Platėjos kautynės. „Lokys“ parklupdytas

GAUTA IŠ ATSIBUSKITE! KORESPONDENTO GRAIKIJOJE

ŠEN bei ten dunkso nebylūs šventyklų griuvėsiai. Stūkso niekam nebereikalingi akmens luitai, driekiasi žvyro takai. Tarp banguojančių prieškalnių abipus Asopo upės plyti lyguma. Dabar mes esame Graikijoje, 50 kilometrų į šiaurvakarius nuo Atėnų.

Nė neįtartume, kad maždaug prieš 2500 metų persai ir graikai čionai susirėmė vieną iš paskutinių sykių. Taip, Persų karai šią vietovę padarė didžiausio sausumos mūšio — Platėjos kautynių liudininke.

Akivaizdi nesantaika

Tarsi geras scenarijus, Biblija prieš šimtus metų nupasakojo, kaip iškils ir žlugs pasaulio imperijos. Pranašystės išsipildė: Medijos ir Persijos pasaulinė imperija, prilyginta lokiui ir avinui, grobė žemes daugiausia iš vakarų pusės (Danieliaus 7:5, Brb red.; 8:4). Vis dėlto karaliaus Darijaus I vadovaujamos persų pajėgos, išžygiavusios prieš Graikiją, 490 m. p. m. e. triuškinamai pralaimėjo prie Maratono. Po ketverių metų Darijus mirė.

Danieliaus pranašystėje kalbama, kad „Persija turės dar tris karalius“, o ketvirtasis „sukurstys visus prieš Graikijos karalystę“. Kaip rodo istorija, tas valdovas buvo Darijaus sūnus Kserksas (Danieliaus 11:2). Stengdamasis atsikeršyti už persų pralaimėjimą prie Maratono, Kserksas 480 m. p. m. e. siuntė didžiules pajėgas prieš žemyninę Graikiją. Pergalė Termopiluose jam brangiai kainavo, o paskui jo kariuomenė skaudžiai pralaimėjo prie Salamino.a

Mardonijas — vangus kovotojas?

Sutrikęs Kserksas išskubėjo į Lydiją, o užkariautus Graikijos regionus patikėjo užgrūdintam kariui Mardonijui ir dar jo žinioje paliko 300000 savo vyrų. Mardonijas, įkūręs Tesalijoje žiemos stovyklą, siuntė į Atėnus pasiuntinį ir siūlėsi atėniečiams dovanoti visas skriaudas, atstatyti sudegintas šventyklas, sugrąžinti žemes ir sudaryti lygiateisę sąjungą su jų laisvu autonominiu miestu. Tačiau atėniečiai atmetė pasiūlymą ir kreipėsi karinės pagalbos į Spartą.

Graikų disidentai, palaikantys Mardonijo pusę, davė šiam patarimą, kaip įveikti užsispyrėlius graikus: reikia papirkti jų vadus. Bet Mardonijas nepaklausė ir, stengdamasis išvengti tiesioginės konfrontacijos su graikais, vėl ragino atėniečius pasiduoti ir siūlė palankias sąlygas. Šiaip ar taip, jie nesileido perkalbami.

Paskutinis mūšis

Tad paskutinį kartą persai ir graikai susikirto 479 m. p. m. e. rugpjūtį prie Platėjos. Ten apytikriai 40000 graikų pėstininkų, vadovaujamų Spartos karvedžio Pausanijo, — tarp jų ir atėniečiai, spartiečiai bei kitų Graikijos miestų pajėgos — stojo prieš 100000 Mardonijo karių.

Pagrindiniai dviejų kariuomenių pulkai, prisibijodami frontalaus puolimo, tris savaites neryžtingai puldinėjo vieni kitus per Asopo upę. Anot padavimo, abiem kariuomenėms savi orakulai žadėjo pergalę, jei tik kovotojai laikysis gynybinės taktikos. Vis dėlto persų raitininkai be paliovos vargino graikus, užgrobė gyvybiškai svarbią maisto vilkstinę ir apnuodijo graikų geriamojo vandens šulinius.

Persų vadas Mardonijas neabejojo karo baigtimi. Deja, jis deramai neįvertino priešo kovinių sugebėjimų. Karvedys susiviliojo greita ir įspūdinga pergale, užtat skubiai persikėlė su kariuomene per upę ir metėsi į kovą.

Persai, pasistatę pintinių skydų užtvarą, paleido į priešus debesį strėlių. Persų sąjungininkai graikų disidentai puolė 8000 atėniečių, o didžioji dalis Mardonijo pajėgų atakavo 11500 spartiečių. Kai pasipylė strėlės, spartiečiai susigūžė po skydais, bet paskui pakilo ir, sustoję į falangą, pradėjo sistemingą kontrataką. Atstatę ilgesnes ietis ir labiau apsišarvavę jie grėsmingai artinosi prie persų.

