Teisės be pareigų?

„ĮGIMTO orumo bei lygių ir neatimamų visos žmonijos narių teisių pripažinimas yra laisvės, teisingumo bei taikos pagrindas.“ Taip teigiama preambulėje Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos, kurios 50-osios metinės buvo pažymėtos 1998 metų gruodį. Tačiau neseniai 24 ankstesni prezidentai bei premjerai, atstovaujantys visiems kontinentams, pasiūlė, kad Jungtinės Tautos priimtų ir visuotinę žmogaus pareigų deklaraciją. Kodėl, daugelio nuomone, toks projektas reikalingas?

„Teisės ir pareigos yra Siamo dvynės. Liūdna, kad po pusės šimtmečio šis faktas užmirštamas ar laikomas nereikšmingu. Daugelis reikalauja savo teisių, nejausdami poreikio laikytis su jomis susijusių pareigų“, — aiškina Europos žmogaus teisių komisijos narys Žanas Klodas Suojė. Tą nepareigingumą jaučia daugelis. „Ypač jaunimas akivaizdžiai trokšta vieningų siekių ir pripažintų idealų, kurių laikantis būtų išspręstos godumo, savanaudiškumo, susvetimėjimo problemos, atrodo, apėmusios visą pasaulį. ... Tokios dažnėjančios diskusijos apie visuotinės etikos poreikį byloja, jog kažko trūksta“, — pažymima Paryžiaus dienraštyje International Herald Tribune. Norėdami užpildyti tą spragą ir nustatyti, kokios žmogaus pareigos, politikai, teologai bei filosofai svarsto Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos vadinamąjį „visuotinės etikos projektą“. Tačiau jie susiduria su kai kuriais sunkumais.

Palyginti nesunku apibrėžti, kurios žmogaus teisės turėtų būti ginamos, bet ne visada lengva nustatyti, kurios žmogaus pareigos yra visuotinai priimtinos. Tačiau kai kurie principai pasiūlytoje Pareigų deklaracijoje buvo įkvėpti amžinos, visuotinės Aukso taisyklės, Jėzaus duotos maždaug prieš du tūkstančius metų: „Tad visa, ko norite, kad jums darytų žmonės, ir jūs patys jiems darykite“ (Mato 7:12).

Nors Biblija dažnai įkvėpdavo žmogaus teises ginančius įstatymus, joje pabrėžiamas ir asmeninės atsakomybės suvokimas. „Kas moka daryti gera ir nedaro, tas nusideda“, — pareiškė mokinys Jokūbas (Jokūbo 4:17). Kaip Jėzus ieškojo būdų daryti gera kitiems, taip tikrieji krikščionys stengiasi daryti gera savo artimui. Jie ne tik nori naudotis savo teisėmis, bet pripažįsta, kad su teisėmis atsiranda ir pareigos ir kad kiekvienas iš mūsų yra atsakingas Dievui už savo paties veiksmus.