Reklamos galia

GEROKAI anksčiau televizijos reklaminė pertraukėlė būtų pristatyta taip: „O dabar mūsų rėmėjų žodis.“ Rėmėjai yra kompanijos, mokančios už savo gaminių reklamą. Šiuo metu „mūsų rėmėjų žodžiai“ liejasi kaip iš gausybės rago, ir rėmėjai tebefinansuoja informacinę bei pramoginę žiniasklaidą — televiziją, žurnalus, laikraščius bei radiją. Todėl jie mėgina kontroliuoti, kas turi pasirodyti žiniasklaidoje, o kas ne.

Pavyzdžiui, 1993 metais viena Vokietijos įmonė, gaminanti prabangius automobilius, raštu nurodė 30-čiai žurnalų, kad jų automobilių reklamos turi būti pateikiamos „tik deramame redakciniame kontekste“. Savo laiške jie paaiškino, kad žurnalų numeriuose su jų automobilių reklamomis neturi būti nieko neigiamo apie jų automobilius, Vokietijos gaminius ir pačią Vokietiją. Nenuostabu, kad ši kompanija, išleidžianti 15 milijonų dolerių (60 milijonų litų) reklamoms žurnaluose, tikisi „deramo redakcinio konteksto“.

Nestebina ir tai, kad žurnaluose, reklamuojančiuose naujas vestuvines sukneles, nereklamuojamos panaudotos suknelės arba kad laikraščiuose su nekilnojamojo turto brokerių sąrašais neaiškinama, kaip galima be tarpininkų nusipirkti namą. Tad neturėtume stebėtis, kad žiniasklaidoje, reklamuojančioje cigaretes ar loterijas, nepeikiamas rūkymas bei lošimas.

Vartotojiška kultūra

Tad reklama ne vien padeda parduoti. Ji propaguoja vartotojišką gyvenseną — visuotinę kultūrą, kurioje svarbiausia daiktai.

Ar čia kas blogo? Nuomonių esama skirtingų. Reklamuotojai mano, kad žmonės mėgsta pirkti ir įsigyti daiktus, tad reklamos jiems naudingos. Be to, jie teigia, neva jos suteikia darbo vietų, palaiko sportą bei meną, žiniasklaidą daro prieinamą, žadina konkurenciją, kelia gaminių kokybę, sulaiko kainas ir informuoja žmones, kad šie galėtų apsispręsti, ką pirkti.

Kiti tvirtina, jog reklama kelia žmonėms nerimą ir nepasitenkinimą tuo, ką jie turi, puoselėja bei nepaliaujamai žadina įvairius įnorius. Tyrinėtojas Alanas Derningas rašo: „Reklamos, kaip ir mūsų era, yra nepastovios, hedonistiškos, idealistiškos ir madų vėjų gainiojamos; jose šlovinami asmenys, vartotojiška gyvensena idealizuojama kaip patenkinama ir tvirtinama, kad laimė priklauso nuo technikos pažangos.“

Kaip ji veikia tave

Ar komercinė reklama įtaki mūsų asmenybei bei troškimams? Tikriausiai. Tačiau ar ši įtaka bus didelė, ar ne, priklauso nuo ko kito.

Vadovaudamiesi Biblijos principais ir vertybėmis turime pripažinti, jog nėra bloga įsigyti daiktų. Juk Dievas palaimino Abraomą, Jobą, Saliamoną ir kitus asmenis gausiais turtais.

Kita vertus, jeigu pritaikome Rašto principus, mes vengsime būti nepatenkinti kaip tie, kurie siekia laimės nepaliaujamai vaikydamiesi daiktų. Biblija nesako: „Vaikščiok po parduotuves, kol nuo kojų nusimuši.“ Ji mums sako:

Pasitikėk Dievu. „Šio pasaulio turtuoliams įsakyk, kad nesididžiuotų ir nesudėtų vilčių į nepatikimus turtus, bet viltųsi Dievu, kuris apsčiai visko mums teikia mūsų džiaugsmui“ (1 Timotiejui 6:17).

Būk patenkintas. „Mes nieko neatsinešėme į pasaulį ir nieko neišsinešime. Turėdami maisto, drabužį, pastogę, būkime patenkinti“ (1 Timotiejui 6:7, 8).

Būk nuosaikus. „Trokštu, kad moterys vilkėtų padoriai, puoštųsi droviai ir santūriai, ne išgarbiniuotais plaukais, be aukso, be perlų ir be prabangių drabužių, o verčiau, — kaip dera moterims, pasižyminčioms pamaldumu, — gerais darbais“ (1 Timotiejui 2:9, 10).

Žinok, kad Dievo išmintis pranašesnė už turtus. „Palaimintas žmogus, kuris randa išmintį ir įgauna supratimo, nes ją įsigyti yra naudingiau, negu įsigyti sidabro, ir pelno iš jos yra daugiau negu iš geriausio aukso. Ji brangesnė už deimantus, su ja nesulyginama visa, ko galėtum trokšti. Dešinėje jos rankoje ilgas amžius, o kairėje turtai ir garbė. Jos keliai — malonės keliai, visi jos takai — ramybė. Ji yra gyvybės medis visiems, kurie ją pagauna, laimingi, kas ją išlaiko“ (Patarlių 3:13-18, Brb red.).

Įprask duoti. „Palaimingiau duoti negu imti“ (Apaštalų darbai 20:35).

Galima būtų ginčyti, kad šie straipsniai irgi yra savotiška reklama, „peršanti“ įdėją, jog dvasinių vertybių neturėtų nustelbti materialinės. Be abejo, tu sutinki su tokia išvada.

[Rėmelis 9 puslapyje]

Skelbti Dievo Karalystę

Koks yra vienas geriausių būdų pasiekti žmones su įtikima žinia? Knygoje Advertising: Principles and Practice (Reklamos principai bei praktika) sakoma: „Idealiame pasaulyje kiekvienas gamintojas galėtų akis į akį pasikalbėti su kiekvienu vartotoju apie siūlomą prekę ar mokamą patarnavimą.“ Tikrieji krikščionys taip savanoriškai skelbia Dievo Karalystę beveik 2000 metų (Mato 24:14; Apaštalų darbai 20:20). Kodėl verslovės nesinaudoja šiuo metodu pasiekti žmones? Knygoje aiškinama: „Tai labai brangu. Vienas prekybininko apsilankymas gali kainuoti gerokai per 150 dolerių.“ Žinoma, krikščionys „reklamuoja“ Dievo Karalystę savanoriškai. Tai jų garbinimo elementas.

[Iliustracijos 8 puslapyje]

Biblija nesako: „Vaikščiok po parduotuves, kol nuo kojų nusimuši“