Stebime pasaulį

Cholera sugrįžta

Nesirodžiusi daugiau kaip 100 metų, cholera dramatiškai sugrįžo Pietų Amerikon. „Nuo 1991 metų ten užregistruota 1,4 milijono susirgimų, iš kurių 10000 buvo mirtini“, — sakoma Londono laikraštyje The Times. Papildomą rūpestį sveikatos apsaugos vadovybei 1992 metais sukėlė naujas netikėtas choleros bakterijų antplūdis Indijoje, Bangladeše bei kaimyninėse šalyse, ligi šiol palietęs 200000 žmonių. Cholera yra ūmi liga, pasireiškianti viduriavimu; jei nėra tinkamai gydoma, 70 nuošimčių ligonių miršta. Bet profilaktika geriau už vaistus. Virinti geriamąjį vandenį bei pieną, neprisileisti musių ir plauti žalią maistą chloruotu vandeniu — tai pagrindiniai saugumo reikalavimai.

Kalbama apie pasaulio taiką

Rodos, baigėsi vietiniai karai, kadaise vaidinę svarbų vaidmenį šaltajame kare, — taip teigiama Stokholmo Tarptautinio taikos tyrimų instituto metraštyje Yearbook 1997. Paskutiniais šaltojo karo metais, 1989-aisiais, vyko 36 „didesni ginkluoti konfliktai“. 1996-aisiais tas skaičius sumažėjo iki 27, ir visi, išskyrus vieną — konfliktą tarp Indijos ir Pakistano, buvo vidaus, pilietiniai karai. Be to, atsižvelgiant į žuvusiųjų skaičių, dauguma tų konfliktų nebebuvo tokie intensyvūs arba vos ruseno. „Jokia kita karta dar nebuvo taip arti pasaulio taikos“, — padarė išvadą Pietų Afrikos Respublikos laikraštis The Star. Žurnale Time sakoma: „Amerikos dominavimas... suteikė pasauliui Pax Americana, tarptautinės taikos bei ramybės erą, neregėtą šiame šimtmetyje ir tokią retą žmonijos istorijoje.“

Tebepirmauja

„Biblijų tebespausdinama daugiau negu bet kurių kitų knygų“, — pranešama leidinyje ENI Bulletin. Daugiausia Biblijų išplatinama Kinijoje, Jungtinėse Valstijose ir Brazilijoje. Remiantis Jungtinių Biblijos draugijų (JBD) pranešimu, 1996-aisiais buvo išplatinta 19,4 milijono visos Biblijos egzempliorių. Tai naujas rekordas — 9,1 nuošimčio daugiau nei 1995-aisiais. Nors „kvapą gniaužia paspartėjęs Biblijos platinimas tam tikrose pasaulio dalyse, — pasakė JBD leidybos koordinatorius Džonas Bolas, — dar daug reikia pasidarbuoti, kad Raštas kiekvienam būtų prieinamesnis“.

„Mirties pasiuntiniai“

Pasaulinė sveikatos organizacija (PSO) 1997 metų pranešime teigia, jog turtingos Vakarų šalys besivystančioms užkrauna „dvigubą naštą“ ligų. Kaip skelbiama Londono dienraštyje The Daily Telegraph, besivystančioms tautoms perimant vakarietišką gyvenseną — rūkant, kaloringai bei riebiai maitinantis ir mažiau laiko skiriant fizinei veiklai, — labai plinta širdies ligos, insultas, cukraligė ir tam tikrų organų vėžys. Nors pasaulio mastu žmonės dabar gyvena ilgiau, ‛be geros gyvenimo kokybės tai yra tuščia’, — sako PSO direktorius dr. Paulas Klajus. Jis priduria: „Teisūs yra sakantys, kad mes tikrai esame mirties pasiuntiniai.“ PSO remia sustiprintą pasaulinę kampaniją sveikai gyvensenai skatinti. Antraip, teigia organizacija, susilauksime „pasaulinės kančių krizės“.

Budistų galva pataria ieškoti tiesos

Kalbant apie religiją, „užsispirti nėra gerai“, — sako Ešinas Vatanabė, vienos iš seniausių Japonijos budistų sektų vyriausiasis dvasininkas ir galva. Paklaustas, ar turi omenyje, kad ištikimybė įsitikinimams — tai gera, o nelankstūs įsitikinimai — bloga, jis paaiškino, kaip cituojama dienraštyje Mainichi Daily News: „Turėtum gerai apgalvoti, ar tavo įsitikinimai teisingi, ar klaidingi. Svarbu peržiūrėti jų ryšį su kitais įsitikinimais. Dar turėtumei pamąstyti, ar jie atspindi tiesą, ar ne. Mes privalome vėl ištirti tai.“ Vatanabė vadovauja budizmo sektai tendai, prieš 1200 metų atėjusiai Japonijon iš Kinijos.

