Tikrai saugus gyvenimas
JEI tau pakyla temperatūra, tikriausiai geri tabletę nuo galvos skausmo ir dedi ant kaktos ledo pūslę karščiui sumažinti. Bet nors tabletė ir ledo pūslė palengvina simptomus, jos nepašalina tavo karščio priežasties. Jeigu liga sunki, tau reikia patyrusio gydytojo pagalbos.
Žmoniją nuolat kankina nesaugumo karštligė. Nemaloniems simptomams sušvelninti mes deramai imamės laikinų priemonių, bet išgydyti gali tik tas, kas gerai išmano mūsų būklę. Niekas nepažįsta žmonijos geriau už Kūrėją, Jehovą Dievą. Jis žino, kad gyvenimas nesaugus dėl mus užgriuvusių problemų.
Pradinis saugumas dingo
Dievo Žodis aiškina, kad Jehova sukūrė pirmąją žmonių porą tobulą ir apgyvendino ją saugioje aplinkoje. Jie neturėjo rūpesčių. Dievas buvo numatęs, kad žmonės visiškai saugūs amžinai gyvens rojuje. Pirmutinėje žmonių gyvenamoje vietoje buvo „visokių medžių, gražių pasižiūrėti ir vedančių vaisius skanius valgyti“. Atkreipk dėmesį, kad buvo pasirūpinta ne tik fiziniais, bet ir emociniais jų poreikiais, nes aplinka buvo ‛graži pasižiūrėti’. Vadinasi, pirmoji pora gyveno tokiomis sąlygomis, kurios laidavo pastovų, netrikdomą gyvenimą (Pradžios 2:9).
Adomas ir Ieva atmetė meilingą Dievo visavaldystę ir todėl į jų gyvenimą įsibrovė abejonės, baimė, gėda, kaltės bei nesaugumo jausmas. Atmetęs Dievą, Adomas prisipažino, jog ‛nusigando’. Pirmieji žmonės prisidengė savo kūnus ir pasislėpė nuo savo meilingo Kūrėjo, su kuriuo iki tol palaikė artimus bei vertingus santykius (Pradžios 3:1-5, 8-10).
Jehovos pradinis tikslas nepasikeitė. Biblijoje sakoma, kad mūsų Kūrėjas yra meilingas Dievas; jis greitai leis paklusniai žmonijai atkurti žemėje rojų ir amžiais saugiai gyventi. Per pranašą Izaiją jis pažadėjo: „Aš kuriu naują dangų ir naują žemę. ... Būkite linksmi amžinai ir džiaukitės“ (Izaijo 65:17, Brb red.; 65:18, ŠvR). Minėdamas naują dangų ir naują žemę, apaštalas Petras sako: „[Juose] gyvena teisybė“ (2 Petro 3:13).
Kaip tai bus įgyvendinta? Per Jehovos įkurtą vyriausybę. Tai Karalystė, kurios Jėzus Kristus liepė savo pasekėjams prašyti: „Tėve mūsų, kuris esi danguje, teesie šventas tavo vardas, teateinie tavo karalystė, teesie tavo valia kaip danguje, taip ir žemėje“ (Mato 6:9, 10).
Dievo Karalystė pakeis žmonių vyriausybes ir visame pasaulyje meilingai įgyvendins Dievo tikslą (Danieliaus 2:44). Abejonės, baimė, gėda, kaltė bei nesaugumas, kamuojantys žmoniją nuo Adomo laikų, išnyks. Biblijoje sakoma, jog ta Karalystė arti. Net dabar šiame nepatikimame pasaulyje tie, kurie laukia Dievo Karalystės, iš dalies jaučiasi saugūs.
Dvasiniai dalykai tebus svarbiausi
Dievo tarnas Dovydas žinojo, kas yra išgąstis ir sielvartas. Vis dėlto Psalmių 4:8 (Brb red.) užrašyti tokie jo žodžiai: „Atsigulu ramus ir užmiegu, nes Tu vienintelis, Viešpatie, leidi man saugiai gyventi.“ Jehova suteikė Dovydui saugumo jausmą, nors kartais Dovydą slėgė sunkumai. Ko mes pasimokome iš to? Kaip net nesaugiame pasaulyje galime jaustis bent kiek saugesni?
Štai Pradžios knygos pasakojimas apie Adomą ir Ievą. Kada jie pasijuto nesaugūs? Tą akimirką, kai nutraukė santykius su Kūrėju ir atsisakė gyventi pagal jo tikslą žmonijos labui. Taigi jei elgsimės priešingai — puoselėsime artimus santykius su Jehova ir stengsimės gyventi pagal jo valią, jau dabar jausimės daug saugesni.
Kai nagrinėdami Bibliją susipažįstame su Jehova, mums lengviau suvokti gyvenimo prasmę. Tik tada suprantame, kas mes ir kodėl čia esame. Saugiai gyventi įmanoma, jeigu mylime Dievą, žinome jo numatytą tikslą žmonijos labui ir ko reikalaujama iš mūsų. Vienas vyras, vardu Paulius, suvokė tai prieš keletą metų.
