Savigyda — nauda ir pavojai

Gauta iš Atsibuskite! korespondento Brazilijoje

„PASAULYJE vis daugiau parduodama savigydos priemonių, — teigia didelės farmacijos bendrovės prezidentas. — Žmonės nori rūpintis savo sveikata.“ Tai tiesa, bet ar nereikėtų būti atsargiems?

Žinoma, tinkamai naudojami vaistai teikia palengvėjimą. Pavyzdžiui, insulinas ir antibiotikai išgelbsti daugybę gyvybių, bet ne mažiau padeda ir nebrangios paprastos rehidrataciją skatinančios vidinės druskos. Savigydos problema — nuspręsti, kada nauda viršija riziką.

Reikia pripažinti, jog kai kuriose šalyse kvalifikuota medicinos pagalba arba per toli, arba per brangi. Taigi daugelis pasikliauja draugų ir giminaičių nuomone ar ieško informacijos apie gydymą savišvietos knygose. Be to, „reklamos kampanijos tikina, jog maža kapsulė garantuos sveikatą ir gerovę“, — sako San Paulo (Brazilija) universiteto profesorius Fernandas Lefevras.a Dėl to daugelis griebiasi vaistų norėdami išvengti pervargimo, blogos mitybos ar net menkų emocinių problemų pasekmių. Lefevras priduria: „Užuot gerinę savo gyvenimą, žmonės mėgina šalinti sunkumus tuo, ką gali nekliudomai nusipirkti.“ Bet ar jie iš viso žino, kuo serga?

Daugelis vaistus geria ne tik nuo galvos skausmo, padidėjusio kraujospūdžio ar sutrikusio virškinimo, bet ir norėdami įveikti nerimą, baimę, vienišumą. „Žmonės ieško gydytojo pagalbos tikėdamiesi, kad piliulė išspręs problemą, — sako dr. Andrė Faingoldas. — Net kvalifikuoti specialistai rašo receptus ir rekomenduoja daugybę tyrimų. Paciento gyvenimas dažniausiai netvarkingas, labai įtemptas bei nesveikas, tačiau į jo ligos istoriją niekas nesigilina.“ Pasaulinės tarybos kovai su piktnaudžiavimu psichotropiniais (veikiančiais sąmonę ar elgesį) vaistais narys Romildas Buenas pritaria: „Nuodugniai apžiūrėti kiekvieną ligonį trūksta laiko; gydytojas greit atleidžia pacientą ir gydo vien simptomus.“ Vaistai yra „gydomoji priemonė socialinėms problemoms [spręsti]“. Tačiau kitas gydytojas įspėja, jog daugeliui pacientų reikia atsargiai skiriamų psichotropinių vaistų.

Brazilijos dienraštyje O Estado de S.Paulo aptarus „Prozako maniją“ buvo sakoma: „Vaistas, kuris tampa madingas kaip nauja šukuosena, yra, švelniai tariant, įtartinas.“ Laikraštyje cituojami psichiatro Arturo Kaufmano žodžiai: „Gyvenimas be ateities ir tikslo sukuria prielaidą, kad efektyvus vaistas gelbsti nuo visų ligų.“ Kaufmanas priduria: „Žmones vis labiau domina greito poveikio vaistai; jie neturi noro ieškoti savo problemų priežasčių, todėl mano, kad geriausias sprendimas — tabletė.“ Bet ar nepavojinga gydytis pačiam?

