Stebime pasaulį

Rūkymas kainuoja milijardus

Nors rūkalių daugelyje šalių mažėja, Šveicarijoje jų skaičius lieka stabilus, — rašoma laikraštyje Berner Oberländer. Rūko maždaug trečdalis gyventojų. Dėl rūkymo kasmet miršta per 8000 žmonių — daugiau nei nuo AIDS, heroino, kokaino, alkoholio, gaisrų, automobilių katastrofų, žmogžudysčių ir savižudybių kartu paėmus. Šveicarijoje Federalinio sveikatos apsaugos departamento atlikti tyrinėjimai parodė, jog 1995 metais visuomenei rūkymas apskritai atsiėjo dešimt milijardų Šveicarijos frankų — daugiau nei šešis milijardus JAV dolerių. Tyrinėjant buvo stengiamasi skaičiais įvertinti medicininės priežiūros bei ligoninės išlaidas, produkcijos nuostolius darbe, pablogėjusį sergančių rūkalių bei jų išlaikytinių gyvenimą ir šeimos narių sielvartą rūkaliui mirus.

Saugok savo širdį

„Mes visada žinojome, kad esant karštesniam orui didėja rizika gauti širdies priepuolį, bet dabar žinome, kad šaltas oras irgi turi tam įtakos“, — sako dr. Antonis Greihamas, Ontarijo (Kanada) kardiologas ir širdies bei apopleksijos fondo atstovas. Laikraščio The Globe and Mail pranešimu, dešimt metų trukęs 250000 Prancūzijos vyrų patikrinimas rodo, jog vidutinei temperatūrai pakilus arba nukritus 10-čia laipsnių, „pirmojo širdies priepuolio rizika padidėja 13 procentų“. Temperatūrai krintant širdis plaka stipriau ir greičiau, nes iš odos kraujas varomas į gilesnius kūno sluoksnius ir taip išsaugoma šiluma. Pavojus atsiranda tada, kai žmonės persitempia arba būna netinkamai apsirengę. Dr. Greihamas perspėja: „Negalima penkis mėnesius sėdėti namie, o paskui staiga išeiti į lauką ir šaltyje kasti sniegą. Prie to reikia pratintis pamažu.“

Garsi muzika lyg išsigelbėjimas

Nors gydytojai perspėja, jog pernelyg garsi muzika „neigiamai veikia visą organizmą“, vis daugiau jaunuolių, atrodo, negali gyventi be nešiojamų stereofoninių muzikos įtaisų, — pranešama lenkų savaitraštyje Przyjaciółka. Kodėl? Kai kurie taip stengiasi „atsiriboti nuo aplinkos. Užsidėjusiam ausines paaugliui nebereikia klausytis tėvų zyzimo nei reaguoti, kai jie paprašo jį ką nors padaryti“, — sakoma laikraštyje. Nors, pasak jo, itin garsi muzika gali sukelti „nuovargį, galvos skausmą, dėmesio susilpnėjimą arba nemigą“, tėvai nebūtinai turi drausti vaikams klausytis per ausines stereofoninių įrašų, bet mokyti juos nuosaikumo. „Tėvai, paprašykite retkarčiais savo vaikų paskolinti jums grotuvą, — patariama laikraštyje. — Tada jie galės pabūti be ausinių, o jūs daugiau sužinosite apie jų vidinį pasaulį.“

Nyksta kalba

„Kartais aš pykstu ant savęs, kad nemokau savo vaikų kalbos“, — sako vadė Merė Smit Džons, paskutinė savo gentyje kalbanti ejakų kalba (Aliaska). Tendencija rodo, kad iš maždaug 6000 pasaulio kalbų 40—50 procentų per ateinantį šimtmetį gali išnykti. Australijoje kadaise buvo kalbama 250 kalbų, o dabar jų teliko 20. Kodėl? Pasak žurnalo Newsweek, „plintant anglų ir kitoms ‛didelėms’ kalboms, daugelis jų nueina užmarštin“. Profesorius Stivenas Vurmas, atlaso Atlas of the World’s Languages in Danger of Disappearing (leidžia Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija) redaktorius, priduria: „Dažnai manoma, jog ‛mažesnes’, tai yra mažumos, kalbas reikia užmiršti, nes jos neturi vertės.“

Kalbėk su savo kūdikiu

Pasak Londono laikraščio Daily Telegraph, kasdien kalbant su kūdikiais bent 30 minučių, žymiai tobulėja jų intelektas bei kalbos įgūdžiai. Tyrinėtojai stebėjo 140 devynių mėnesių amžiaus kūdikių. Pusės grupės tėvams buvo patarta, kaip geriausia kalbėti su savo kūdikiais, o kitai pusei nebuvo duota jokių patarimų. Po septynerių metų „pirmosios grupės vaikai pagal intelektą metais ir trimis mėnesiais aplenkė antrąją grupę“, ir jų kalbos įgūdžiai buvo „daug geresni“, — teigiama pranešime. Tyrinėtojos dr. Sali Vard nuomone, dėl didelių visuomenės pokyčių tėvai šiandien su savo kūdikiais kalba mažiau nei praeityje. Pavyzdžiui, dabar daug motinų dirba, ir namuose pokalbius išstumia vaizdajuostės.