Paulius gimė ir užaugo vienoje saloje prie pat Vokietijos krantų. Per Antrąjį pasaulinį karą jo šeima patyrė daug vargo, todėl nesidomėjo religija. Paulius pasakoja apie savo jaunystę: „Niekuo nepasitikėjau ir nieko negerbiau. Skandinau savo širdgėlą alkoholyje; dažnai per savaitę du ar tris kartus nusigerdavau. Mano gyvenimas nebuvo saugus.“
Paskui Pauliui teko pasikalbėti su vienu Jehovos Liudytoju. Jis smarkiai ginčijosi, bet viena Liudytojo pasakyta mintis privertė jį susimąstyti. „Niekas neatsiranda iš nieko.“ Kitaip sakant, viskas, ką matome gamtoje, yra Kūrėjo darbas.
„Aš vis apie tai galvojau ir turėjau sutikti.“ Paulius studijavo Bibliją su Jehovos Liudytojais ir pažino Jehovą. Jis priduria: „Neskaitant mano tėvų, Jehova yra pirmas asmuo mano gyvenime, kai ką padaręs dėl manęs.“ 1977 metais Paulius pasikrikštijo kaip Jehovos Liudytojas; jis sako: „Dabar žinau tikrąją gyvenimo prasmę. Džiaugiuosi gyvendamas pagal Jehovos valią. Jaučiuosi saugus, nes kas beatsitiktų man ir mano šeimai, ateityje Jehova viską ištaisys.“
Kokia mums iš to pamoka? Paulius įveikė nesaugumą — emocinę naštą: sutelkė dėmesį ne į materialinius dalykus, o į dvasinius. Jis išsiugdė artimus santykius su Kūrėju. Milijonai Jehovos Liudytojų puoselėja tokius santykius. Tai suteikia jiems vidinių jėgų, todėl jie aukojasi dėl kitų. Eidami per namus ir lankydami žmones, Jehovos Liudytojai skiria laiko padėti kitiems saugiau gyventi — dvasinius dalykus laikant svarbiausiais. Bet Liudytojai ne tik skelbia.
„Šaukitės savo Dievo, Jehovos“
1997-ųjų liepą, Oderio upei užtvindžius dideles šiaurinės Europos sritis, apie sunkią žmonių padėtį kaimyninėje Lenkijoje išgirdo Vokietijos Jehovos Liudytojai. Ką jie darė? Kai kurie Berlyno ir aplinkinių vietovių Liudytojai parodė nepaprastą dosnumą — per keletą dienų savanoriškai paaukojo gerokai daugiau kaip 116000 dolerių.
Liudytojai, išmanantys statybos darbus, keliavo šešias valandas savo pačių lėšomis iš Berlyno į Lenkiją, Vroclavo sritį. Viename miestelyje smarkiai nukentėjo daug namų. Namas, priklausantis vieno Liudytojo šeimai, buvo apsemtas daugiau kaip 6 metrus. Jo duktė ketino kitą mėnesį tuoktis ir gyventi tame name su savo vyru. Kaip buvo galima suremontuoti namą ir padėti beveik viską praradusiai šeimai?
Vandeniui nuslūgus, kaimynas su pašaipa paklausė: „Kodėl nesišaukiate savo Dievo, Jehovos, ir nelaukiate iš jo pagalbos?“ Kaip nustebo kaimynas, kai kitą dieną prie Liudytojo namų privažiavo kelios mašinos iš Vokietijos! Iš jų išlipo grupė svetimšalių ir ėmėsi namo remonto. „Kas jie? Kas moka už medžiagas?“ — teiravosi kaimynas. Liudytojo šeima paaiškino, kad tai jų dvasiniai broliai ir kad jie sumokėjo už medžiagas. Miestelio gyventojai nustebę žiūrėjo, kaip remontuojamas namas. Beje, vestuvės įvyko numatytu laiku.
Ši šeima įsitikino, kad priklausydami tarptautinei Jehovos Liudytojų brolijai jie ne tik turi dvasinės naudos, bet ir jaučiasi iš dalies saugūs šiame nesaugiame pasaulyje. Taip yra su daugeliu kitų Liudytojų. Nelaimės ištiktoje teritorijoje Jehovos Liudytojų namai bei Karalystės salės buvo suremontuotos. Nebuvo užmiršti ir kaimynai neliudytojai. Jiems buvo pagelbėta ir už tai jie buvo labai dėkingi.
Teisumas, ramybė ir apsauga
Kai didelis karštis pagaliau atslūgsta ir sveikata pasitaiso, kokį dėkingumą jaučiame savo gydytojui! Kai žmoniją kamuojanti nesaugumo karštligė praeis amžiams — per Dievo Karalystę, — kokie dėkingi būsime savo Kūrėjui! Taip, jis mums žada gyvenimą, kuriame ‛teisumas, ramybė ir apsauga tvers amžiais’. Kokia nuostabi viltis! (Izaijo 32:17, Šventasis Raštas, vertė A. Rubšys)
[Anotacija 10 puslapyje]
Emocinę naštą palengvintume sutelkę dėmesį ne į materialinius dalykus, o į dvasinius
[Iliustracija 8, 9 puslapiuose]
Dievo pažadėtame naujajame pasaulyje visi bus iš tikrųjų saugūs