Savigydos pavojus

„Įspūdingiausias XX amžiaus medicinos bruožas yra naujų vaistų atradimas“, — sakoma The New Encyclopædia Britannica. Tačiau joje priduriama: „Vaistais apsinuodijama, ko gero, daug dažniau negu kuo nors kitu.“ Iš tiesų vaistai ir gydo, ir kenkia. Apetitą mažinančios dietinės piliulės „veikia nervų sistemą ir gali sukelti nepageidaujamų reiškinių — nemigą, elgsenos pokyčius, o kartais net haliucinacijas“, — aiškina rašytoja Silenė de Kastro. Ji tęsia: „Kas mano, jog minėtos piliulės slopina tik apetitą, labai apsirinka. Viena kapsulė gali taip pakenkti, jog prireiks daugybės kitų vaistų, kurie tik slopins vienas kito poveikį.“

Daugelis įprastų vaistų dirgina skrandį ir net sukelia šleikštulį, vėmimą bei kraujavimą. Yra vaistų, prie kurių priprantama, kiti žaloja inkstus ir kepenis.

Būna įtartinų net plačiai vartojamų gydymo priemonių. „Mada vartoti vitaminų preparatus — labai pavojinga, — perspėja Brazilijos gydytojų asociacijos prezidentas dr. Efrainas Olševeras. — Savigyda užsiima ne tik visuomenė, bet ir kai kurie neapsišvietę gydytojai, neatsižvelgdami į grėsmę, išrašinėja abejotinos vertės vaistus.“ Tačiau, kito specialisto teigimu, vitaminų preparatai tinkamomis dozėmis reikalingi ir naudingi tam tikroms ligoms bei negalavimams gydyti.

Kaip teisingai nusistatyti diagnozę?

Kadangi pajutę skausmą ne visada galime nueiti pas gydytoją, mūsų šeimoms gelbsti tinkama sveikatos priežiūra bei nuosaiki savigyda. Tačiau prieš pradedant gydytis svarbu teisingai nusistatyti diagnozę. Jeigu arti nėra specialisto ar apsilankyti pas jį tau per brangu, diagnozę nustatyti padėtų atitinkamas medicinos žinynas. Pavyzdžiui, Amerikos medikų asociacija leidžia šeimos medicinos vadovą, kuriame 183 puslapiai skirti ligų simptomams. Prie simptomų lentelių pateikti klausimai, į kuriuos galima atsakyti „taip“ arba „ne“. Suradus atitinkamus požymius, dažnai galima nustatyti ligą.

O kaip dėl gydytojų? Kada būtina kreiptis į juos? Kaip išvengti kraštutinumų — nebūti per daug susirūpinusiems sveikata, nei aplaidiems? Kaip, gyvenant ligų ir psichosomatinių negalių pasaulyje, džiaugtis patenkinama sveikata?

[Išnaša]

[Anotacija 4 puslapyje]

„Paciento gyvenimas dažniausiai netvarkingas, labai įtemptas bei nesveikas, tačiau į jo ligos istoriją niekas nesigilina“ (dr. Andrė Faingoldas)

[Rėmelis 4 puslapyje]

Gydymasis vaistažolėmis

Tūkstančius metų daugelio kultūrų žmonės gydėsi žolelėmis — vartojo laukų ir miškų augalus. Nemaža šiuolaikinių vaistų irgi pagaminti iš augalų, pavyzdžiui, iš rusmenės, vartojamos širdies ligoms gydyti. Penelopė Odi, Didžiosios Britanijos Valstybinio vaistažolininkų instituto narė, savo knygoje teigia, kad „yra daugiau kaip 250 naudingų gydymo priemonių, padedančių palengvinti įprastus negalavimus — kosulį, peršalimą, galvos skausmus ir net gydyti nesveiką odą, virškinimo sutrikimus bei vaikų ligas“.

Ji rašo: „Žolės visada buvo vertinamos kaip ‛liaudies medicinos priemonė’; tai paprasti vaistai, vartojami namuose šiek tiek sunegalavus ar kartu su stipriau veikiančiais vaistais, gydytojų paskirtais chroniškoms ar ūmioms ligoms gydyti.“ Ji tęsia: „Nors dauguma žolių šiaip nekenksmingos, jas vartoti reikia atsargiai. Neviršykite nustatytų dozių ir nesigydykite vien naminiais vaistais, jei būklė negerėja, blogėja ar abejojate dėl diagnozės“ (The Complete Medicinal Herbal).