Sargybos bokšto INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
Sargybos bokšto
INTERNETINĖ BIBLIOTEKA
lietuvių
  • BIBLIJA
  • LEIDINIAI
  • SUEIGOS
  • g98 10/8 p. 4–6
  • Saugaus gyvenimo paieškos

Susijusios vaizdo medžiagos nėra.

Vaizdo siužeto įkelti nepavyko.

  • Saugaus gyvenimo paieškos
  • Atsibuskite! 1998
  • Paantraštės
  • Panašūs
  • Aukštasis išsilavinimas
  • Ar 10000 užtenka?
  • Saugokis!
  • Gydyti ligą, ne vien simptomus
  • Kaip užsitikrinti saugią ateitį?
    Sargybos bokštas skelbia Jehovos karalystę 2021
  • Ar išsilavinimas ir pinigai gali užtikrinti geresnę ateitį?
    Sargybos bokštas skelbia Jehovos karalystę 2021
  • Tikrai saugus gyvenimas
    Atsibuskite! 1998
  • Saugūs dabar ir amžinai
    Sargybos bokštas skelbia Jehovos Karalystę 2002
Daugiau
Atsibuskite! 1998
g98 10/8 p. 4–6

Saugaus gyvenimo paieškos

SAUGUMĄ žmonės supranta skirtingai. Vienam saugumas yra darbas, kitam — turtas, trečiam — aplinka be nusikaltėlių. O tau saugumas galbūt reiškia dar ką nors?

Kad ir kaip galvotum, tu tikriausiai stengiesi padaryti savo gyvenimą kuo saugesnį. Pamąstyk, ką Europoje žmonės daro norėdami jaustis bent kiek ramiau.

Aukštasis išsilavinimas

Pasak Europos Komisijos prezidento Žako Santero, 20 procentų Europos Sąjungos jaunuolių yra bedarbiai. Tokio amžiaus žmonėms labai opus klausimas: kaip gauti darbo, kad gyvenčiau be rūpesčių? Daugelis mano, jog geriausia išeitis — siekti aukštojo išsilavinimo, nes tai, anot Londono The Sunday Times, suteikia studentams „nemažą pranašumą ieškant darbo“.

Pavyzdžiui, Vokietijoje „troškimas lavintis bei mokytis aukštojoje mokykloje kaip niekada didelis“, — pranešama laikraštyje Nassauische Neue Presse. Tai tiesa, nors pragyvenimas studentui per visą mokymosi universitete laiką toje šalyje kainuoja vidutiniškai 55000 dolerių.

Jaunuoliai, rimtai žiūrintys į išsilavinimą ir trokštantys gauti darbo, pagirtini. Įgudę ir kvalifikuoti asmenys dažnai greičiau susiranda darbą. Tačiau ar aukštasis išsilavinimas visada garantuoja darbą? Viena studentė pasakė: „Iš pat pradžių žinojau, kad baigusi studijas negalėsiu užsiimti nuolatine profesine veikla ir nesijausiu rami.“ Taip atsitinka daugeliui. Baigusių universitetą ir nedirbančių jaunuolių skaičius Vokietijoje neseniai buvo didžiausias per visą laiką.

Pasak vieno laikraščio, Prancūzijos jaunuoliai mokosi universitetuose, nes, esant tokiam jaunimo nedarbui, vidurinio mokslo atestatas neturi vertės. Tačiau daugelis universiteto studentų pripažįsta, jog baigę studijas jie „ne ką daugiau laimės, nors kišenėje turės diplomą“. Laikraštyje The Independent pranešama, kad Britanijoje „mokslo metų įtampa pareikalauja iš studentų nemažos duoklės“. Buvo teigiama, kad studentai nesusikuria ramesnės ateities; priešingai, universiteto gyvenimas kartais veda prie depresijos, nerimo ir menkos savigarbos.

Dažnai išmokus amato ar įgijus praktinių įgūdžių kurioje nors gamybos srityje galima daug lengviau gauti darbą negu turint universiteto diplomą.

Ar 10000 užtenka?

Daugelis mano, jog ramaus gyvenimo paslaptis — turtas. Tokia mintis gali atrodyti logiška, nes nemaža sąskaita banke yra gera parama sunkiais laikais. Biblijoje sakoma, jog ‛pinigai apsaugo’ (Ekleziasto 7:12, Brb red.). Tačiau ar turėdami daugiau turto visada jaučiamės saugesni?

Nebūtinai. Pasvarstyk, kiek padaugėjo turto per pastaruosius 50 metų? Antrojo pasaulinio karo pabaigoje dauguma Vokietijos gyventojų beveik nieko neturėjo. Šiandien, anot vietinio laikraščio, vidutinis vokietis turi 10000 daiktų. Jeigu ekonominės prognozės teisingos, būsimos kartos jų turės dar daugiau. Bet ar turto kaupimas daro gyvenimą saugesnį? Ne. Vienos Vokietijoje atliktos apžvalgos duomenimis, 2 žmonės iš 3-jų mano, jog dabar gyvenimas ne toks ramus, kaip prieš 20 ar 30 metų. Taigi turtai nepadeda žmonėms jaustis saugesniems.