Vengti pykčio vairuojant

„Į pernelyg agresyvius vairuotojus negalima žiūrėti lengvabūdiškai“, — sako vienas automobilių lenktynių veteranas, kurio žodžiai pacituoti žurnale Fleet Maintenance & Safety Report. Elgiantis šaltakraujiškai ir vengiant nepalankių situacijų, galima sumažinti nelaimės pavojų. Saugaus eismo propaguotojai pataria:

◼ Visada būk mandagus vairuotojas.

◼ Jei gali, apdairiai pasitrauk iš kelio agresyviam automobilininkui.

◼ Niekada nelenktyniauk su kitu vairuotoju važiuodamas įkandin jo ar didindamas greitį.

◼ Neatsakyk į grasinamus gestus ir pats venk rodyti tokius gestus, kurie galėtų būti suprasti klaidingai.

◼ Nežiūrėk į įpykusį vairuotoją.

◼ Nesustok aiškintis su kitu vairuotoju.

Abortų sukeltos traumos ir mirtys

Meksikoje kasmet padaroma apie 500000 abortų, — sako Franciskas Havjeras Serna Alvaradas, Meksiko miesto Sveikatos ir socialinio aprūpinimo komisijos prezidentas. Laikraščio El Universal pranešimu, daug abortą pasidariusių moterų miršta, o kitoms kyla didelių komplikacijų, reikalaujančių medicininės priežiūros ir net gydymo ligoninėje. Nelegalūs abortai yra trečia pagrindinė motinų mirties priežastis Meksikoje. Kartais darant abortą naudojamos grubios priemonės — aštriai nusmailinti įrankiai, persileidimą sukeliantys vaistai arba žolių arbatos; kai kurios moterys net ridenosi nuo laiptų. Anot pranešimo, dažni to padariniai — „gausus kraujavimas, nevaisingumas, infekcijos, gimdos perforacija arba jos pašalinimas“.

Suprantamai išdėstyk savo žinią

Kad ir kokia svarbi būtų tavo žinia, dauguma žmonių neklausys, jeigu jiems nepatiks tavo kalbėsena, — sako balso specialistė, dr. Lilijana Glas. Pasak Pietų Afrikos Respublikos laikraščio The Citizen, burbėjimas, gramatikos klaidos, monotoniškas balso tonas, greitakalbė, nešvankybės ir dominavimas pokalbyje atbaido klausytojus. Tačiau žmonės paprastai klausosi, jeigu šypsaisi ir taip padedi jiems jaustis laisvai, kalbi aiškiai bei lėtai, žiūri jiems į akis ir nepertraukdamas išklausai jų nuomonę. „Pagalvok prieš kalbėdamas, — priduriama straipsnyje, — ir tu su didesniu pasitikėjimu reikši savo mintis.“

Persivalgius didesnė rizika apsinuodyti maistu

Pasak dr. Adolfo Čaveso iš Salvadoro Zubirano (Meksika) nacionalinio mitybos instituto, susirgti nuo užteršto maisto labiau rizikuoja persivalgantys žmonės. Jo žodžiais tariant, bakterijas, esančias maiste, kurį valgome, paprastai sunaikina mūsų skrandžio sultys. Bet persivalgius per didelis maisto kiekis slopina skrandžio rūgštingumą ir dėl to jis nebepajėgia užmušti bakterijų. Dr. Čavesas Atsibuskite! žurnalui sakė: „Jei žmogus suvalgo 15 kukurūzų paplotėlių su įdaru ir vienas jų yra užterštas, jis tikriausiai užsikrės, nes per daug valgė. Jei tas asmuo suvalgo tik vieną užkrėstą paplotėlį, jam greičiausiai nieko neatsitiks.“

Juoko stygius

Neseniai Šveicarijoje vykusiame tarptautiniame humoro kongrese pateikta faktų, jog ekonomiškai sunkiame šeštajame dešimtmetyje žmogus juokdavosi maždaug 18 minučių per dieną, o paskutiniuoju turtingu šio amžiaus dešimtmečiu — tik 6 minutes. Kodėl mažiau? „Specialistų manymu, šios tendencijos priežastis — nuolatinis žmonių siekis materialinių dalykų, karjeros ir sėkmės; taip pasitvirtina senas priežodis, kad už pinigus laimės nenupirksi“, — sakoma Londono laikraštyje Sunday Times. Todėl rašytojas Maiklas Argila daro išvadą: „Žmonės, labiausiai vertinantys pinigus, yra mažiau patenkinti ir dvasiškai nesveiki, nes pinigai teikia tik tariamą pasitenkinimą.“

Apginta teisė į gydymą

Salvadoro Aukščiausiasis Teismas neseniai panaikino Socialinės paramos ligoninės nutarimą, kuriuo pacientai, norėdami gydymo, turėjo duoti kraujo. Anksčiau ligoninės nuostatai reikalavo, kad visi pacientai prieš operaciją turi duoti 900 mililitrų kraujo. Dabar ligoniai, norintys gydytis Socialinės paramos ligoninėje, turi teisę neduoti kraujo.