Kova su insulto pasekmėmis
GULĖDAMAS ligoninėje paralyžiuotomis galūnėmis, Gilbertas paklausė savo gydytojo: „Ar aš kada nors galėsiu vėl valdyti ranką ir koją?“ Gilbertas išgirdo jaudinantį atsakymą: „Kuo smarkiau dirbsi, tuo labiau ir greičiau pagysi.“ Jis atsakė: „Aš pasiruošęs!“ Dėl fizioterapijos bei teigiamo požiūrio, būdamas 65 metų amžiaus, jis pakeitė invalido vežimėlį į vaikštynę, vėliau vaikštynę — į lazdą ir galiausiai sugrįžo į darbą.
„Šiandien reabilitacija po insulto dažniausiai patvirtina prielaidą, kad jeigu pažeidžiama viena smegenų dalis, kitos jų dalys gali perimti pažeisto audinio funkcijas. Vienas gydymo tikslas yra lavinti tų nepažeistų dalių galimybes ir skatinti, kad smegenys galėtų persitvarkyti bei prisitaikyti“, — sako tyrinėtojai F. Vainer, M. Li ir H. Bel. Tačiau išgijimas priklauso ir nuo kitų veiksnių, pavyzdžiui, nuo vietos, kurioje įvyko insultas, insulto stiprumo, bendros asmens sveikatos, medicininės priežiūros kokybės bei kitų žmonių paramos.
Šeimos bei draugų parama
Erika trejus metus darė reabilitacinę mankštą mokydamasi vaikščioti ir valdyti dešinę ranką, kad galėtų naudotis ja vietoj nebeveiklios kairiosios. Ji sako, kas padėjo jai kovoti: „Svarbiausia, kad mano vyras bei draugai išliko man ištikimi. Žinodama, jog jie mane myli, įgaudavau jėgų, ir jų padrąsinimai nepasiduoti paskatindavo mane.“
Šeimos nariai padeda savo mylimiesiems, kol šie gydosi. Jie turi teirautis medikų ir stebėti gydymą, kurį galbūt reikės tęsti namuose, kad nebūtų prarasti jau pasiekti laimėjimai. Šeimos narių bei draugų kantrybė, švelnumas, supratimas ir meilė yra emociškai saugi atmosfera iš naujo mokytis kalbėjimo, skaitymo ir kitų kasdieninio gyvenimo įgūdžių.
Laikydamasis pusiausvyros tarp paraginimų ir palepinimų, Džonas uoliai stengėsi padėti savo žmonai Elenai daryti fizinius pratimus bei atlikti terapijos procedūras. Jis pasakoja, kokias pastangas dėjo jo šeima: „Mes neleisdavome Elenai per daug gailėti savęs. Kartais būdavome griežti prižiūrėtojai, bet visuomet atsižvelgdavome į jos ribotumus ir pagelbėdavome. Dabar ji jautresnė, tad aš stengiuosi nesukelti jai įtampos.“
Kai Elena iš naujo mokėsi kalbėti padedama kalbos terapeuto, Džonas padėjo jai. „Bendri užsiėmimai padrąsindavo, tad mes vienas kitam garsiai skaitydavome Bibliją ir taip ji galėjo gerinti savo kalbą. Be to, mes po truputį pradėjome dalyvauti tarnyboje, nes esame Jehovos Liudytojai. Taip Elena galėjo dalintis su kitais mūsų ateities viltimi. Tai savaime darė gydantį poveikį Elenai.“ Per trejus metus jos sveikata labai pagerėjo.
Niekuomet nereikia sumenkinti draugų padrąsinimo bei pastiprinimo, nes tai gali padaryti didžiulę įtaką gydant insulto ištiktą žmogų. Medicinos žurnale Stroke buvo pranešta, kad didesnė „visuomenės parama, kaip paaiškėjo, nulemia greitesnį pagijimą ir didesnį bendrą sutrikusių funkcijų pagerėjimą netgi ligoniams, patyrusiems stipresnį insultą“.
Berni labai vertina savo draugų paramą. Jis mums primena: „Kovojant su liga draugų apsilankymai labai svarbūs. Užjaučiamas balsas bei dėmesingumas pakelia dvasią. Nors nederėtų nuolat kalbėti apie žmogaus ligą, pripažinimas, jog ligonis sveiksta, labai padrąsina.“ Kaip mes visi galime palaikyti tuos, kurie kovoja su insulto pasekmėmis? „Nunešk gėlių, — pataria Berni, — pasidalink mintimi iš Rašto arba papasakok kokį atsitikimą. Tai man labai padėdavo.“
Pagyvenusiai moteriai Melvai, persirgusiai insultu, padėdavo, kai vienas iš jos dvasinių brolių melsdavosi su ja. Gilbertas rekomenduoja tą patį ir paaiškina: „Melsdamasis su kitu žmogumi parodai, kad jis iš tiesų tau rūpi.“ Petras, kuriam po insulto pablogėjo regėjimas, yra dėkingas, kad kiti, suprasdami jo ribotumus, skiria laiko paskaityti jam.