Nustėrę persai atsitraukė. Tuo tarpu atėniečiai įveikė graikus išdavikus. Mardonijo kariuomenė pasinaudojo savo kavalerijos priedanga ir metėsi atgal per upę. Mardonijas buvo nublokštas nuo žirgo ir užmuštas. Persų kariuomenė, netekusi vado, pakriko ir leidosi bėgti.

Tuo pat metu kitapus jūros, Jonijoje, prie Mikalės kyšulio, graikų flotilė sutriuškino persų laivyną, kuriam prieš vienerius metus vargais negalais pavyko išsigelbėti Salamino mūšyje. Dabar galingos persų armijos jungtinėms pajėgoms buvo suduotas lemiamas smūgis.

Luošas „lokys“

Persijos karinės pajėgos niekada nebestojo į mūšį Europos žemėse. Persų kariuomenė visiškai neteko galios kovoti. Nuo šiol, kaip rašoma knygoje A Soaring Spirit, „Kserksui terūpėjo sostinės ir haremo malonumai. Retkarčiais jis išsijudindavo ir imdavosi įgyvendinti tėvo statybų projektus, taigi Persijos apeigų sostinėje Persepolyje kilo nauji rūmai ir didžiulės salės. Bet daugiau Kserksas nieko reikšmingo nenuveikė.“

Dangstydamasis saugiu rūmų gyvenimu, buvęs ambicingas nugalėtojas apsiribojo politiniais manevrais ir rūmų paskalomis. Jam blogai baigėsi. 465 m. p. m. e. sąmokslininkai pasirūpino nužudyti Kserksą jo paties lovoje.

Knyga A Soaring Spirit sako: „Graikų rašytojai liudija (o iš jų daugiausia ir sužinome apie šį imperijos gyvavimo tarpsnį), kad paskui joks persų karalius nebuvo toks veržlus ir talentingas kaip Kyras arba Darijus. Imperiją valdant Kserkso sūnui Artakserksui I, pagrindinis Persijos politikos įrankis buvo nebe kariuomenė, o pinigai. Jis panaudojo karalystės monetą kištis į graikų reikalus: iš pradžių vienam [miestui-valstybei] papirkti, paskui — kitam, ir taip prišaukti bėdą... Ant monetų — auksinių darikų buvo pavaizduotas Darijus su lanku ir strėline; graikai monetas pašaipiai vadino ‛persų lankininkais’.“

Per sąmokslus ir žmogžudystes Persijos imperijos karalių namai tol plūdo krauju, kol galiausiai žlugo. Imperija pamažu nyko, persų dinastija vargiai išlaikė valdžią savo rankose ir vis prasčiau viešpatavo.

Nors buvo dedamos žūtbūtinės pastangos sustiprinti režimą, ketvirtajame amžiuje p. m. e. karalių namai vos vos laikėsi, ir štai dabar per imperijos platybes žygiavo Aleksandras Didysis — žmogus, kurio imperialistinės svajonės ir tikslai prilygo Kyro užmojams. Ir vėl Biblijos pranašystės išsipildė kuo tiksliausiai.

[Išnaša]

[Rėmelis/iliustracijos 26 puslapyje]

Medija ir Persija prieš Graikiją. Du konfrontacijos šimtmečiai

539 m. p. m. e. Medija ir Persija tampa ketvirtąja pasaulio imperija. Ji grobia sau žemes iš trijų pusių: šiaurėje (Asiriją), vakaruose (Joniją) ir pietuose (Egiptą) (Danieliaus 7:5, Brb red.; 8:1-4, 20).

500 m. p. m. e. Jonijos (Mažosios Azijos) graikai sukyla prieš persų valdovus.

490 m. p. m. e. Atėniečiai atremia persų puolimą prie Maratono.

482 m. p. m. e. Kserksas ‛sukursto visus prieš Graikijos karalystę’ (Danieliaus 11:2).

480 m. p. m. e. Persams brangiai kainuoja pergalė Termopiluose; persai pralaimi prie Salamino.

479 m. p. m. e. Atėniečiai ir spartiečiai įveikia persus prie Platėjos.

336 m. p. m. e. Makedonijoje ima karaliauti Aleksandras.

331 m. p. m. e. Aleksandras Didysis sutriuškina persų kariuomenę prie Gaugamelų; Graikija tampa penktąja pasaulio imperija (Danieliaus 8:3-8, 20-22).

[Iliustracijos]

Persų lankininkas

Graikų kavalerijos eitynės

[Šaltinių nuorodos]

Musée du Louvre, Paris

Nuotrauką suteikė Britų muziejus

[Rėmelis 26 puslapyje]

Kuo baigsis žmonių kova dėl valdžios

„Anų karalių dienomis dangaus Dievas įkurs karalystę, kuri niekad nebus sunaikinta, — ši karalystė nebus perduota kitai tautai. Ji sutrupins į šipulius visas anas karalystes ir padarys joms galą, o pati tvers amžinai“ (Danieliaus 2:44).

[Iliustracija 25 puslapyje]

Platėjos mūšio laukas, kur persai neteko galios kovoti