Žvilgsnis iš 29 aukšto

PAKILĘS liftu į Jungtinių Tautų pastato Niujorko mieste 29-ąjį aukštą, pamatysi mažą mėlyną rodyklę, nukreipiančią į Žmogaus teisių aukščiausiojo komisaro biurą (OHCHR). Šis ryšių biuras atstovauja OHCHR valdybai, įsikūrusiai Ženevoje (Šveicarija) — JT žmogaus teisių veiklos centre. Ženevoje OHCHR vadovauja vyriausioji žmogaus teisių komisarė Meri Robinson, o Niujorko biuro vadovė yra graikė Elsa Stamatopulu. Šių metų pradžioje ponia Stamatopulu maloniai priėmė Atsibuskite! korespondentą ir prisiminė, kas nuveikta dėl žmogaus teisių per penkis dešimtmečius. Štai kelios interviu ištraukos:

Kl. Kas, jūsų manymu, pasiekta kovoje už žmogaus teises?

Ats. Pateiksiu jums tris pasiekimų pavyzdžius. Pirma, prieš 50 metų žmogaus teisių sąvoka nebuvo minima tarptautinėse programose; šiandien ji visur žinoma bei funkcionali. Vyriausybės, prieš keletą dešimtmečių nieko negirdėjusios apie žmogaus teises, dabar kalba apie jas. Antra, mes jau turime tarptautinį įstatymų kodeksą, arba teisyną, sudarytą iš daugybės nutarčių; jame juodu ant balto vyriausybėms paaiškinta, kokias jos turi pareigas savo pavaldiniams. [Žiūrėk rėmelį „Tarptautinė žmogaus teisių deklaracija“ 7 puslapyje.] Daugelį metų sunkiai dirbome, kol sudarėme šį kodeksą. Mes labai didžiuojamės juo. Trečias pavyzdys — tai, kad šiandien daugiau žmonių nei anksčiau dalyvauja judėjimuose už žmogaus teises ir gali aiškiai pasisakyti žmogaus teisių klausimais.

Kl. Kokių esama kliūčių?

Ats. Be abejo, septyniolika metų išdirbusi su JT žmogaus teisių programomis, aš suvokiu, jog mes susiduriame su gluminančiomis problemomis. Didžiausia jų ta, kad nemaža vyriausybių žmogaus teisių klausimą laiko ne humanitariniu, o politiniu. Jos galbūt nenori vykdyti žmogaus teisių sutarčių bijodamos politinės grėsmės. Tada žmogaus teisių sutartys tampa beverčiais dokumentais. Kita kliūtis — JT nesugebėjimas užkirsti kelio šiurkštiems žmogaus teisių pažeidimams tokiose vietovėse kaip buvusioji Jugoslavija, Ruanda ir, ne taip seniai, Alžyras. JT nesugebėjimas apsaugoti tų šalių nuo skerdynių buvo didžiulis pralaimėjimas. Žmogaus teisių užtikrinimo mechanizmas tvarkingas, bet kažkas turi jį paleisti. Tačiau kas? Jeigu šalys, kurios galėtų suteikti apsaugą, nėra tuo suinteresuotos, jos dažnai stokoja politinio ryžto imtis priemonių sustabdyti žmogaus teisių pažeidinėjimus.

Kl. Kokią jūs matote ateitį?

Ats. Aš matau, kad kyla tam tikra grėsmė, bet kai kas teikia vilties, jog ateityje žmogaus teisės bus garantuotos visiems. Esu susirūpinusi dėl pavojaus, kurį kelia ekonomikos visuotinimas, skatinantis dideles korporacijas kurtis šalyse, turinčiose pigesnės darbo jėgos. Šiandien, jeigu reikia, mes galime kaltinti vyriausybes už žmogaus teisių pažeidimus ir daryti joms spaudimą. Tačiau ką kaltinti už pažeidinėjimus, jeigu daugiašalėmis verslo sutartimis pasaulinės ekonominės jėgos vis labiau perima galią iš vyriausybių? Mes nevaldome tų ekonomikos jėgų, todėl silpnėja tarpvyriausybinių organizacijų, tarkim, JT, kompetencija. Žmogaus teisėms tokios tendencijos kenksmingos. Dabar labai svarbu paskatinti versloves domėtis žmogaus teisėmis.

Kl. O kas teikia vilties?

Ats. Visuotinės žmogaus teisių kultūros plėtojimasis. Noriu pasakyti, kad per švietimą turime geriau supažindinti žmones su jų teisėmis. Žinoma, tai labai sunki užduotis, nes reikia keisti mąstyseną. Būtent todėl prieš dešimtmetį JT pradėjo viešą pasaulinę informacinę kampaniją — šviesti žmones apie jų teises, o valstybes — apie jų pareigas. Be to, JT pavadino 1995—2004 metus „Žmogaus teisių mokymo dešimtmečiu“. Tikimasi, kad švietimas gali pakeisti žmonių mąstyseną bei širdį. Tai gal panašu į Evangeliją, tačiau aš tvirtai tikiu žmogaus teisių mokymo galia. Tikiuosi, jog kitame amžiuje pasaulio ideologijos pagrindas bus žmogaus teisės.

[Rėmelis 7 puslapyje]

Tarptautinė žmogaus teisių deklaracija

Be Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos dar yra Tarptautinė žmogaus teisių deklaracija. Kaip jos susijusios?

Tarkim, jei Tarptautinę žmogaus teisių deklaraciją palygintume su penkių skyrių knyga, Visuotinė žmogaus teisių deklaracija būtų lyg pirmasis jos skyrius. Antrasis bei trečiasis skyriai yra Tarptautinė pilietinių bei politinių teisių konvencija ir Tarptautinė ekonominių, socialinių bei kultūrinių teisių konvencija. O 4-ajame bei 5-ajame skyriuose yra fakultatyviniai protokolai.

Manoma, kad Visuotinė deklaracija turi moralinę vertę, — sako tautoms, ką jos turėtų daryti, o šie keturi papildomi dokumentai yra teisiškai įpareigojantys, — nurodo, ką šalys turi daryti. Nors juos imta sudarinėti 1949 metais, prireikė dešimtmečių jiems visiems įsigalioti. Šiandien tie keturi dokumentai drauge su Visuotine deklaracija sudaro Tarptautinę žmogaus teisių deklaraciją.

Be šios Tarptautinės deklaracijos, JT patvirtino daugiau kaip 80 kitų žmogaus teisių sutarčių. „Tad klaidinga manyti, jog žmogaus teisių sutartys Tarptautinėje deklaracijoje yra svarbesnės, — paaiškino viena žmogaus teisių specialistė. — Pavyzdžiui, 1990 metų Vaikų teisių konvencija yra daugiausiai ratifikuotas ir labiausiai paplitęs JT dokumentas, tačiau jis neįtrauktas į Tarptautinę deklaraciją. Pavadinimas ‛Tarptautinė žmogaus teisių deklaracija’ buvo sugalvotas veikiau viešojo populiarinimo sumetimais negu kaip formali sąvoka. Ir jūs sutiksite, kad jis iš tiesų maloniai skamba.“a

[Išnaša]

[Iliustracija 6 puslapyje]

Elsa Stamatopulu

[Šaltinio nuoroda]

UN/DPI photo by J. Isaac