Padėdamas žmogui nuvykti į reabilitacijos centrą ir sugrįžti iš jo, irgi parodai meilę. Taip pat svarbu užtikrinti, kad insulto ištiktam žmogui būtų saugu namuose. Jeigu jam sunku išlaikyti pusiausvyrą, nuolat gresia pavojus pargriūti. Pavyzdžiui, Gilbertas labai vertina geranorišką pagalbą draugų, kurie, tarp kitko, įtaisė jo dušo kabinoje skersinį, už kurio galima laikytis, kad būtų saugiau.
Mokytis teikti paramą
Nuotaikos svyravimai bei padidėjęs noras verkti glumina insulto ištiktą asmenį bei kitus žmones, kurie galbūt nežino, kaip reaguoti. Tačiau stengdamiesi palaikyti tokį žmogų, draugai gali išvaduoti jį nuo vienišumo jausmo. Paprastai verksmo priepuoliai darosi vis retesni. Bet kai jis verkia, išlik ramus ir būk su juo bei kalbėk tai, ką norėtum išgirsti būdamas jo vietoje.
Svarbiausia, puoselėk dieviškąją meilę tiems, kurių charakteris po sužalojimo galbūt pasikeitė. Jie jaučia, ką tu galvoji, ir tai veikia jų požiūrį į tave. Erika sako: „Aš galbūt niekuomet nebebūsiu, kokia buvau. Bet niekas neturi tikėtis to iš žmogaus, nukentėjusio nuo insulto. Giminaičiai ir draugai turi išmokti mylėti žmogų tokį, koks jis yra. Atsargiai patyrinėję jo charakterį, jie pastebės, kad pačios patraukliausios savybės išliko.“
Kai žmogus negali kalbėti arba kalba nesuprantamai, jo savigarba labai nusmunka. Stengdamiesi kalbėtis su tais, kurių kalba sutrikusi, draugai gali patvirtinti, jog jie yra brangūs. Takaši sako: „Mano širdies mintys bei jausmai nepasikeitė. Tačiau žmonės yra linkę vengti manęs, nes negali normaliai su manimi pabendrauti. Man sunku užkalbinti žmones, bet jei kas nors prieina prie manęs pasikalbėti, jaučiuosi didžiai padrąsinta ir labai labai laiminga!“
Štai keli principai, kurie gali padėti mums palaikyti bei padrąsinti tuos, kurių kalba sutrikusi.
Insultas dažniausiai nepaveikia proto. Dauguma žmonių po insulto išlieka psichiškai sveiki, nors jų kalbą gali būti sunku suprasti. Niekuomet nekalbėk su jais iš aukšto ar kaip su mažais vaikais. Elkis garbingai.
Kantriai išklausyk. Jiems galbūt reikia laiko pertvarkyti mintį ar užbaigti žodį, frazę arba sakinį. Atmink, dėmesingas klausytojas yra kantrus.
Nesidėk suprantąs, jeigu nesupranti. Švelniai pasakyk: „Atsiprašau. Tikriausiai aš nesuprantu. Vėliau pamėginkime dar sykį.“
Kalbėk lėtai ir aiškiai, normaliu tonu.
Kalbėk trumpais sakiniais ir vartok žinomus žodžius.
Klausk taip, kad galima būtų atsakyti „taip“ arba „ne“, ir paskatink atsakyti. Nepamiršk, kad jie gali nesuprasti tavo žodžių.
Žiūrėk, kad aplinkui būtų tylu.
