambūs nepažįstami vyrai. Pažvelgęs atgal pamatai, jog jie bėga link tavęs. Bandai šauktis pagalbos, bet negali išrėkti nė žodžio! Ar gali įsivaizduoti, koks nusivylęs jaustumeisi tokioje padėtyje? Būtent taip jaučiasi daugelis nukentėjusių nuo insulto žmonių, staiga netekusių kalbos.
Nesugebėjimas išreikšti savo minčių, jausmų, lūkesčių bei būgštavimų, — netiesioginis atsiskyrimas nuo draugų bei šeimos, — yra viena iš labiausiai gniuždančių insulto pasekmių. Štai ką apie tai pasakė vienas insultą patyręs žmogus: „Kaskart, kai norėdavau ką pasakyti, nieko neišeidavo. Aš buvau priverstas tylėti ir negalėdavau laikytis nei žodinių, nei raštiškų nurodymų. Žodžiai skambėjo... taip, tarytum žmonės aplinkui kalba užsienietiškai. Negalėjau nei suprasti kalbos, nei pats kalbėti.“
Čarlzas suprasdavo viską, kas jam sakoma. Bet atsakydamas, rašo jis, „aš suregzdavau žodžius, tačiau ištardamas supindavau juos bei iškraipydavau. Tuo metu jaučiausi tarytum įkalintas savyje“. Savo knygoje Stroke: An Owner’s Manual Arturas Džozefsas paaiškino: „Kalbant kontroliuojama bei koordinuojama daugiau kaip šimtas įvairių raumenų ir kiekvieną raumenį valdo daugiau negu šimtas motorinių nervinių skaidulų. ... Kiekvieną kalbėjimo sekundę nervai ir raumenys turi suveikti stebėtinai daug kartų — 140000. Tad argi kelia nuostabą, kad, pažeidus dalį smegenų, valdančių šiuos raumenis, kalba gali būti iškraipyta?“
Insultas sukelia daug gluminančių kalbos reiškinių. Pavyzdžiui, žmogus galbūt negali kalbėti, tačiau gali dainuoti. Kitas galbūt taria žodžius impulsyviai, bet negali ištarti sąmoningai arba kalba be perstojo. Treti vis kartoja tuos pačius žodžius ar frazes arba sako ne tuos žodžius, — taria „taip“, kai nori pasakyti „ne“, ir atvirkščiai. Kai kurie žino, kokius žodžius nori pavartoti, bet smegenys negali sužadinti burnos, lūpų ir liežuvio juos ištarti. O gal dėl raumenų nusilpimo jie kalba nukąsdami žodžius. Kai kurių žodžiai pertraukiami dėl protrūkių.
Insultas gali pažeisti ir tą smegenų dalį, kuri reguliuoja jausminę intonaciją. Dėl to kalba skamba monotoniškai. Arba nukentėjusiajam gal sunku suvokti kitų žmonių jausmų toną. Dėl šių bei prieš tai aprašytųjų bendravimo barjerų šeimos nariai, pavyzdžiui, vyras ir žmona, gali atitolti vienas nuo kito. Georgas sako: „Dėl insulto poveikio veido išraiškai bei gestams, netgi charakteriui, mes staiga pradėjome nebesuprasti vienas kito kaip anksčiau. Man atrodė, kad turiu visai kitą žmoną, kurią reikia pažinti.“
Emociniai ir charakterio pokyčiai
Netinkami nuotaikos svyravimai, ašarų ar juoko protrūkiai, didžiulis pyktis, neįprastas įtarumas ir nenugalimas liūdesys yra tik keli iš gluminančių emocinių bei charakterio sutrikimų, su kuriais gali tekti kovoti insulto ištiktiesiems bei jų šeimoms.
Nukentėjęs nuo insulto Gilbertas sako: „Būna, kad susijaudinęs dėl kokio mažmožio aš imu juoktis arba verkti. Kartais man besijuokiant kas nors paklausia: ‛Kodėl tu juokiesi?’ ir aš tikrai negaliu jam paaiškinti.“ Dėl šių problemų ir dėl to, kad sunkiai išlaiko pusiausvyrą bei truputį šlubčioja, Gilbertas buvo paskatintas pasakyti: „Jaučiuosi kaip nesavame kūne, tarytum būčiau kitas žmogus, ne tas, kuris buvau prieš insultą.“
Nedaugelis protiškai bei fiziškai sužalotų žmonių išvengia emocinės sumaišties, o gal ir nė vienas. Hirojuki, kuris po insulto sunkiai kalba ir yra iš dalies paralyžiuotas, paaiškino: „Netgi praėjus ilgam laikui man nepagerėjo. Suprasdamas, kad nebegalėsiu dirbti kaip anksčiau, puoliau į neviltį. Pradėjau kaltinti daiktus ir žmones, maniau, kad neišlaikysiu emociškai. Aš elgiausi ne vyriškai.“
Daugelis insulto ištiktųjų jaučia nerimą ir baimę. Elena sako: „Kai skauda galvą, aš jaučiuosi nesaugiai, nes tai gali būti perspėjimas apie kitą insultą. Aš imu iš tiesų baimintis, jei pradedu mąstyti neigiamai.“ Ronas paaiškino, su kokiu nerimu jis kovoja: „Kartais tiesiog negaliu padaryti teisingos išvados. Bandymai vienu metu suprasti dvi tris nedideles problemas stumia mane į neviltį. Aš viską taip greitai pamirštu, kad kartais negaliu prisiminti, ką nusprendžiau prieš kelias minutes. Dėl to padarau didelių klaidų, gluminančių mane bei kitus. Koks aš būsiu po kelerių metų? Gal nebegalėsiu protingai bendrauti ar vairuoti automobilio? Gal tapsiu našta savo žmonai?“
Šeimos nariai irgi nukenčia
Tad suprantama, kad su gniuždančiomis pasekmėmis tenka grumtis ne tik insulto ištiktiesiems. Kovoti turi ir jų šeimos. Kai kuriais atvejais šeimos nariai turi išlaikyti siaubingą sukrėtimą matydami, kaip aiškiakalbis, gabus žmogus staiga jų akivaizdoje sunyksta ir pasidaro tarytum bejėgis kūdikis. Santykiai gali sužlugti, nes šeimos nariams tenka imtis naujų, neįprastų pareigų.