Tai visiškai suprantama, nes, kaip paminėta ankstesniame straipsnyje, nesaugumas yra emocinė našta. O turtas negali visiškai nuimti šios naštos. Tiesa, jis gelbsti nuo skurdo ir nepritekliaus. Bet tam tikromis sąlygomis turėti daug pinigų yra tokia pat našta, kaip ir turėti mažai.

Taigi nuosaikus požiūris į materialines vertybes padės mums suprasti, jog nors turtas kartais yra palaima, jis ne svarbiausias saugaus gyvenimo veiksnys. Būdamas žemėje, Jėzus Kristus drąsino savo pasekėjus: „Jei kas ir turi apsčiai, jo gyvybė nepriklauso nuo turto“ (Luko 12:15). Kad gyventume visiškai saugiai, neužtenka būti materialiai turtingiems.

Pagyvenusiems asmenims daiktai turi ne tiek materialinę vertę, kiek sukelia sentimentų. Pagyvenusieji susirūpinę ne turtu; jie labiau bijo tapti nusikaltėlių aukomis.

Saugokis!

„Nusikalstamumas... pastaruosius 30 metų pasaulyje darosi vis didesnė problema“, — sakoma Britanijoje išspausdintame buklete Practical Ways to Crack Crime. Policija stengiasi kiek įmanydama. Ką daro kai kurie žmonės?

Asmens saugumą pirmiausia užtikrina namai. Pavyzdžiui, Šveicarijoje vienas architektas projektuoja neįsilaužiamus namus su apsauginėmis spynomis, stipriomis durimis ir grotuotais langais. Tokių būstų savininkams beveik pažodžiui tinka žinoma patarlė: „Mano namai — mano tvirtovė.“ Anot žurnalo Focus, tokie statiniai brangūs, bet paklausūs.

Kad būtų saugiau namuose ir lauke, kai kuriose vietovėse žmonės nusprendžia paeiliui budėti. Priemiesčių gyventojai net samdo saugos firmos tarnautojus tam tikromis valandomis saugoti jų teritoriją. Daugelis žmonių elgiasi apdairiai ir nevaikšto vieni naktį tuščiomis gatvėmis. Tėvai, kuriems išties rūpi jų vaikų gerovė, imasi papildomų priemonių jiems apsaugoti. Apsvarstyk patarimus šio puslapio rėmelyje.

Tačiau ne visi įstengia nusipirkti neįsilaužiamą namą. Be to, budintys kaimynai bei apsaugos tarnyba negali sumažinti nusikalstamumo; įsilaužėliai persikelia į nesaugomus rajonus. Nusikalstamumas tebekelia didžiausią pavojų žmonių saugumui. Kad gyventume saugiai, nepakanka visomis jėgomis kovoti su nusikalstamumu; reikia dar kai ko.

Gydyti ligą, ne vien simptomus

Mums visiems įprasta trokšti saugaus gyvenimo, ir mes teisingai elgiamės, jei nuosaikiai, kryptingai jo siekiame. Tačiau nusikalstamumas, nedarbas bei kiti mūsų gyvenimo kliuviniai tėra žmonijos nelaimių simptomai. Norint sulaukti pagerėjimo, būtina gydyti ne tik simptomus; reikia pašalinti pačią ligos priežastį.

Kokia svarbiausia mūsų nesaugaus gyvenimo priežastis? Kaip jos atsikratyti, kad gyvenimas taptų saugus amžiams? Apie tai bus kalbama kitame straipsnyje.

[Rėmelis 6 puslapyje]

Kaip apsaugoti mažus vaikus

Kadangi vis daugiau vaikų užpuolama, pagrobiama bei nužudoma, daugelis tėvų mano esant naudinga mokyti savo vaikus elgtis taip:

1. Sakyk „ne“ — labai tvirtai — tam, kas bando tave priversti daryti tai, ką žinai esant bloga.

2. Neleisk niekam liesti intymių savo kūno vietų, išskyrus gydytoją ar medicinos seserį, ir tik matant tavo tėvams.

3. Jausdamas pavojų bėk, klyk, rėk ar šaukis netoliese esančių suaugusiųjų pagalbos.

4. Pasakyk tėvams apie bet kokį atsitikimą ar pokalbį, kuris tau buvo nemalonus.

5. Nieko neslėpk nuo tėvų.

Dar vienas patarimas: tėvai turėtų atsargiai rinktis, kam patikėti savo vaiko globą.

[Iliustracijos 5 puslapyje]

Kad gyventume saugiai, neužtenka būti išsilavinusiems, turtingiems ar visomis jėgomis kovoti su nusikalstamumu

    Leidiniai lietuvių kalba (1974–2025)
    Atsijungti
    Prisijungti
    • lietuvių
    • Bendrinti
    • Parinktys
    • Copyright © 2025 Watch Tower Bible and Tract Society of Pennsylvania
    • Naudojimosi svetaine sąlygos
    • Privatumo politika
    • Privatumo nustatymai
    • JW.ORG
    • Prisijungti
    Bendrinti