Kovoti meilingai padedamiems Jehovos
Svarbu žinoti insulto priežastis, nes tai įgalina tave imtis priemonių sumažinti jo grėsmę ateityje, tačiau taip pat svarbu valdyti kylančią baimę. Elena prisimena: „Dievo žodžiai iš Izaijo 41:10 mane ypač paguodžia. Toje eilutėje jis sako (Brb red.): ‛Nebijok, nes Aš esu su tavimi; nepasiduok baimei, nes Aš esu tavo Dievas. Aš sustiprinsiu tave ir padėsiu tau, Aš palaikysiu tave savo teisumo dešine.’ Jehova man pasidarė toks realus, kad aš nebijau.“
Biblija padeda ir Anandui kovoti su neviltimi: „Biblija man labai padeda, nes ji nuolat atgaivina mane.“ Hirojuki buvo sunku gauti naudos iš Rašto, nes jis negalėdavo susikaupti. Jis sako: „Man buvo paguoda klausytis Biblijos knygų, įrašytų garsajuostėse.“
Apaštalas Paulius pareiškė: „Būdamas silpnas, esu galingas“ (2 Korintiečiams 12:10). Būtent Jehovos dvasia padėdavo Pauliui padaryti tai, ko jis pats nepajėgdavo. Persirgusieji insultu irgi gali pasitikėti, kad Jehova suteiks dvasinės stiprybės. Erika paaiškino: „Kai esame sveiki ir viską darome savo jėgomis, galbūt neduodame Jehovai daug progų pagelbėti mums. Bet mano negalia padėjo man sustiprinti savo santykius su juo ypatingu būdu.“
Globėjai randa paramos
Globėjams reikia paramos atlikti savo būtinas pareigas. Kur jie gali jos kreiptis? Vienas šaltinis — šeima. Kiekvienam šeimos nariui reikia nešti globos naštą. Jošiko sako, kaip ją emociškai palaikė jos sūnūs: „Jie išklausydavo mano problemas, tarytum jos būtų jų pačių.“ Šeimos nariai turi surinkti visą prieinamą informaciją, kad žinotų, kaip reikia prižiūrėti insulto ištiktąjį ir kaip reaguoti į mylimo žmogaus charakterio pokyčius.
Kas dar galėtų paremti globėjus? Deividas ir jo šeima paprašė savo dvasinės šeimos — Jehovos Liudytojų susirinkimo padėti prižiūrėti Viktorą: „Jie atsiliepė į mūsų reikmes. Kartais jie paeiliui ateina nakvoti pas mus ir per visą naktį prižiūri Viktorą.“
Kiekvienam globėjui reikia jausti nuoširdžią savo dvasinės šeimos meilę bei paramą. Tačiau kai kuriems gali būti sunku prašyti pagalbos. Haruko paaiškino: „Man dažnai pasako: ‛Jeigu tau reikia kokios pagalbos, nedvejodamas pasakyk mums.’ Bet žinodamas, kokie visi užsiėmę, aš negaliu prisiversti paprašyti pagalbos. Aš būčiau labai dėkingas, jeigu žmonės pasiūlytų konkrečią paramą: ‛Aš galiu padėti tau tvarkyti butą. Kokia diena tau būtų geriausia?’ ‛Aš nupirkčiau tau reikalingų dalykų, tad ar galiu užeiti dabar?’“
Kendži žmoną ištiko insultas; tačiau jis sugebėjo reikiamai rūpintis ja. Jis įsitikino, kad melsdamasis gali mesti savo naštas ant Jehovos. Galiausiai jo žmona prarado kalbą ir nuo to laiko Kendži neturi su kuo pasišnekėti. Bet jis kasdien skaito Bibliją. Jis sako: „Taip prisimenu, kaip švelniai Jehova rūpinasi tais, kurių dvasia sutrinta, ir apsisaugau nuo depresijos bei vienišumo jausmo.“
Pasitikėjimas Jehovos dvasia gali mums padėti, kai atrodo, jog emocijos darosi nenugalimos. Jošiko, kenčianti savo insulto ištikto vyro charakterio pokyčius bei karštą būdą, sako: „Kartais mane apimdavo noras šaukti visu balsu. Tuomet visada melsdavausi Jehovai, ir jo dvasia mane nuramindavo.“ Būdama dėkinga už Jehovos ištikimybę, Jošiko neleidžia kam nors trukdyti jai krikščioniškai gyventi. Ji reguliariai lanko krikščionių sueigas, dalyvauja tarnyboje ir asmeniškai studijuoja Bibliją. „Žinau, kad jeigu darysiu, kas priklauso nuo manęs, — sako ji, — Jehova niekuomet manęs neapleis.“
Kai nepastebimai iškyla rūpesčių, Jehova visuomet pasiruošęs išklausyti. Midori, kurios vyras patyrė insultą, guodžiasi tuo, kad Jehova, simboliškai kalbant, surinko visas jos ašaras į savo „odinę“ (Psalmių 56:8, Brb red.). Ji prisimena Jėzaus žodžius: „Nesirūpinkite rytdiena.“ Ji sako: „Aš nusiteikiau būti kantri, kol ateis naujasis pasaulis“ (Mato 6:31-34).
Iškęsti skaudžius trūkumus
Tiesa, kad dėl reabilitacijos kai kurių sveikata labai pagerėja, bet kitiems menkai tesiseka atgauti sugebėjimus, kuriuos turėjo prieš insultą. Kas gali padėti jiems taikytis su savo trūkumais, kokie jie bebūtų skaudūs ir kaip ilgai bekamuotų?