Natūralus antiseptikas

Kai kurie žmonės, kaip ir gyvūnai, susižaloję instinktyviai laižosi žaizdas. Įdomu, kad tyrinėtojai iš Londono Šv. Baltramiejaus ligoninės atrado, jog seilės iš tiesų yra natūralus antiseptikas. Kaip pranešama laikraštyje The Independent, farmakologai paprašė 14 savanorių palaižyti abi savo plaštakų puses ir nustatė, kad ant odos labai padaugėjo azoto oksido. Azoto oksidas, stiprus bakterijas užmušantis chemikalas, susidaro seilių nitritui patekus ant rūgštinio odos paviršiaus. Reakciją pagreitina kitas chemikalas — askorbatas, irgi aptinkamas seilėse.

Marihuana — stiprus narkotikas?

Marihuanos vartotojai jau nuo seno tvirtina, kad šis narkotikas santykinai nekenksmingas. Tačiau „nauji duomenys rodo, [kad marihuana] veikia smegenis panašiai kaip ‛stiprūs’ narkotikai, pavyzdžiui, heroinas“, — pranešama žurnale Science. Tyrimus atliko mokslininkai iš Jungtinių Valstijų, Ispanijos ir Italijos. Jie, be kita ko, atrado, kad „veiklioji marihuanos dalis — kanapių ekstraktas, — sukelia iš esmės tą pačią biocheminę reakciją, kuri, matyt, sustiprina priklausomybę ir nuo kitų narkotikų, pradedant nikotinu ir baigiant heroinu: smegenų ‛malonumo’ sinapsėse išsiskiria dopaminas“, kuris neleidžia nebevartoti narkotikų. Kai po ilgo laiko liaujamasi vartoti marihuaną, smegenyse padaugėja kito chemikalo — peptido, vadinamo kortikotropino išsiskyrimo faktoriumi (KIF). KIF siejamas su emociniu stresu bei nerimu, kylančiu nustojus piktnaudžiauti narkotiniais vaistais, alkoholiu ir kokainu. Todėl vienas tyrinėtojas pasakė: „Aš būčiau patenkintas, jei po visų šių įrodymų žmonės nebelaikytų kanapių ekstrakto ‛švelniu’ narkotiku.“ Kasmet apie 100000 žmonių Jungtinėse Valstijose eina gydytis nuo priklausomybės marihuanai.

Ledas senovės Egipte

„Nors senovės egiptiečiai dirbtinai nieko nešaldė, pasidaryti ledo jie sugebėdavo taikydami gamtos reiškinį, būdingą sausam vidutiniam klimatui“, — pažymi Brajano (Ohajas) laikraštis The Countyline. Kaip? „Saulėlydžio metą egiptietės ant šiaudų guolio sustatydavo lėkštus molinius padėklus su vandeniu. Nors aplinkos temperatūra niekada nebūdavo lygi stingimo temperatūrai, sparčiai garuojant vandens paviršiui bei drėgniems padėklo kraštams ir nakčia vėstant orui, vanduo užšaldavo.“

Saulės vonios

„Odos vėžys Šiaurės Amerikoje plinta kaip epidemija“, — sakoma laikraštyje The Vancouver Sun, ir „vienas iš septynių [kanadiečių] visą gyvenimą rizikuoja“ susirgti juo. „Manoma, jog 90 nuošimčių melanomos atvejų kaltininkės yra saulės vonios“, — priduriama laikraštyje. Pranešime sakoma, jog įdegusi oda esti sužalota, pirma laiko pasensta, be to, silpsta imuninė sistema. Daugiau nei 4000 kanadiečių nacionalinė apklausa rodo, jog 80 nuošimčių žino, kokios pavojingos odai saulės vonios, tačiau bemaž pusė retai saugojasi arba visai nesisaugoja. Dr. Krisas Lovatas, Britų Kolumbijos universiteto docentas ir vienas iš pagrindinių apklausos tyrinėtojų, perspėja, kad „mums reikia įprasti saugotis saulės“ ir įsigudrinti „protingai bei saugiai mėgautis saule“.

Brangus įprotis

Rūkymas kainuoja pinigus. Kiek? Remiantis laišku University of California Berkeley Wellness Letter, ilgainiui gali susidaryti 230000 ar 400000 JAV dolerių suma — priklausomai nuo to, vieną ar du pakelius cigarečių surūkai per dieną. „Tarkime, esi jaunas ir nuo šios dienos rūkysi 50 metų (manykime, kad rūkymas nenužudys tavęs pirmiau), — sako Wellness Letter. — Jei kasdien surūkytum vieną pakelį po 2,5 dolerio (kad būtų paprasčiau, nepaisykime kainų kilimo), per metus susidarytų daugiau kaip 900 dolerių, arba 45000 dolerių per 50 metų. Kasmet padėk tuos pinigus į banką su 5% palūkanomis ir, ko gero, visa suma keturgubai padidės.“ Pridėjus papildomas gyvybės draudimo ir valymo (namų, drabužių bei dantų) išlaidas, susidarytų anksčiau paminėtos sumos. Laiške priduriama: „Bet čia nepriskaičiuojamos su rūkymu susijusios gydymo išlaidos, kurių bus, jeigu jūsų sveikatos draudimas visko nepadengs.“