Afrikos padangės brangakmeniai
Gauta iš Atsibuskite! korespondento Kenijoje
AFRIKOS savana yra nuobodi ir ruda, smarkiai išdeginta karštos pusiaujo saulės. Mes braunamės pro susivijusias spygliuotų medžių šakas bei dygius krūmokšnius.
Netikėtai sustojame. Mūsų dėmesį prikaustė vaivorykštės spalvų blyksnis. Pailsėti ant žydinčios akacijos šakos atskrido mažytis paukštelis, — toks ryškiaspalvis, tartum pati saulė būtų paslėpta tarp jo smulkučių plunksnelių. Šis sparnuotas brangakmenis — tai nektarinija.
Perlamutriniai veidrodėliai
Yra daugiau negu šimtas nektarinijų rūšių. Daugiausiai jų gyvena tropinėje Afrikoje, bet esama ir Azijoje, Australijoje ir net Ramiojo vandenyno salose. Gražios ir įvairios nektarinijos tarsi mažyčiai perlamutriniai veidrodėliai atspindi saulę vaivorykštės spalvomis — žaižaruojančiu raudoniu, geltoniu, mėliu, žaluma bei vario atspalviais.
Nektarinijos dažniausiai lyginamos su Amerikos kolibriais. Kaip ir kolibriai jos nuostabiai spalvingos, maitinasi nektaru. Tačiau nektarinijos yra didesnės už kolibrius ir skraido ne taip meistriškai kaip antrininkai iš Šiaurės Amerikos.
Paprastai nektarinija siurbia nektarą atsitūpusi tiesiog ant žiedo; savo ilgu lenktu snapu ji prasiskverbia giliai į žiedo vidų. Tačiau jei žiedas yra cilindro formos ir per gilus pasiekti, nektarinija perduria žiedo pamatą ir tik tada išsiurbia vertingą skystį. Be to, ji lesa nuo žiedų bei lapų vabzdžius.
Patinėliai yra puikūs giesmininkai. Jų repertuaras įvairuoja nuo plono, ausį rėžiančio puikiosios nektarinijos tssp iki gražaus cik-cik-cik-cik-cit try-try-tarrrr — taip gieda Rytų Afrikos malachitinė nektarinija ryškiai raudonu kuodu. Dažnai giesmė pasako, kad paukščiai slepiasi krūmų tankmėje. Tačiau, kartą pamačius, jas gana nesunku pastebėti nuobodžiame rudame Afrikos savanos fone.
Rūpestingos, bet nekrentančios į akis
Nors nektarinijų patinėlis yra žavus stebėti bei klausytis, patelė mažesnė ir gana blankios spalvos. Dėl to ją dažnai ignoruoja paukščių stebėtojai bei fotografai. Iš tikrųjų ji paprastai pastebima tik tada, kai būna drauge su patinėliu. Nors ir ne tokia spalvinga, ji yra labai darbšti.
Paprastai patelė krauna lizdą bei nuveikia daugiausiai augindama jauniklius. Kol ji krauna lizdą, patinėlis eina sargybą, pasiruošęs išvyti įsibrovėlius iš lizdavietės.
Kybantys lizdai
Vis dėlto nektarinijų lizdai nėra gražūs. Dažnai jie primena vėjo suneštų šiukšlių krūvelę, užkliuvusią už akacijos dyglių. Panašus į kabančią lašo formos puskojinę nektarinijos lizdas yra sukrautas iš suvelto arba supinto augalinio pluošto, apraizgyto voratinkliais. Lizdo išorė sumaniai papuošta smulkutėmis šakelėmis, sudžiūvusiais lapais, kerpių gabalėliais ir dažnai — dėl pilnatvės — viena ar dviem nukarusiomis ankštimis.
Lizdo vidus išklotas augalais, minkšta žole, plunksnomis bei kitomis švelniomis medžiagomis. Landa — maža skylutė viename šone, arti viršaus. Dažnai patelė peri viena. Kai ji tupi savo kriaušiškame lizde, jos ilgas lenktas snapas kyšo pro lizdo angą. Ji padeda vieną arba du kiaušinius, išsikalsiančius po 14 dienų. Palikdami lizdą jaunikliai paprastai būna tokios pat spalvos kaip motina. Tačiau kai patinėliai pradeda bręsti, ima ryškėti nuostabios plunksnos.
Nektarinija yra tik dar vienas sumanaus Meistro dosnumo bei kūrybos įvairovės pavyzdys. Šio sparnuočio spalvų grožis bei instinktyvus elgesys pastūmėja mus labiau vertinti Kūrėją. Taip, nektarinijos yra tarp tų, kuriems Biblijoje liepiama: „Šlovinkite Viešpatį nuo žemės, ... šliužai ir sparnuoti paukščiai.“ „Visa, kas kvėpuoja, tegul šlovina Viešpatį“ (Psalmių 148:7, 10; 150:5). Šie Afrikos padangės brangakmeniai tegul paskatins mus visus šlovinti jų Kūrėją.