Skaudus pralaimėjimas, tekęs Kserksui

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO GRAIKIJOJE

NENUOVOKŲ keliautoją domina vietovė, kur trykšta karštosios versmės bei geizeriai, spjaudantys sieros garus. Galbūt jis nustemba išgirdęs, jog ši pakrantės lyguma — dėl to ir vadinama Termopilais, arba „Šiltaisiais vartais“ — kadaise buvo beveik nepraeinamas sausumos ruožas. Tačiau galbūt jis dar labiau nustemba, kad čia ir kiek piečiau, prie Salamino salos, galima rasti tvirtą nepaprasto Biblijos pranašystės tikslumo įrodymą.

Iš tiesų tam tikrų Danieliaus biblinės knygos pranašysčių, susijusių su šiomis vietovėmis, detalės, turint omenyje jų išsipildymą praeityje, tiesiog stulbina. Jos įtikinamai įrodo, jog Biblija — Dievo Žodis. Danieliaus knygos 11-ame skyriuje randame dėmesio vertą pavyzdį. „Pirmaisiais Darijaus Medo metais“, apie 538 m. p. m. e., Danieliui buvo duota pranašiškų žinių (Danieliaus 11:1). Tačiau atskleistų dalykų išsipildymas užtruko daug šimtmečių.

Danieliaus 11:2 apie vieną iš Persijos karalių buvo pranašaujama: „Tikėk manimi. Persija turės dar tris karalius. Ketvirtasis bus kur kas turtingesnis už visus kitus ir, savo turtais tapęs galingas, sukurstys visus prieš Graikijos karalystę.“

Vienas po kito valdė karaliai: Kyras II, Kambizas II ir Darijus I; ‛ketvirtasis karalius’ — Kserksas I, be abejonės, buvo Biblijoje, Esteros knygoje paminėtasis Ahasveras. Ar jis iš tiesų ‛sukurstė visus prieš Graikijos karalystę’, ir kokios buvo to pasekmės?

Kserksas — ryžtingas užkariautojas

Kserksui teko šalinti savo tėvo, Darijaus, pajėgų pralaimėjimo prie Maratono padarinius.a Todėl keletą pirmųjų valdymo metų jis malšino imperijoje maištus ir tapo ‛galingas savo turtais’.

Tačiau Kserkso nepaliko mintys apie Graikijos užkariavimą; to imtis ragino ir jo ambicingi dvariškiai. Taigi, pradedant 484 m. p. m. e., jis trejus metus rinko kariuomenę iš visų Persijai priklausiusių satrapijų bei valstybių; turimomis žiniomis, ji buvo viena didžiausių iki to laiko žygiavusių per žemę kariuomenių. Pasak graikų istoriko Herodoto, Kserkso jungtinės sausumos bei karinio jūrų laivyno pajėgos buvo nepaprastai didelės — 2641610 karių.b

Tuo metu graikai taip pat pradeda ruoštis. Nors jie buvo jūreiviai, stipraus karinio jūrų laivyno neturėjo. Tačiau dabar, suvokdami persų antpuolio grėsmę, Atėnai reaguoja į Delfų orakulo pranašystę, kurioje jiems nurodyta apsisaugoti „medinėmis sienomis“, ir pradeda statydintis karo laivus.

Laurijo valstybinės kasyklos buvo turtingos sidabro, tad garsus Atėnų politikas Temistoklis įtikino tautos susirinkimą visą iš jų gaunamą pelną skirti 200 triremų flotilės statybai. Iš pradžių šiek tiek padvejojusi, Sparta įkūrė Heleninę sąjungą, į kurią įėjo 30 Graikijos polių.

Tuo tarpu Kserksas ėmėsi nelengvos užduoties nukreipti savo karinę griaunamąją jėgą į Europą. Maistą turėjo tiekti pakeliui esantys miestai; visai kariuomenei pamaitinti kasdien reikėjo 400 talentų aukso. Prieš kelis mėnesius buvo pasiųsti šaukliai, kad iš anksto prirengtų grūdų, galvijų bei naminių paukščių karaliaus stalui. Palapinę turėjo tiktai Kserksas; visa armija miegojo lauke.