Berni, kurio judrumas dėl insulto labai sumažėjo, atsako: „Džiaugsminga viltis amžinai gyventi būsimajame žemės rojuje ir malda dangiškajam Tėvui Jehovai padėjo man ramiai susitaikyti su savo ribotumais.“
Ta viltis padėjo ir Erikai bei jos vyrui Georgui susitaikyti su Erikos trūkumais ir neprarasti gyvenimo džiaugsmo. Georgas sako: „Mes turime Dievo pažadą, kad vieną dieną būsime visiškai išgydyti. Tad nesutelkiame dėmesio į negalią. Žinoma, tebedarome ką tik galime dėl Erikos sveikatos. Tačiau įmanoma išmokti gyventi bei sutelkti dėmesį į teigiamus dalykus, net jeigu neišeina gerai valdyti raumenų“ (Izaijo 33:24, Brb red.; 35:5, 6; Apreiškimas 21:4).
Jeigu pagerėjimas labai menkas, šeimos bei draugų parama netgi dar svarbesnė. Jie gali padėti nukentėjusiajam ištverti, kol ateis metas, kai Dievas išgydys visas ligas.
Nukentėjusieji nuo insulto bei jų šeimynykščiai, žinodami apie didingą ateitį, kada bus sugrąžinta sveikata, kovoja su gyvenimo sunkumais nesirūpindami kita diena. Todėl jie gali kantriai laukti išlaisvinimo iš visų kančių Dievo artėjančiame naujajame pasaulyje (Jeremijo 29:11, Brb red.; 2 Petro 3:13). O šiuo metu visi, kurie kreipiasi į Jehovą, gali būti tikri, kad jau dabar jis padės jiems kovoti su luošinančiomis insulto pasekmėmis (Psalmių 32:22; 55:22, Brb red.).
[Anotacija 12 puslapyje]
Šeima bei draugai gali padėti nukentėjusiajam ištverti, kol ateis metas, kai Dievas išgydys visas ligas
[Rėmelis/iliustracija 10 puslapyje]
Insulto profilaktika
„GERIAUSIAS būdas kovoti su insultu — stengtis apsisaugoti nuo jo“, — sako gydytojas Deividas Levainas. Ir svarbiausias veiksnys, dažniausiai sukeliantis insultą, yra didelis kraujo spaudimas.
Daugelis žmonių gali sumažinti didelį kraujospūdį valgydami maistą, kuriame daug kalio ir mažai druskos, sočiųjų riebalų bei cholesterino. Svarbu sumažinti ir alkoholio vartojimą. Reguliari fizinių pratimų programa, tinkama pagal amžių bei fizinę būklę, padeda numesti nereikalingus kilogramus ir taip sumažinti kraujospūdį. Galbūt reikia vartoti kokius vaistus, — prižiūrint gydytojui, nes jų yra įvairių.
Jeigu susiaurėja miego arterija, smegenys blogiau aprūpinamos deguonimi; tai yra pagrindinė insulto priežastis. Jeigu arterija yra labai užakusi, patartina darytis operaciją, vadinamą miego arterijos endarterektomija. Tyrimų duomenimis, žmonėms, kurių arterijos buvo labai susiaurėjusios, kaip rodė požymiai, operacija bei gydymas vaistais buvo naudingi. Tačiau operacija gali sukelti komplikacijų, todėl tai būtina atidžiai apsvarstyti.
Insulto grėsmę gali padidinti širdies liga. Prieširdžio virpėjimą (netolygų širdies plakimą), dėl kurio gali susidaryti kraujo krešuliai, vėliau nunešami į smegenis, galima gydyti antikoaguliantais. Kitus širdies sutrikimus gal teks gydyti chirurgiškai ir vaistais, kad būtų sumažinta insulto grėsmė. Labai dažnai insulto priežastis būna diabetas, tad jį kontroliuojant galima apsisaugoti nuo insulto.
Trumpalaikiai išemijos priepuoliai yra aiškus įspėjimas, kad gali ištikti insultas. Jokiu būdu neignoruok jų. Kreipkis į savo gydytoją ir kovok su esmine priežastimi, nes išemijos priepuoliai labai padidina insulto grėsmę.
Sveika, kukli gyvensena labai padeda apsisaugoti nuo insulto. Racionaliai maitindamasis, reguliariai judėdamas, vartodamas kuo mažiau alkoholio, nerūkydamas gali išsaugoti arterijas sveikas ir net sužadinti naudingus pasikeitimus jau pažeistose arterijose. Įvairių tyrimų duomenimis, valgant daugiau šviežių vaisių, daržovių bei grūdų, sumažinamas insulto pavojus.