Apie liūdnas pasekmes Haruko sako: „Mano vyras pamiršo beveik visus svarbius dalykus. Mes netikėtai turėjome atsisakyti kompanijos, kuriai jis vadovavo, ir netekome savo namo bei turto. Labiausiai skaudino tai, kad nebegalėjau laisvai kalbėtis su vyru ir kreiptis į jį patarimo. Nebežinodamas, kada naktis, kada diena, jis dažnai nusiima apsaugines palas, reikalingas nakties metu. Nors žinojome, jog ateis laikas, kai jo būklė pasidarys tokia, mums vis tiek sunku pripažinti, kad taip yra iš tikrųjų. Mūsų padėtis visiškai pasikeitė — dabar mudvi su dukra esame mano vyro globėjos.“
„Rūpintis insulto ištiktu žmogumi, kaip jį bemylėtum, kartais gali būti nepakeliamai sunku, — knygoje Strokes: What Families Should Know sako Ilein Fentl Šimberg. — Įtampa bei atsakomybė nemažėja.“ Kartais didelės kai kurių šeimos narių pastangos gerai prižiūrėti ligonį gali neigiamai atsiliepti jų sveikatai, emocijoms bei dvasingumui. Marija sako, kad jos mamą ištikęs insultas padarė didžiulį poveikį jos gyvenimui: „Aš ją kasdien lankau ir stengiuosi stiprinti dvasiškai, skaitau jai ir meldžiuosi su ja, negailiu jai meilės, apkabinimų bei bučinių. Kai sugrįžtu namo, jaučiuosi taip emociškai išsekusi, kad kartais imu vemti.“
Kai kuriems globėjams sunkiausia pakelti elgesio pasikeitimą. Gydytojas neuropsichologas Ronaldas Kalvanjo žurnalui Atsibuskite! pasakė: „Jei žmogus serga liga, kuri veikia sudėtingąsias žievės funkcijas, tai yra jo mąstyseną, elgseną bei emocijas, paliečiamas jo charakteris, todėl psichikai padaryta žala tam tikrais atžvilgiais gan stipriai pakeičia šeimos gyvenimą.“ Jošiko sako: „Mano vyras po ligos tarytum visiškai pasikeitė — jis užsidega dėl menkiausio mažmožio. Tada aš jaučiuosi tikrai nelaiminga.“
Pašaliniai dažnai nepastebi charakterio pasikeitimų. Tad kai kurie globėjai jaučiasi vieniši ir vieni neša savo naštą. Midori sako: „Insultas sužalojo mano vyrą protiškai ir emociškai. Nors jam labai reikia padrąsinimo, jis niekam apie tai nesako ir kenčia vienas. Tad aš turiu kęsti jo emocijas. Kasdien matydama vyro nuotaikas, aš pradėjau nerimauti, kartais netgi baimintis.“
Kaip daugelis patyrusių insultą žmonių ir jų šeimų kovoja su gyvenimo pokyčiais, kuriuos atneša insultas? Kaip kiekvienas iš mūsų galime palaikyti tuos, kurie kenčia nuo luošinančio insulto poveikio? Apie tai — kitame mūsų straipsnyje.
[Rėmelis/iliustracija 7 puslapyje]
Įspėjamieji požymiai
• Staiga pasidaro silpna, ima tirpti galūnės, paralyžiuoja veidą, ranką ar koją, ypač vienoje kūno pusėje.
• Staiga aptemsta akys, ypač viena; protarpiais dvejinasi akyse.
• Sunku pasakyti ar suprasti netgi paprastus sakinius.
• Sukasi galva, prarandama pusiausvyra ar koordinacija, ypač jei yra ir kitų požymių.
Retesni požymiai
• Staiga dėl neaiškios priežasties pradeda taip stipriai skaudėti galvą, „kaip niekad anksčiau“.
• Staiga ima pykinti ir pakyla temperatūra; tai, skirtingai nuo virusinės ligos požymio, prasideda greitai (ne per kelias dienas, o per kelias minutes ar valandas).
• Trumpam prarandama sąmonė arba sumažėja budrumas (apalpimas, sumišimas, traukuliai, koma).
Neignoruok požymių
Dr. Deividas Levainas skatina pajutus požymius „kuo greičiau važiuoti į ligoninės greitosios pagalbos skyrių. Yra įrodymų, kad insultą pradėjus gydyti per pirmas kelias valandas žala gali būti sumažinta iki minimumo“.
Kartais požymiai juntami tik labai trumpą laiką, o paskui praeina. Tie laikotarpiai vadinami trumpalaikiais išemijos priepuoliais. Neignoruok jų, nes jie galbūt rodo, jog yra didelis insulto pavojus, ir gali ištikti insultas. Gydytojas gali imtis šalinti ligos priežastis ir sumažinti pavojų ateityje patirti insultą.
Glaustai pateikti JAV Nacionalinės insulto asociacijos patarimai (Inglvudas, Kolorado valstija).