Pirmiausia didžiulei armijai reikėjo pereiti Helespontą (dabar vadinamą Dardanelais), neplatų sąsiaurį, skiriantį Aziją nuo Europos. Per audrą sudužus porai pontoninių tiltų, įtūžio pagautas Kserksas įsakė nuplakti Helesponto vandenis 300 rimbo kirčių, įdeginti žymę geležimi ir sukaustyti grandinėmis. Be to, jis nukirsdino inžinierius. Kai buvo pastatyta kita pora tiltų, armija kėlėsi per Helespontą visą savaitę.

Termopilai — pražūtinga perėja

Maždaug 480 m. p. m. e. viduryje Persų imperijos kariuomenė, lydima flotilės, ėjo Tesalijos pakrante. Graikų jungtinės pajėgos galiausiai nusprendė apsistoti Termopiluose, siauroje perėjoje, kur tais laikais statūs kalnai buvo vos už 15 metrų nuo kranto.c

Persams per šį ruožą būtų tekę eiti labai siaura kolona, tad juos galėtų sulaikyti būrys ištvermingų kareivių. Žvalgomasis 7000 graikų būrys, vadovaujamas Spartos karaliaus Leonido, iš anksto įsitvirtino prie sąsiaurio netoli Termopilų. Tuo tarpu graikų 270 laivų karinis jūrų laivynas Artemisijo pakrantėje su persų flotile žaidė katę ir pelę.

Rugpjūčio pradžioje Kserksas pasiekė Termopilus, būdamas įsitikinęs, kad jo didžiulės karinės pajėgos sutriuškins graikus. Šiems tvirtai laikantis, jis pasiuntė jiems išsklaidyti medus ir sisiečius, tačiau tos pajėgos patyrė didelių nuostolių; ne geriau sekėsi ir Kserkso pasiųstiems Nemirtingiesiems (rinktinei kariuomenei), vadovaujamiems satrapo Hidarno.

Efialtas — košmaras

Kai jau atrodė, kad persų planai sužlugo, Efialtas (graikų kalba reiškia „košmaras“), godus Tesalijos ūkininkas, pasisiūlė pervesti juos per kalnus į graikų kariuomenės užnugarį. Kitą rytą persai apsupo ir puolė graikus iš užnugario. Supratę esą pasmerkti, spartiečiai įnirtingai gynėsi; daugelis jų užpuolėjų, savo vadų varomi rimbu priešo linijų link, buvo mirtinai sutrypti ar įstumti į jūrą. Galiausiai visi — karalius Leonidas bei su juo buvę maždaug 1000 jo vyrų — buvo išžudyti. Hidarnas nugalėjo spartiečius.

Persų armija kartu su jų flotilės likučiais vijo atėniečius namo. Kserksas, viską pakeliui plėšdamas bei degindamas, įžygiavo Atikon. Atėniečiai persikėlė į kaimyninę Salamino salą. Graikų flotilė apsistojo tarp Atėnų ir Salamino. Atėnų akropolis krito per dvi savaites. Visi gynėjai buvo išžudyti, šventovės nuniokotos, sudegintos ir apiplėštos.

„Medinės sienos“ darbuojasi prie Salamino

Graikų karo laivai jau buvo susidūrę su persų flotile keliuose nuožmiuose, tačiau neryžtinguose mūšiuose netoli Termopilų. Paskui po pralaimėjimo sausumoje graikų flotilė atsitraukė į pietus. Dabar ji vėl įsitvirtino Salamino užutėkyje, kur Temistoklis pradėjo rengti kovos planą.

