Rašo mūsų skaitytojai

Skurdo nebebus Labai dėkoju už 1998 m. birželio 8 d. Atsibuskite! straipsnius „Skurdo greit nebebus“. Jie tikrai padėjo man daug ką tinkamai įvertinti bei suvokti, kad esu linkęs skųstis. Aš bedarbis ir turiu mažai atliekamų pinigų. Maniau, jog skurstu. Ne! Šiuose straipsniuose buvo parodyta, jog kiti gyvena blogiau negu aš. Turiu būti dėkingas už tai, ką turiu, — už maistą, drabužius, gerą sveikatą ir, svarbiausia, už Jehovą. Aš labai laukiu skurdo pabaigos. Nusprendžiau ieškoti Jehovos Karalystės ir nebesiskųsti.

K. V., Naujoji Zelandija

Celibatas Keletą metų esu jūsų žurnalo skaitytojas. Prieštarauju šališkam pranešimui apie katalikų bažnyčios doktrinas straipsnyje „Biblijos požiūris: ar celibatas privalomas krikščionims tarnams?“ (1998 m. birželio 8 d.) Katalikų bažnyčioje nėra „priverstinio celibato“! Celibatas yra išankstinis reikalavimas tam tikros profesijos žmonėms ir jis pasirenkamas tik savanoriškai. Tas, kuris tvirtina, jog buvo priverstas pasirinkti celibatą, — meluoja.

R. G., Vokietija

Manome, jog yra skirtumas tarp posakio „priverstinis [privalomas] celibatas“ ir minties, jog žmonės verčiami pasirinkti celibatą. Pavyzdžiui, jei darbovietė nustato aprangos taisykles ir priima tik tuos, kurie sutinka jų laikytis, bet atleidžia jas pažeidusiuosius, galima sakyti, jog darbovietėje yra „privaloma“ tam tikra apranga. Panašiai teisinga tvirtinti, jog katalikų dvasininkams nustatytas „priverstinis [privalomas] celibatas“. Tačiau mūsų straipsnyje daugiausia pabrėžiama, jog nėra Šventuoju Raštu pagrįstos priežasties taikyti celibatą kaip būtiną sąlygą krikščionims tarnams (1 Timotiejui 3:2, Brb red.). Straipsnyje nekritikuojami tie, kurie pasirenka viengungystę; priešingai, jame pažymima, kad ji „kai kam pasirodo esanti gyvenimo būdas, teikiąs pasitenkinimą, padedąs dvasiškai turtėti“ (Red. past.).

Kaip man teko pasirinkti vieną iš dviejų tėvų Dievo Žodžio tiesą sužinojau iš klasės draugo, būdamas 14 metų. Mano tėvai, ypač tėtis, priešinosi studijoms. Laimei, jis niekada neišvarė manęs iš namų, nors grasino. Aš atsilaikiau ir prieš penkerius metus buvau pakrikštytas. Kaip ir straipsnyje (1998 m. birželio 8 d.) aprašytasis brolis, viliuosi, jog kada nors mano tėvai patikės viltimi gyventi Jehovos teisingame naujajame pasaulyje.

V. S. L., Brazilija

Skaitydama šį straipsnį, pravirkau. Tėvas buvo aršus mano įsitikinimų priešininkas. Kartais mudu ramiai pasikalbame, bet kai kalba pakrypsta apie Bibliją ar Jehovos Liudytojus, aš bijau, kad jis pratrūks pykti. Jis keletą kartų mušė mane. Straipsnis padrąsino atsilaikyti net esant tokiai įtampai.

I. H., Vokietija

Šis straipsnis mane labai sujaudino. Kadangi augau religiškai nevieningoje šeimoje, galiu suprasti to jaunuolio emocines kančias, kai buvo priverstas apsispręsti tokiomis sunkiomis aplinkybėmis.

A. M., Italija

Fibromialgija Nuoširdžiai dėkoju už straipsnį „Perprasti ir ištverti fibromialgiją“ (1998 m. birželio 8 d.). Šešerius metus kenčiu nuo fibromialgijos. Straipsnis išsamus bei tikslus. Rašto citatos rėmelyje mane labai padrąsino.

N. M., Jungtinės Valstijos

Į šį straipsnį atsiliepė daug skaitytojų. Tikimės ateityje pateikti daugiau komentarų (Red. past.).