Jis žinojo, kad 300 finikiečių karo laivų, sudariusių persų karinio jūrų laivyno branduolį, buvo didesni, tačiau lengviau valdomi negu mažesnės bei tvirtesnės graikų triremos. Persų flotilėje buvo apie 1200 laivų, o graikų karinės pajėgos jų teturėjo 380. Be to, graikų jūreiviai nebuvo tokie prityrę kaip persų. Tačiau sąsiauris tarp Salamino ir Atikos pakrantės buvo siauras — ten tilpo vos 50 greta kovojančių laivų. Jei graikai galėtų įvilioti persus į šį dūmtraukį, persų pranašumas dėl didesnio laivų skaičiaus ir jų manevringumo išnyktų. Teigiama, jog Temistoklis pagreitino tą susirėmimą: jis nusiuntė Kserksui apgaulingą pranešimą, kuriame ragino atakuoti graikų flotilę, kol ši dar neatsitraukė.

Taip ir atsitiko. Persų flotilė — visi karo laivai, pasiruošę kautynėms, su savo irkluotojų grupėmis ir ietininkų bei lankininkų koviniais būriais aplenkė Atikos smaigalį ir nuplaukė sąsiaurio link. Kserksas, neabejodamas pergale, pasistatė sostą ant kalno, iš kur galėtų patogiai stebėti mūšį.

Skaudus pralaimėjimas

Persams susigrūdus į siaurą kanalą, kilo didelė sumaištis. Nelauktai nuo Salamino salos aukštumų pasigirdo trimitas, ir graikų laivai tvarkingomis gretomis metėsi į priekį. Triremos, įsirėžusios į persų laivus, laužė jų korpusus ir daužė juos vieną į kitą. Graikų kariai šoko į aplamdytus priešo laivus su kalavijais rankose.

Atikos pakrantės smėlį nuklojo medienos nuolaužos bei sumaitoti kūnai. Po tokios katastrofos Kserksas su likusiais laivais iškeliavo namo. Tais metais jo žygis pasibaigė. Tačiau Kserksas čia paliko žiemoti didoką kariuomenę, vadovaujamą savo svainio Mardonijo.

Stropiems Biblijos tyrinėtojams pralaimėjimas prie Salamino buvo išankstinis ženklas apie galutinę Danieliaus pranašystėje paminėtą graikų ‛ožio’ viršenybę prieš Medijos ir Persijos imperijos „dviragį aviną“ (Danieliaus 8:5-8). Dar svarbiau — Biblijos pranašystė įtikina Dievo tarnus, kad beprasmiška žmonijos kova dėl valdžios galiausiai bus užbaigta Karaliaus Jėzaus Kristaus viešpatavimu (Izaijo 9:6; Danieliaus 2:44).

[Išnašos]

[Rėmelis/iliustracija 25 puslapyje]

Trirema — pavojingas laivas

Penktajame amžiuje p. m. e. atėniečių karinio jūrų laivyno viešpatavimą Egėjo jūroje lėmė triremos — siauri laivai, plaukdavę į tikslą pakeltomis burėmis, tačiau jūrų mūšiuose jų varomoji jėga būdavo irklai. Kiekvieno irklinio laivo įgulą sudarydavo nedidelis būrys kareivių. Tačiau jų tikslas būdavo ne tiek pulti priešo laivus abordažu, kiek išvesti juos iš rikiuotės smogiant metaliniu smaigaliu triremos, varomos į taikinį 170 irkluotojų.

[Šaltinio nuoroda]

Hellenic Maritime Museum/Photo: P. Stolis

[Žemėlapis 26 puslapyje]

(Prašom žiūrėti patį leidinį)

KSERKSO KARINĖS PAJĖGOS

HELESPONTAS

TESALIJA

ARTEMISIJAS

TERMOPILAI

ATIKA

ATĖNAI

MARATONAS

LAURIJAS

SALAMINAS

SPARTA

[Šaltinio nuoroda]

Mountain High Maps® Copyright © 1997 Digital Wisdom, Inc.